Didžiausia rizika – ugdymo įstaigose
Antradienį prasidėjus naujiems mokslo metams, apie susirgimus ugdymo įstaigose ir klases, pradedančias dirbti nuotoliniu būdu, pranešama kasdien. A. Veryga teigė, kad nieko kito tikėtis ir nereikėjo.
„Natūralu buvo tikėtis, kad susirinkus visiems į ugdymo įstaigas ten bus nustatyta užsikrėtimų, tą ir matome. Matyt, čia didelio siurprizo nėra. (…) Matome, kad dalis susirgimų yra iš židinių, vis dar turime atvejų, kai užsikrėtimo šaltinio nustatyti nepavyksta, tai labai natūralu, kad dalis tų atvejų persikelia į mokyklas“, – kalbėjo ministras.
Jis teigė, kad skaičiai kol kas nėra dideli, o situacija kontroliuojama.
„Kol kas tų skaičių tikrai nereikėtų vertinti kaip ypač didelių, žinant, kad ugdymo įstaigų šalyje yra gerokai daugiau kaip tūkstantis. Ir tikrai mes kalbame tik apie kelias ugdymo įstaigas. Gal buvo tikimasi, kad čia viskas ir sustos, bet žmonėms judant, bendraujant tikriausiai mes tų atvejų matysime ir daugiau“, – sakė A. Veryga.
Politikas pridūrė, kad būtent tam ugdymo įstaigos ir turėjo ruoštis.
„Tam rekomendacijos ir buvo – kad nustačius užsikrėtimą nereikėtų visai ugdymo įstaigai stabdyti savo veiklos, kad tik dalis vaikų ir mokytojų izoliuotųsi ir grįžtų tęsti ugdymo proceso“, – aiškino pašnekovas.
„Tų skaičių, kuriuos mes turime dabar, dramatizuoti tikrai nereikėtų“, – sakė jis.
Kai kurios ugdymo įstaigos dar prieš patvirtinant konkretų atvejų, bet turėdamos žinių, kad ugdymo įstaigos bendruomenės narys potencialiai gali būti užsikrėtęs koronavirusu, jau dabar priima sprendimą izoliuotis. Net nelaukdamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) nurodymo tą daryti.
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga tikino, kad izoliuotis mokykloms reikia tik tada, kai situacija yra visiškai aiški.
„Perdėtas saugojimasis, visų saviizoliacija dar neturint testų rezultatų – taip visos ugdymo įstaigos galėtų padaryti, nes teoriškai visur gali būti užsikrėtusių. Testai tam ir yra atliekami, tam NVSC epidemiologai ir atlieka vadinamąjį židinio vertinimą ir pasako, kiek vaikų ir mokytojų turėtų izoliuotis. O avansu bijoti nėra labai racionalu, tada visi turėtume nekišti nosies iš namų“, – Delfi sakė A. Veryga.
Sveikatos apsaugos ministras kaip didžiausią dabartinę riziką įvardijo naujus mokslo metus ugdymo įstaigose.
„Kol kas ugdymo įstaigos ir yra pagrindinis nerimo šaltinis – ne tik pati infekcija kelia nerimą, bet ir tai, kaip sekasi įstaigoms sureguliuoti savo srautus, kaip pavyks regionuose rekomendacijas vykdyti, situaciją be panikos suvaldyti. Čia panikuoti nereikia, tiesiog šaltu protu ją vertinti. Tai ir kelia daugiausia nerimo“, – teigė ministras.
Pašnekovas dar pridūrė, kad neramu ir dėl šaltojo metų laiko – peršalimo ligų dėl jo.
Saviizoliacijos trumpinimas – jau kitą savaitę
Praėjusią savaitę A. Veryga užsiminė apie galimybę trumpinti saviizoliacijos laikotarpį, kai maždaug po savaitės atliekamas koronaviruso testas. Jei jis neigiamas – galima saviizoliaciją nutraukti. Tokia tvarka turėtų būti paruošta rugsėjo mėnesio viduryje.
„Planuojama ši tvarka maždaug rugsėjo viduriui. Tikėtina, kad maždaug rugsėjo 15 dieną ji turėtų būti paruošta. Pats principas labai paprastas – sutrumpinti izoliaciją, matyt, norės tie žmonės, kuriems bus aktualu išeiti į darbą, tai reikės atlikti testą. (…) Medikai teigia, kad labiausiai tikėtina nustatyti užsikrėtimą 7–9 dienomis po kontakto, tad maždaug tokiu metu ir turėtų būti atliktas testas.Ir tik tokiu atveju, jei jis bus neigiamas, bus leidžiama izoliaciją sutrumpinti“, – aiškino ministras.
Jis pasakojo tikintis, kad tai netaps masiniu reiškiniu.
„Sudėtinga pasakyti, ar netaps taisykle. Bet vis tiek tam testui atlikti reikia tam tikrų pastangų – nuvažiuoti į mobilųjį punktą, be to, tai nėra labai maloni procedūra. Nežinau, ar žmonės be būtino reikalo dėl kelių dienų lėks tikrintis. Manau, kad vis dėlto pasvers, ar tikrai reikia tai daryti“, – kalbėjo ministras.
