61 metų metų sukaktį pirmadienį mininčiam advokatui buvo įteikta raudonų gvazdikų puokštė, o susirinkusieji prie teismo salės durų traukė „ilgiausių metų“, „sveikatos metų“, „vaisingų metų“.

R. Burda su Taikos koalicija šiemet rudenį nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose.

Keistenybės vyko ir teismo salėje – vykstant posėdžiui, į salę įžengė vyras su pilka papūgėle ant peties.

„Ką aš padarysiu, kad ji su manim visur eina“, – sakė vyras, kai proceso dalyviai sukruto, pamatę neįprastą posėdžio stebėtoją. Ant peties tupintis paukštelis kartais sučiulbėdavo per posėdį.

Sulaukęs pertraukos, papūgėlės šeimininkas įteikė puokštę raudonų gėlių kaltinamajai E. Švenčionienei.

Ką aš padarysiu, kad ji su manim visur eina.

Tuo metu iš šventiškai nusiteikusių bylos dalyvių bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas sulaukė nušalinimo.

Kaltinamasis Kazimieras Juraitis pareiškė, kad į renginį Berlyne jo neišleidęs teisėjas padarė daugiau nei 700 eurų žalą.

K. Juraičiui yra paskirtos kardomosios priemonės – dar ikiteisminio tyrimo metu buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat buvo paimti asmens dokumentai. K Juraitis pareikalavo atšaukti jam taikomas kardomąsias priemones. Prokuroras Redas Savickas tam prieštaravo, sakydamas, kad kardomosios priemonės reikalingos užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.

„Buvau komandiruotas darbdavio Všį „Tėvynės konduktoriai“ į Berlyną filmuoti renginio, teisėjas siūlė per „Zoom“ programą prisijungti, aš tokią galimybę turėjau, nes viešbučiai, centrai tokias galimybes turi. Pateikiau ieškinį už negautas pajamas. Visiškai be reikalo dalyvavau šiame teismo posėdyje ir praradau 700 eurų“, – Eltai sakė dėl neduoto leidimo išvykti nepatenkintas K. Juraitis.

Jis turėjo išvykti lapkričio 15 dieną ir grįžti lapkričio 20 dieną.

Teisėjas M. Povilanskas nuo bylos nenusišalino ir stebėjosi K. Juraičio pareikštu ieškiniu, kurį kaltinamasis pateikė į savo baudžiamąją bylą. Teisėjas sakė, kad tokį ieškinį K. Juraitis galėjo reikšti nebent civilinėje byloje dėl teisėjo veiksmų.

Bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismo teisėjas M. Povilanskas sulaukė ir daugiau pretenzijų iš K. Juraičio – kaltinamasis reikalavo kaip liudytoją apklausti Aurimą Drižių. Pastarasis yra paskelbęs publikaciją, jog teisėjas M. Povilanskas esą klastojo dokumentus.

„Reikalauju apklausti Drižių ne tik pagrindiniame epizode, bet ir dėl klastojimo“, – pareiškė K. Juraitis.

A. Drižius portale laisvas.info publikavo straipsnius apie esą dokumentus klastojantį teisėją. Teisėjas prašymo netenkino. Pasak teisėjo, kad A. Drižius rašo apie jį straipsnius, kurie niekaip nėra susiję su E. Švenčionienės, V. Ivanovo ir K. Juraičio byla.

ELTA primena, kad su Lietuvos liaudies partijos sąrašu ketvirtu numeriu į Seimą kandidatavęs A. Drižius anksčiau buvo nuteistas dėl šmeižimo, įžeidimo, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, turto prievartavimo, nepagarbos teismui bei mirusiojo atminimo paniekinimo. Šis asmuo, remiantis politiko anketoje pateiktais duomenimis, teistas 11 kartų. Tai daugiausia teistumų turėjęs kandidatas.

Vilniaus apygardos teismas nagrinėja likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjų E. Švenčionienės ir K. Juraičio bylą dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat dėl viešo pritarimo tarptautiniams ir sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Kartu su jais bus teisiamas buvęs „Jedinstvo“ lyderis, Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis 77 metų Valerijus Ivanovas.

Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariai, kaltinamieji, E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Tyrimo duomenimis, ji, veikdama kartu su kaltinamuoju V. Ivanovu, šių metų pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-oios įvykius.

Pasak prokuratūros, vaizdo dalinimosi kanale išplatintoje laidoje E. Švenčionienė ir V. Ivanovas viešai neigė ir šiurkščiai menkino įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais ir teisės aktais pripažintą 1991 metų SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)