Gyventojų registro tarnybos duomenimis, Lietuvoje 2012 m. į apskaitą buvo įtrauktos 2589 užsienyje registruotos santuokos, 2011 m. – 2534.
Nesiruošia antrą kartą vesti, tad nesuka sau galvos
Pradėsime nuo košės prisivirusio vilniečio, kurį pavadinsime Žilvinu (tikras vardas DELFI žinomas), pasakojimo. 31-erių vyras nėra tikras, ar yra vedęs, nors tikrai tuokėsi Las Vegase – ir savo noru, blaiviu protu. 2009 m. jis su savo tuometine išrinktąja nuvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), žinodami, kad sumainys žiedus pasaulio linksmybių sostine tituluojamame Nevados valstijos mieste. Iš anksto buvo užsisakę ceremoniją koplyčioje, prieš 24 val. miesto rotušėje gavo būtiną licenziją tuoktuvėms, iš Lietuvos specifinių dokumentų, pasak vyro, nereikėjo vežtis.
Pora grįžo iš Amerikos, sužinojo, kad santuoką Lietuvoje reikia įregistruoti, tačiau niekaip neprisiruošė įvykdyti šio formalumo. Kol ruošėsi, tol ir meilė spėjo išblėsti. Poros keliai išsiskyrė, jau porą metų jiedu negyvena kartu. „Kaip suprantu, Amerikoje mes vedę, o Lietuvoje – ne. Per daug nesuku sau galvos, nes ir į Ameriką nesiruošiu ir antrą kartą vesti neketinu“, - į draugų klausimus, kodėl neišsprendžia šios situacijos, atsako jis.
O galvą pasukti visgi vertėtų, nes, pasak teisininkų, sudaryta santuoka greičiausiai galioja ir gali turėti visas įprastas santuokos pasekmes. Nuslepiant ir tuokiantis dar kartą, jei yla išlįstų iš maišo, būtų pripažinta daugpatystė, kuri Lietuvoje draudžiama. Išsamūs teisininkų komentarai – po antrosios istorijos.
Vyras ir žmona be įrodymų - daugiau nei pusmetį
Antras mūsų herojus – Dainius (tikras vardas redakcijai žinomas), kuris su savo išrinktąja susituokė Dominikos Respublikoje. Keletą mėnesių prieš vestuvių datą viešbutis, kuriame vyko ceremonija ir pora apsistojo, atsiuntė visą sąrašą dokumentų, kuriuos reikėjo atsivežti. Tai buvo asmens tapatybės dokumentai, Civilinės metrikacijos skyriaus (CMS) išduota pažyma, kad vyras ir moteris nėra sudarę kitų santuokų, taip pat pagal Dominikos Respublikos teisę buvo reikalingas patvirtinimas apie asmens laisvanoriškumą sudaryti santuoką, kurį kiekvienas pasirašė pagal atsiųstą formą, o Lietuvos notaras patvirtino parašų autentiškumą. Visų šių dokumentų autentiškumas turėjo būti patvirtintas konsulinio legalizavimo žymomis.
„Po vestuvių santuokos dokumentų laukėme daugiau nei pusę metų, nors viešbutis mums teigė, kad dokumentų atsiuntimas užtruks 2-3 mėn. Jeigu būtume žinoję, kad tiek ilgai užtruks visų dokumentų tvarkymas, būtume tuokęsi Lietuvoje, nes daugiau nei pusę metų jau buvome faktiškai susituokę, bet jokių tai patvirtinančių dokumentų neturėjome!“ - DELFI sakė Dainius.
Nors ir užsitęsė santykių įteisinimas, visgi santuoka Lietuvoje buvo užfiksuota tikroji – įregistruota vestuvių Dominikos Respublikoje data. Prieš tai dar reikėjo iš Dominikos Respublikos gautus dokumentus išversti į lietuvių kalbą, pateikti registruoti CMS, kuris ir išdavė santuokos liudijimą.
