Sniegui gausiai nuklojus Lietuvą, miškai tapo tarsi gyvais paveikslėliais. Vienas tokių – Pakarklės miškas Kauno rajone. Čia auga tūkstančiai saugomų medžių, gyvena žmonės, šalia yra ir saugomi draustiniai, tačiau verslininkai sugalvojo čia vystyti karjerus. Apie tai praneša „LNK Žinios“.
„Karjero plotai galimi yra labai dideli – realiai 100 hektarų plius. Bet kažkas nori iš pradžių įkelti koją, o paskui plėstis“, – pasakojo vietos gyventojas Julius Paleckis.
Ši situacija nerimsta jau kelerius mietus. Iš pradžių planuota paimti vieną miško dalį, tačiau to padaryti nepavyko. Šįmet surasta kita to pačio miško teritorija, kas vėl privertė žmones sukilti – prieš karjerus pasirašė keli tūkstančiai žmonių.
„Karjerai – praktiškai aplinkui. Į šitą pusę – 7,7 hektaro, į šitą pusę – 28 [hektarai] su viršum. Reiškia, šitas plotas, numatytas karjerams, įtrauktas juridiškai, turbūt, jau 2022 metais, o šitas dabar ruošiamas“, – vardijo vietos gyventojas Adolfas Paleckis.
Verslininkai nieko nekomentuoja
Žmonės pikti dar ir dėl to, kad nei gyventojams, nei aplinkiniams įmonė, besiruošianti kasti žvyro karjerus, savo planų neatskleidžia. Susisiekus su įmonės vadovu telefonu, jis „LNK Žinioms“ komentuoti tą situaciją taip pat atsisakė.
„Ką daryti, ar naudojam išteklius, ar saugom kraštovaizdį. Ištekliai nėra begaliniai, ištekliai baigiasi, o kraštovaizdis liks visoms ateities kartoms“, – komentavo kitas vietos gyventojas Stanislovas Laurynas.
Karjerai planuojami prie saugomo Paštuvos botanikos draustinio.
„Karjeras galėtų tęstis praktiškai iki ribos botaninio draustinio. Tai įsivaizduokit, botaninis draustinis, ir perspektyvoje kitoje pusėje – didžiausias, giliausias draustinis, iškastas žvyras. Tai kaip gyventi paukščiukams, žvėriukam, medeliam“, – kalbėjo vietos gyventojas J. Paleckis.
Miškininkai sako, kad ši vieta svarbi moksliniams tyrinėjimams.
„Dešimtys tūkstančių medžių, tai yra keli tūkstančiai ąžuolų. Tai galit įsivaizduot kiekį, ko mes neteksim. Ir toj pačioj teritorijoj mes turim bandomuosius želdinius, turim sėklinę plantaciją. Yra tikrai daug mokslininkų darbų įdėta“, – pasakojo Padauguvos girininkas Kęstutis Markevičius.
Gelbėti mišką bandoma teisėsaugos pagalba.
„Kiek žinau, Lietuvos miškininkų sąjunga kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo į prokuratūrą, tą patį daro ir bendruomenė“, – pažymėjo K. Markevičius.
Daro poveikio aplinkai vertinimą
Mišką skiria kelias. Vienoje pusėje verslininkai jau vykdo kasinėjimus, tačiau planuoja persikelti ir į kitą pusę. Žmonės, gyvenantys šalia kasinėjimų, sako, kad gyvenimo kokybė smarkiai suprastėjusi.
„Gyvenam prie buldozerių ir ekskavatorių nuolatos. Taip, žmonės dirba, viskas suprantama, bet jie dirba nuo ryto iki vakaro, žiemą ir vasarą. Yra ištisas dūzgimas, ištisos dulkės, garsai, keliai, duobės, asfaltai murzini, mašinos murzinos. Tiesiog yra žmonėms labai didelis nepatogumas“, – piktinosi vietos gyventoja Monika Sadauskaitė-Pocė.
Karjerų kasybai nepritaria ir savivaldybė.
„Kai važiuoji dabar per tuos, matai, duobėm iškasta ir nesutvarkyta. Tai žmonės ir galvoja: jeigu ten padarys lygiai tą patį, duobes ir neįrengs, šlaitų nesutvarkys, tai iš tikrųjų yra didžiausia žala. Ir žmonėms gyventi labai sudėtinga. Tuo labiau ir ten paliko gyventojus ant šlaito – nei kelio nepadarė iki galo, nei privažiavimo“, – aiškino Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis.
Apie mišką ir karjerus kalbintas aplinkos viceministras tikino, kad dėl situacijos vykdomas poveikio aplinkai vertinimas.
„Formaliai jie (karjerai – Delfi) gali būti, bet, turbūt, jei bendruomenė išsako savo poreikį, reikėtų įsiklausyti į bendruomenę, iš naujo peržiūrėti miško masyvus“, – kalbėjo viceministras Kęstutis Šetkus ir pažymėjo, kad Aplinkos ministerija keičia žemės paskirtį.
„Šiuo metu teritorijas, kurios yra formaliai žemė, skirta užsodinti miškui, pakeisime į genetinius sodmenis, pakeisime kadastre duomenis, ir šitos teritorijos oficialiai taps genetiniais sodmenimis. Tai reiškia, kad tai vėl tampa miško žeme, pilna apimtimi tampa miško žeme“, – paminėjo aplinkos viceministras.
Pasak K. Šetkaus, žemės gelmių eksploatavimas yra aukščiau bet kokios miško žemės, išskyrus griežtai saugomas teritorijas.
Atlikus poveikio aplinkai vertinimą, sprendimai dėl Pakarklės miško gali būti priimti po pusmečio.
Visą „LNK Žinių“ reportažą žiūrėkite čia: