Atitinkamą įstatymo pataisą Seimas priėmė Vyriausybės siūlymu.
Pagal priimtą pataisą, Vyriausybei pasiūlyta iki 2015 metų gegužės 1 dienos parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.
Projekte turėtų būti nurodytos kompensavimo sąlygos, mastas ir būdas, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta atlyginimo dalis, kompensacijų dydis ir t.t.
Anksčiau įstatymas buvo įpareigojęs Vyriausybę tai padaryti iki šių metų gegužės.
Prarastas darbo užmokestis kompensuojamas, nes Konstitucinis Teismas (KT) prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui pripažino neproporcingą atlyginimo mažinimą. Pasak KT, per krizę mažinant atlyginimus neturėjo būti pažeistos skirtingų kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos.
Atsižvelgiant į KT nutarimą, nuo 2013-ųjų spalio buvo padidintas darbo užmokestis daliai valstybės tarnautojų - teisėjams, specialiųjų tarnybų, krašto apsaugos, kalėjimų darbuotojams, viceministrams ir Seimo narių padėjėjams. Nuo šių metų pradžios taip pat padidinti Seimo narių, ministrų, merų ir jų pavaduotojų atlyginimai, didėjo ir kai kurių valstybės pareigūnų - kontrolierių, inspektorių, įvairių komisijų pirmininkų bei narių, žvalgybos pareigūnų - algos, pagal darbo sutartis valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančiųjų atlyginimai.
Tuometinė Lietuvos Vyriausybė atlyginimų mažinimo ir kitų taupymo priemonių ėmėsi 2009 metais, kai šalies ekonomika smuko beveik 15 procentų.