„Labai liūdna žinia pasiekė mane Niu Heivene, pusantro šimto kilometrų nuo Niujorko, kur J. Mekas
praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Tai buvo vienas iš labai nedaugelio lietuvių, pasiekusių pasaulinę
šlovę“, – BNS telefonu iš Jungtinių Valstijų sakė T. Venclova.
„Jam pavyko nugyventi ne tik vaisingą ir prasmingą, bet ir labai ilgą gyvenimą, duok, Dieve, kiekvienam iš mūsų. Ir lig gyvenimo galo jis buvo aktyvus, veiklus ir reikšmingas“, – pažymėjo publicistas.
Pasak T. Venclovos, būtent paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais J. Meko šlovė, anksčiau tam tikrą laiko
tarpą prigesusi, vėl įsižiebė labai ryškiai.
„Paskutiniaisiais gyvenimo dešimtmečiais jis buvo, ko gero, garsesnis nei ankstyvaisiais, kada pradėjo
savo kino avangardisto karjerą“, – kalbėjo Jungtinių Valstijų Jeilio universiteto profesorius emeritas.
„Pastaraisiais metais J. Mekas tebebuvo labai plačiai žinomas Niujorko avangardiniuose sluoksniuose
žmogus, vadinamas avangardinio kino popiežiumi, avangardinio kino globėju, pradininku ir taip toliau.
Labai labai retas lietuvis nusipelnė tokios vietos pasaulinės kultūros istorijoje, iš mūsų emigrantų turbūt
nei vienas “, – sakė T. Venclova.
Jis taip pat pažymėjo, kad J. Mekas buvo žinomas ne tik kaip kino meistras, bet ir kaip rašytojas. „Jo
knygos išėjusios daugeliu kalbų, ypatingai dienoraščiai apie sunkią pradžią Amerikoje. J. Mekas
Amerikoje, kaip dauguma mūsų emigrantų, pradėjo labai sunkiai, buvo fizinis darbininkas, pasimetęs,
nežinantis, kur eiti, taip vadinasi ir jo atsiminimų knyga „I Had Nowhere to Go“ („Neturėjau, kur eiti“ –
angl.)“, – sakė T. Venclova.
Profesorius pasidalino ir asmeniniais prisiminimais, kaip J. Mekas filmavo jo vestuves su žmona Tatjana – vėliau filmuota medžiaga buvo panaudota dokumentiniam filmui apie poetą Josifą Brodskį. J. Mekas
lankėsi ir Jeilio universitete, savo paskaitose užsimindamas apie vaikystę Lietuvoje.
Avangardinio kino kūrėjas, poetas ir publicistas J. Mekas mirė trečiadienio rytą savo namuose Niujorke, eidamas 97-uosius.