LMS vadovė konstatavo, kad per pirmąją bangą medikai išmoko, kaip elgtis su infekcija, reguliuoti srautus.
„Norėtųsi aiškumo, kaip ruošiamasi rudeniui ir antrajai bangai, kas bus daroma su gydymo įstaigomis, ar jos vėl bus uždaromos, ar pacientų srautai bus valdomi taip, kaip tai daroma šiandien – ištęsiant priėmimo laiką, skiriant didesnį dėmesį dezinfekcijai“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
LMS vadovė pažymėjo, kad tik iš sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos interviu girdi, kad „visi planai yra“, tačiau įstaigos konkrečiai nežino, „ar reikės vėl darbuotojus leisti į prastovas, saviizoliacijas, karantinus“.
LMS vadovė akcentavo apsaugos priemonių naudojimo svarbą. Ji pabrėžė, kad tik pakankamas kokybiškų apsaugos priemonių naudojimas ir kontaktų atsekimas leidžia suvaldyti plitimą įstaigos viduje ir tarp įstaigų.
„Kiek turime apsaugos priemonių,ar visoms įstaigoms užteks?“, – konkrečių A. Verygos atsakymų pasigenda Ž. Gudlevičienė.
LMS vadovė pastebėjo, kad įstaigos dar nuo pirmos bangos skendi skolose.
„Klausimas – iš ko jau dabar reikia įsigyti apsaugos priemones? Priemonių kainos jau kyla“, – kalbėjo Ž. Gudlevičienė.
LMS vadovė girdėjo kalbų, kad neužteks testų.
„Kas bus testuojama, ar tai bus palikta įstaigų atsakomybei, ir iš vidinių rezervų jos turės testuotis medikus?“, – klausimus kėlė Ž. Gudlevičienė.
Pasigenda dialogo su specialistais
Su socialdemokratais rinkimuose dalyvaujantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas pagrindine problema Lietuvoje įvardijo tai, kad nebuvo bendro susitarimo ir bandymo šnekėtis su specialistais.
Specialistui taip pat neaišku, kodėl keturis mėnesius nebuvo naudojami antikūnių testai.
Jo vertinimu, Latvija su situacija tvarkosi geriau, būtent dėl to ir jų rezultatai geriau. Specialistas to nesieja su tuo, kad latviai testuoja mažiau žmonių.
„Latvijoje vyriausybė ruošiasi svarstyti, gal įtraukti Lietuvą į raudonąją zoną“, – sakė S. Čaplinskas.
Kalbėdamas apie artėjančius mokslo metus, specialistas atkreipė dėmesį, kad vaikai sudaro mažiau kaip penkis proc. užsikrėtusiųjų. Moksliniai tyrimai rodo, kad Tose teritorijose, kur jos buvo uždarytos, ir paskui vėl atidarytos, neįvyko neišplitimo.
„Neišvengsime užsikrėtimų mokykloje, bet galima padaryti, kad tai toliau neplistų visuomenėje“, – sakė S. Čaplinskas.
Kalbėdamas apie vakcinų nuo gripo įsigijimą, specialistas strategus ragino galvoti jau apie kito sezono strategijas, nes šiemet jau „šaukštai po pietų“.
„Svarbu , kad žmonės pasiskiepytų nuo pneumokokinės infekcijos“, – sakė S. Čaplinskas.
Reikšmingo mirčių skaičiaus augimo nepastebi
Posėdyje dalyvausi Higienos instituto atstovė Sandra Mekšriūnaitė informavo, kad šiais metais nestebimas reikšmingas mirčių skaičiaus augimas.
„Iki 33 sav. metų savaitės, lyginant su duomenimis nuo 2015 metų, nėra mirčių skaičiaus padidėjimo. Tie žmonės, kurie sako, kad didėja šimtais, tai nežinome, iš kur imami duomenys . Nei mes, nei Statistikos departamentas, nei demografai, tokių skaičių nematome. Tas pokytis, kuris yra, labiau panašus į natūralų svyravimą“, – kalbėjo S. Mekšriūnaitė
Higienos instituto atstovė pažymėjo, kad mirčių struktūros duomenis bus galima analizuoti kitais metais.