„Kartais žmonėms turėti, pasiimti kaukę yra šiek tiek sudėtingiau negu tais atvejais, kai yra prievolė jas dėvėti visada, bet pats principas, kodėl nustatyta prievolė vienoje ar kitoje vietoje dėvėti kaukę, tai dėl to, kad ten žmonės būna didesnį laiką kartu. Paprastai tose vietose jie būna ilgiau nei penkiolika minučių, todėl tikimybė yra užsikrėsti didesnė“, – sako A. Veryga.
Anot jo, kaukėmis nenorima bausti žmonių. Tiesiog, ministro teigimu, geriau kaukę užsidėti, net jeigu nėra būtinos prievolės ją dėvėti visada.
„Tikslas nėra nubausti žmogų ar kažkaip pademonstruoti galią, jėgą, kad vis tik galima nustatyti kažkokią tvarką ir išsireikalauti baudų. Noras yra nustatyti tas pagrindines vietas, kur reikia būti su kaukėmis ir paprastai stengiamės įvardyti aplinkybes, kurių negalima ir numatyti. Taip sudėtingai negalvojant, žmonės turėtų suprasti, kad jeigu mes susitinkame ir bendraujame, kai kontaktas yra artimas, o tai yra mums nepažįstami žmonės, mes nebendraujame su jais nuolat, reikia tą kaukę užsidėti, nes mąstymas iš to kampo, ar mane nubaus ar nenubaus, tai susidaro įspūdis, kad kaukių dėvėjimas yra bausmė už kažką, o tikslas yra kitas, tiesiog žmonėms paaiškinti, kad tam tikromis aplinkybėmis, net jeigu nėra nustatyta prievolė kaukę dėvėti, geriau ją užsidėti“, – tikina ministras.
A. Veryga sako, kad visuomenėje plinta sąmokslo teorijos būtent todėl, kad Lietuva nepatyrė tokių baisių pasekmių, kokias turėjo Italija ar Jungtinė Karalystė.
„Galbūt mes nepatyrėme tokių baisių pasekmių, kokias patyrė Italija, Šiaurės Italija, Jungtinė Karalystė. Mūsų žmonės savo kailiu negalėjo patirti sudėtingos situacijos ir pajausti realios grėsmės, todėl, matyt, ir sąmokslo kūrėjai sako, kad nėra čia jokio viruso, čia valdžia išsigalvoja, kad kontroliuotų visuomenę. Gal tai ir leidžia plisti sąmokslo teorijoms, tai visuomenę nuteikia destruktyviai“, – sako A. Veryga.
Ministras taip pat atsakė, kuo skiriasi karantinas nuo ekstremalios situacijos.
„Turbūt sutiksite, kad vasarą mes pagyvenome laisviau, nereikėjo kaukių, galėjome keliauti su retomis išimtimis, kai kas reiškė ir nepasitenkinimą, kai šalys pateko į sąrašus ir reikėjo izoliuotis, bet jeigu kalbėtume apie skirtumus karantino ir ekstremalios situacijos, tai ekstremali situacija labiau skirta tam tikriems padariniams valdyti. Dabar artėjame į tokią situaciją, kuri yra panašesnė į karantiną, negu į ekstremalią situaciją“, – kalbėjo ministras. „Ekstremali situacija apima ne tik pačios infekcijos kontrolę, bet ir padarinių valdymą, kas aktualu verslams, paramos teikimui ir panašiai. Čia gal yra esminis skirtumas.“