Vėlinėms artėjant: kuo vaišinti mirusius ir ką žaisti?

Iki Vėlinių – dar visas mėnuo, tačiau su mirusiųjų atminimu susiję renginiai jau prasidėjo. Paskutinį rugsėjo savaitgalį baigiasi Kapinių globos draugijos paskelbta Europos kapinių savaitė, kurios metu kviečiama lankyti svarbiausias Vilniaus kapines, pažinti jų istoriją. Lietuvos Jaunimo Ramuva ruošiasi mėnesio pabaigoje kartu švęsti tradicines Vėlines pagal liaudies tradicijas, lankyti Rytų Lietuvos pilkapyną, daugiau sužinoti apie mirusiųjų kultą Lietuvoje.

Pasakos apie velnius ir pirtis

Lietuvos Jaunimo Ramuvos ir Sutartinių mokyklos jau ne pirmus metus organizuoja Vėlinių šventę Rytų Lietuvos pilkapyne. Šventės dalyviai spalio 20 dieną jau vidurdienį rinksis Dvarciškių kaime, Švenčionių rajone esančioje sodyboje, kur dalyvaus su Vėlinių šventimo tradicija supažindinančiuose užsiėmimuose.

Senąją baltų kultūrą ir paveldą puoselėjanti jaunimo organizacija Lietuvos Jaunimo Ramuva siekia supažindinti su Rytų Lietuvos pilkapynais, kur šimtmečius buvo laidojami lietuvių protėviai, ir atkreipti dėmesį į neigiamą juodųjų archeologų daromą įtaką šiam istoriniam paminklui. Anot Lietuvos Jaunimo Ramuvos vadovės Vėtros Trinkūnaitės, Vėlinių šventė Dvarciškiuose sieks išmokyti gerbti prieš šimtmečius čia palaidotų protėvių kapus, išlaikyti glaudų dvasinį ryšį su pilkapynų šventumu ir jų neniokoti, neišvogti. “ Vėlines švęsti svarbu todėl, kad didžioji dalis lietuvių yra mirusiųjų pasaulyje,”- juokavo Lietuvos jaunimo Ramuvos vadovė Vėtra Trinkūnaitė.

Šventės dalyviai pilkapynuose uždegs žvakutes, padės vėlėms vaišių, senovines Vėlinių giesmes mirusiems pagerbti giedos apeiginio folkloro grupė “Kūlgrinda”. „Renkamės ant pilkapių, pirmiausia juos sutvarkome. Tuomet, kaip ir kapinėse, uždegame žvakutes. Padengiame vėlių stalelį, ant kurio padedame duonos, pyrago, obuolių – tai vaišės vėlėms. Ant pilkapių prisimename šlovingą Lietuvos praeitį, protėvių nudirbtus darbus, ir pagerbiame juos. Taip pat dainuojame vėlinių meto giesmes,”- sakė Vėtra Trinkūnaitė.

Šventės dalyvių taip pat laukia paskaita apie Vėlinių šventimo tradicijas, prasmę, mirusiųjų kultą pagoniškoje Lietuvoje. Norintieji galės susipažinti su tradiciniais Vėlinių žaidimais, paklausyti Jono Basanavičiaus surinktų pasakų apie vėles ir velnius, išsimaudyti senovinėje lietuviškoje pirtyje ir pernakvoti tradicinėje lietuvių troboje. Vakare šventės dalyviai prisimins savo mirusius artimuosius prie bendro Vėlinių stalo lietuviškoje pirkioje.

Europos kapinių savaitė - būdas pažinti praeitį

Tuo tarpu paskutinėmis rugsėjo dienomis vykstanti Europos kapinių savaitė nori priminti, kad kapinės nėra tik mirusiųjų laidojimo vieta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Jos – istorinis paminklas, saugantis mūsų praeitį. Senosiose Vilniaus kapinėse ne tik palaidoti žymūs, valstybės istorijai ir kultūrai svarbūs žmonės, istorinę vertę turi ir patys paminklai, kapinių grožis. Kai kurios kapinės mena dar XVIII amžių, išlikę paminklai yra tokie pat svarbūs, kaip ir bet kuri kita istorinė vertybė.

Renginio tikslas – supažindinti visuomenę su seniausiomis kapinėmis ir jų istorija. Norintieji gali susipažinti su seniausiomis ir įspūdingiausiomis Vilniaus Rasų kapinėmis. Jos buvo įkurtos 1796 metais už miesto teritorijos – mirusiųjų mieste vis daugėjo, tad laidoti juos tradiciškai bažnyčių šventoriuose tapo nebeįmanoma. Manoma, kad kapinės yra senojoje pagoniškoje kulto vietoje, tą rodo ne tik kalno pavadinimas, bet ir ten augantis ąžuolynas.

Dabar Rasų kapinėse galima atrasti žymiausių Lietuvos žmonių kapus. Čia palaidotas ir Jonas Basanavičius, rašytojai Vincas Mykolaitis Putinas, Liudas Gira, Balys Sruoga, Petras Cvirka, dramaturgas Borisas Dauguvietis, kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša, žymus istorijos profesorius Joachimas Lelevelis ir kiti.

Tačiau ir neįgudusiai akiai nesunku pastebėti, kad Rasų kapinės yra gana apleistos, nesutvarkytos. “Europos kapinių savaitė” stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį į kapines, parodyti jų vertybę, svarbą, įdomumą. Pasivaikščiojimus po svarbiausias Vilniaus kapines pagyvins laikmečio dvasią atitinkanti muzika. Dalyvius lydės XX amžiaus kompozitorių kūriniai, saksofono muzika ir Vilniaus arkikatedros bazilikos liaudies giesmių ansamblis.

Dvi paskutinės lankomos kapinės:

Rugsėjo 29 d. (šeštadienį) 14 val. vyks pasivaikščiojimas po Kalvarijų kapines ir Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios, vadinamos Kalvarijų, ansamblį. Dalyvaus Vilniaus arkikatedros bazilikos liaudies giesmių ansamblis. Kviečiama rinktis Kalvarijų g. 327.

Rugsėjo 30 d. (sekmadienį) 14 val. vyks ekskursija-pasivaikščiojimas po Antakalnio kapines. Skambės saksofono muzika. Kviečiama rinktis Karių kapų g. 11 (prie kapinių vartų).