Raudonos ribos turėtų būti peržiūrėtos
Europos Komisija pristatė naujas rekomendacijas dėl koronaviruso ribojimų, kurios gali lemti, kad Lietuvoje bus sušvelninti draudimai.
A. Veryga Delfi pirmadienio rytą teigė, kad Lietuva pasisako už bendras rekomendacijas dėl tokių apribojimų.
„Labai gerai, kad šiuo metu pirmininkaujanti Vokietija pasiūlė bendresnį planą dėl priemonių ir ribojimų. Lietuva, kaip šalis, pasisakė už tokį bendrų principų diegimą su sąlyga, kad šalys esant kritinei situacijai galėtų prisitaikyti kokias nors griežtesnes priemones. Lietuva nėra ta šalis, kuri taip griežtai kontroliuoja viską kaip Vengrija, tai tikrai kelia sudėtingų situacijų, susijusių su laisvu prekių ir darbo jėgos judėjimu“, – kalbėjo pašnekovas.
A. Veryga priminė, kad turėtų būti peržiūrimi ir sergamumo rodikliai bei jų ribos.
„Reikia tikėtis, kad šalys susitars ir bus bendresnė politika dėl rodiklių. Jis buvo vienas – 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų. Dabar, kai nemaža dalis ES valstybių jau peržengė šio rodiklio ribas, matyt, reikėtų jį peržiūrėti, nes šiek tiek nelogiška pasidaro vieniems nuo kitų užsidaryti, kai situacija panaši arba net blogesnė. Taigi pasiūlymai yra logiški, bet kuo jie pasibaigs, pamatysime. Šalys savo pozicijas išsakė, lauksime reakcijos iš Europos Komisijos“, – kalbėjo ministras A. Veryga.
NVSC nebespėjant – lokalus karantinas
Kiekvieną dieną skelbiant naujausią susirgimų statistiką, informuojama ir apie tuos atvejus, kai susirgimo šaltinio epidemiologams nustatyti nepavyksta. Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga dėl to nekaltina NVSC darbuotojų, šie patys sako, kad sugeba atsiliepti vos į kas trečią skambutį.
„Tie nežinomi susirgimai kilo ne dėl to, kad NVSC darbuotojai nespėja, bet, kaip ir patys epidemiologai pasakojo, tikrai ne kiekvienu atveju asmenys atsimena, su kuo bendravo, kur buvo, ką galėjo užkrėsti. Kartais net ir nepasako, nors labai sudėtinga suprasti, kodėl taip daro. Manau, kad čia su tuo labiausiai susiję, jog užsikrėtimo šaltinio kai kuriais atvejais nepavyksta surasti“, – savo vertinimą pateikė jis.
„Galime pasiekti tokią ribą, kai visų susirgimų nesugebėsime rasti“, – sakė pašnekovas.
Tokiu atveju reikėtų kalbėti apie lokalų karantiną.
„Tada bus reaguojama priklausomai nuo situacijos. Strategija yra parengta tokia – reaguoti lokaliai, t. y. žiūrėti, kokiuose miestuose situacija bloga, kur labiausiai plinta. Teoriškai gali būti tokia situacija, kad mieste X labai plinta koronavirusas pasilinksminimo vietose ar kultūros renginiuose, tai ten gali būti pritaikytas vietinis karantinas tam tikrai veiklos sričiai. Tokia turėtų būti reakcija, tokios jos reikėtų tikėtis“, – kalbėjo ministras.
Ar pats metas masiniams renginiams?
Vilniuje savaitgalį šurmuliavo Sostinės dienos. Ministras sutiko, kad absoliučiai saugu būtų tik sėdėti namuose ant sofos, bet gyvenimo užmiršti negalime.
„Idealu būtų, jeigu renginių nevyktų. Suprantame, kad visi balansuoja ant tokios ribos – kaip padaryti, kad visuomenė galėtų gyventi daugiau mažiau įprastą gyvenimą, nes juk negali jis sustoti dėl infekcijos. Ir, aišku, kaip padaryti, kad saugumo priemonių būtų laikomasi“, – apie naują iššūkį kalbėjo ministras.
„Aš ir anksčiau esu kalbėjęs apie tai, kad renginiai gali vykti, riziką jie, aišku, didina, bet viskas priklauso nuo to, kaip mes elgiamės ten nuėję. (…) Aišku, rizika net ir naudojant visas priemones yra didesnė, nei sėdint namuose ant sofos, bet ją galima valdyti, ji nėra tragiškai didelė“, – apie dalyvavimą masiniuose renginiuose Delfi sakė A. Veryga.
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sakė nežinantis, kiek ilgai laikysis vadinamasis Baltijos burbulas. Viskas, anot jo, priklausys nuo infekcijos valdymo šalyse ir Latvijos sprendimo.
„Mes, aišku, norėtume, kad tas burbulas išliktų“, – Delfi kalbėjo ministras A. Veryga.
Ministras teigė, kad lieka galimybė, jog kiekvieną penktadienį įtemptai teks laukti Latvijos sprendimo.
Primename, kad per šeštadienį šalyje buvo užfiksuoti 43 nauji susirgimai koronavirusu.
Penktadienį Lietuva peržengė 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičių per paskutines 14 dienų.