Kaip ministro poziciją perdavė jo atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, reformos ateitis priklausys nuo to, kaip sutars koalicija.
„Nes tai turės būti bendras sprendimas – pradėti ar ne sveikatos sistemos reformą, apie kurios būtinybę jau kalbama daugybę metų. Apie tai, kad ji reikalinga, būtina ir neatidėliotina ne kartą kalbėjo ir ministras A. Veryga. Tik, deja, visi jo bandymai ją inicijuoti baigdavosi nesėkmingai“, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
Ministrų atstovė pateikė pavyzdį – pirminis sveikatos sistemos reformos paketas buvo vetuotas Prezidentės, o po veto pataisytus šios reformos projektus vėliau nepavyko net pateikti Seime, nes neužtekdavo Seimo narių palaikymo.
„Tai tik rodo, kad iki šiol buvo dedamos didžiulės pastangos, jog ši reforma net neprasidėtų, nors ministras A. Veryga buvo pasiryžęs imtis lyderystės ją įgyvendinant. Nepasaint to, kad ši reforma – nepopuliari, nors ir labai reikalinga šaliai, nes kiekviena reforma ar pokytis sulaukia visuomenės nepasitenkinimo“, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
Pasak jos, „ministras A. Veryga pats nebeinicijuos šios reformos, bet jei valdančioji koalicija vieningai sutars, kad jos reikia ir bus sudarytos teisinės prielaidos pradėti ją, ministras mielai imsis lyderystės, ką ne kartą jau buvo viešai deklaravęs“.
„Tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, kad jų frakcija ligoninių reformos nepalaikys.
„Ko gero, panašu, kad koaliciniame susitarime šito punkto nebebus, nebent jie patys teiks asmeniškai, bet iš koalicijos partnerių Tvarkos ir teisingumo palaikymo nebus“, – sakė R. Žemaitaitis.
Socialdarbiečiai siūlo peržiūrėti paslaugų kainodarą
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcija Seime teigiamai vertina A. Verygos pareiškimą, kad jis nebeinicijuos sveikatos apsaugos reformos, nebent dėl to vieningai sutars valdančioji koalicija, teigė frakcijos atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Socialdarbiečių frakcijos nuomone, reforma nebuvo pakankamai paruošta ir aiški nei medikams, nei pacientams. Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas džiaugiasi, kad minties uždarinėti ligonines regionuose atsisakyta.
„Seime balsuojant dėl Sveikatos reformos mūsų LSDD frakcija balsavo prieš, nes pasiūlyme nebuvo iki galo aišku nei medikams, nei pacientams, kaip keisis tvarka, kodėl vienos ligoninės lieka, o kitos pasmerktos. Pagaliau atsisakyta minties vėl „stumti“ reformą, kuri vargiai, ar duotų naudos visuomenei. Mūsų nuomone kur kas svarbiau sutvarkyti sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumą, kai kalbame apie mokamas ir nemokamas paslaugas“, – įsitikinęs LSDDP lyderis G. Kirkilas.
Vienas iš derybinės grupės dėl naujos koalicijos narių – LSDD frakcijos seniūnas Andrius Palionis sako, jog tarp partijos reikalaujamų programinių punktų buvo įrašytas ir realus paslaugų priartinimas prie pacientų.
„Būkime atviri, privalome išjudinti situaciją ir keisti paslaugų tvarką: šiandien nemokamų paslaugų žmonės turi laukti eilėse mėnesių mėnesius, o tuo tarpu, mokamai jas galima gauti jau kitą dieną. Pavyzdžių gausybė. Jei gauni vietą rugpjūtį nemokamai atlikti magnetinį rezonansą, tai už 200 eurų tą pačią paslaugą gali gauti jau rytoj. Mes siūlome išspręsti šį klausimą peržiūrint tvarką ir paslaugų sveikatos sistemoje kainodarą“, – teigė A. Palionis.
Reforma paliestų rajonų ligonines
DELFI primena, kad pagal Seimo patvirtintą Sveikatos sistemos reformą sveikatos apsaugos ministras įgytų teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą ir pinigai iš Ligonių kasų pirmiausia keliautų į šiame tinkle esančias įstaigas.
Pagal reformą, dauguma rajoninių ligoninių ateityje turėtų virsti slaugos ligoninėmis, nors buvo teigiama, kad nė viena įstaiga nebus uždaryta.
Praėjusių metų pabaigoje ministras A. Veryga pateikė sveikatos sistemos siūlymus. Kas siūloma?
Siūloma praplėsti gydymo įstaigų steigėjų ratą, t. y. jų steigėjais galės būti valstybė kartu su savivaldybėmis ir universitetais. Pakeitimuose numatomi gydymo įstaigų tinklo formavimo kriterijai. Įstaigoje turės būti teikiamos skubios pagalbos paslaugos visą parą, užtikrinamas paslaugų daugiaprofiliškumas (t. y. bent trijų rūšių stacionarinės paslaugos, pvz. chirurgijos, terapijos, pediatrijos, akušerijos, psichiatrijos), išvengiamos hospitalizacijos rodikliai, pacientų, išvykstančių gydytis į kitą įstaigą, rodiklis.
Siūloma įtvirtinti, kad stacionarines paslaugas teikiančių gydymo įstaigų tinklas būtų formuojamas tiek iš valstybės įstaigų, tiek iš privačių įstaigų, jei jos atitinka įstatyme numatytus tinklo formavimo kriterijus. Šį tinklą formuotų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija pagal įstatyme numatytus kriterijus.
Tinklas periodiškai būtų peržiūrimas ir tvirtinamas kas 5 metus.
Pacientai gydymo įstaigą turės pasiekti neilgiau nei per vieną valandą.
Siūloma steigti gydymo įstaigų valdybas, kurios būtų sudarytos iš nepriklausomų kompetentingų ir nepriekaištingos reputacijos asmenų. Ministerija tikisi, kad šis pokytis prisidės prie įstaigų veiklos skaidrumo. Tokie pat kriterijai numatomi ir tarybos nariams – stebėtojų tarybos veiks tose įstaigose, kuriose nebus valdybos.
Siūloma steigti regionines tarybas, kurios bus aukščiau valdybų ir planuos regionams reikalingas gydymo paslaugas. Jas sudarytų savivaldybių merai, kt. savivaldybės deleguoti atstovai, medikai, asociacijų ir kt. socialinių partnerių atstovai.
Taip pat siūloma kadencijas įstaigų vadovams tam, kad vyktų rotacija. Siūloma numatyti ne daugiau kaip dvi kadencijas toje pačioje įstaigoje. Šiuo metu numatyta tik 5 metų kadencija, o jų skaičius neribojamas. Mažoms įstaigoms, kurios turi iki 10 sveiktos priežiūros specialistų, kadencijų skaičius būtų neribojamas.
Vadovaujantiems (direktoriui ir jo komandai) gydymo įstaigoms siūloma įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, kokie iki šiol taikomi ir valstybės tarnautojams.
Numatomi konkursai direktoriaus pavaduotojo, padalinių skyrių vadovams, vyriausių finansininkų pareigoms užimti.