N. Venckienė Čikagos kalėjime buvo laikoma nuo 2018 metų kovo. Jai pareikšti įtarimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei. Buvusi teisėja ir politikė iš Lietuvos išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.
Buvęs koncerno „EBSW “ vadovas Gintaras Petrikas pirmas garsus bėglys iš Nepriklausomos Lietuvos. Iš šalies jis spruko, kai tai daryti dar nebuvo populiaru – 1997 metais. Banko turtą iššvaistęs G. Petrikas surastas tik po 7 metų Los Andžele. Tuo metu LNK žinios skelbė, kad G. Petrikas, prisidengęs Aleksanderio Davidofo vardu Kalifornijoje gyveno mažiausiai metus.
Federalinių tyrimų biuro duomenimis, vardą pakeitęs G. Petrikas vertėsi prekyba suvenyrais.
G. Petrikas pusketvirtų metų praleido Los Andželo Federaliniame kalėjime, iš pradžių bandė išvengti išgabenimo į Lietuvą, bet vėliau sutiko su ekstradicija. Į Lietuvą bėglys grąžintas 2007 metais, o dar po poros metų ir nuteistas. Jau būdamas už grotų Lietuvoje G. Petrikas klaida vadino nesipriešinimą ekstradicijai.
„Jeigu aš būčiau likęs ir kovojęs iki galo, tai aš būčiau laimėjęs tą bylą“, – atlikdamas įkalinimo bausmę LNK sakė G. Petrikas.
Po daugiau nei ketverių metų išėjęs į laisvę, kurpė ateitis planus. „Ateities planai? Sakau, skrisiu į Marsą, ten ieško norinčių“, – žurnalistams sakė jis.
Buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas teigė, kad į Lietuvą atgabenus G. Petriką tiek dėmesio, kiek gražinus Neringą Venckienę, nebuvo.
„Kad kažkas norėtų sutiktuves daryti, kaip kokio kosmonauto, grįžusio iš kosmoso. Tikrai tokio dalyko nebuvo. Visada ta procedūra praeidavo ramiai“, – LNK žinioms sakė A. Paulauskas.
Dar vienu garsiu bėgliu 2004 metais tapo Artūras Zuokas. Birželį tuometinis sostinės meras pranešė pasitraukiantis į Lenkiją dėl galimo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) persekiojimo. Sprendimą A. Zuokas tą kartą aiškino telefonu.
„Buvo planuojamas mano asmens sulaikymas kelioms valandoms, prieš prezidento rinkimus, siekiant daryti įtaką prezidento rinkimams“, – priežastis tą kartą vardijo A. Zuokas.
Viktoras Uspaskichas prieglobsčio bandė ieškoti Rusijoje. Ten jis išvyko 2006 metais, kaip tik įsisiūbuojant Darbo partijos juodosios buhalterijos skandalui ir užsibuvo net pusantrų metų. Lietuva Maskvos buvo paprašiusi politiko ekstradicijos, prašymas patenkintas nebuvo. V. Uspaskichas Į Lietuvą sugrįžo pats, antrankiai jam uždėti dar oro uoste. Areštinėje jis praleido naktį, o atvesdintas į teismą tapo turbūt pirmuoju garsiu žmogumi Lietuvoje, besimėgaujančiu surakintomis rankomis.
Į Rusiją spruko ir banko „Snoras“ akcininkai Raimondas Baranauskas ir Vladimiras Antonovas. Iš Lietuvos jie dingo dar 2011 metais, sustabdžius „Snoro“ veiklą. Tačiau bankininkai greitai rasti Jungtinėje karalystėje. Po kelerių metų dviejų instancijų britų teismai leido juos išduoti Lietuvai, tačiau 2015 metais apskriejo žinia, kad iš Jungtinės Karalystės bankininkai pabėgo į Rusiją. V. Antonovas Rusijoje dabar nuteistas dėl sukčiavimo, o R. Baranauskui suteiktas politinis prieglobstis.
Rusija neišduos ir nuo 2013 metų Lietuvoje nebesirodančio „Ūkio banko“ turto iššvaistymu ir pinigų plovimu įtariamo Vladimiro Romanovo, jam suteiktas politinis prieglobstis. O pats įtariamasis prieš porą metų Maskvoje sporto žurnalistams žadėjo grįžti, kai kadenciją baigs prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji šaliai nevadovauja jau beveik 4 mėnesius.
A. Paulauskas abejoja, kad visi trys bankininkai dar atvyks į Lietuvą.
„Kurį tai laiką nereikia pasiduoti, kitas dalykas – galimybė teisti už akių“, – LNK žinioms sakė buvęs generalinis prokuroras.
Dar viena garsi ekstradicija į Lietuvą – 2016 metais iš Vietnamo pargabentas aferų meistru vadinamas verslininkas Sergejus Rachinšteinas. Jis jau atliko bausmę lietuviškame kalėjime ir išėjo į laisvę.