Tuokitės nors ir Mėnulyje, bet prieš skiriantis Lietuvos teisme teks santuoką įregistruoti
„Manome, kad Amerikoje asmuo liko vedęs. Jei vestų neišsituokęs ir tai paaiškės, tai bus daugpatystė, - DELFI sakė Gyventojų registro tarnybos direktorė Marija Norkevičienė, tačiau išsamiau konkrečios Žilvino situacijos komentuoti nesiryžo, nes tai nėra jų kompetencijos sritis, nukreipė pas teisininkus.
Teisingumo ministerijos Ryšių su visuomene skyrius DELFI atsakė, kad Lietuvos teisės aktai Lietuvos Respublikos piliečius įpareigoja pranešti Lietuvos valstybei apie savo užsienyje sudarytą santuoką. Užsienio valstybės išduoti dokumentai turėtų būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille). „Negalime komentuoti, kokios pasekmės ar įsipareigojimai yra kilę konkrečiam asmeniui, sudariusiam santuoką Las Vegase. Jo santuokos galiojimas, taip pat nutraukimo galimybės gali priklausyti nuo įvairių aplinkybių – jo ir jo sutuoktinio pilietybės, nuolatinės gyvenamosios vietos ir pan. Tokiu atveju geriausiai galėtų patarti advokatas, žinodamas visas reikšmingas aplinkybes“, - rašoma ministerijos atsakyme.
DELFI kreipėsi pagalbos ir į advokatus. Advokatų kontoros „Borenius/ Švirinas ir partneriai“ advokatė Jurgita Karvelė įvertino, kad aprašytoje vestuvių Las Vegase situacijoje reikia laikyti, jog asmenys yra susituokę (ne tik JAV, tačiau ir Lietuvoje), nors jie santuokos Lietuvoje ir neįregistravo. Norint nutraukti tokią santuoką, pirmiausiai ją reikėtų įregistruoti Lietuvoje, o tuomet nutraukti pagal galiojančias taisykles – visais atvejais santuoką nutraukti gali tik teismas.
Paaiškėjus daugpatystei, teisėta pripažįstama tik pirmoji santuoka
Kas gresia, jei nuslepiamas santuokos JAV faktas? O tai yra visai įmanoma, nes mūsų valstybės registruose tokia informacija savaime neatsiranda.
„Tokiu atveju gali susidaryti įspūdis, kad asmuo, Lietuvoje nepranešęs apie užsienyje sudarytą santuoką, gali ir toliau laikyti save nevedusiu ar neištekėjusia, sudaryti kitą santuoką, laisvai disponuoti turtu ir panašiai. Tačiau čia verta paminėti, kad neįvykdžius pareigos informuoti apie užsienyje sudarytą santuoką, visa atsakomybė ir neigiamos pasekmės, jeigu tokių atsiranda dėl pareigos informuoti neįvykdymo, tenka patiems Lietuvos Respublikos piliečiams“, - rašoma Teisingumo ministerijos atsakyme.
Lietuvos įstatymai draudžia pažeisti monogamijos principą: sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos. Antroji santuoka būtų pripažįstama negaliojančia. „Jei santuoka nėra nutraukta (paprastai santuoka pati savaime nesibaigia, išskyrus vieno iš sutuoktinių mirties atvejį), ji galioja neribotą laiką“, - paaiškina Teisingumo ministerijos specialistai.
Advokatė S. Pronina perspėja, kad ateityje galima sulaukti ir kitokių teisinių pasekmių – sutuoktinis gali reikalauti žalos atlyginimo: „Daugpatystė yra uždrausta, tad tokiu atveju sutuoktinis juridiškai gali įvertinti tai, kaip santuokinių pareigų nevykdymą, neištikimybę, santuokos sudarymą esant kitai santuokai. Kam šitai daryti? Geriau jau nutraukti santuoką.“
Bėdos dėl nežinomų kreditų
Nepranešimas apie užsienyje sudarytą santuoką taip pat nėra priemonė išvengti iš santuokos kylančių turtinių pasekmių – net jei kurį laiką Lietuvos institucijoms ir nebūtų žinomas santuokos sudarymo faktas, bet kada vėliau kilusio turtinio ginčo metu, teisme įrodžius santuokos faktą, gali paaiškėti tam tikri sutuoktinio įsipareigojimai kitam sutuoktiniui ar netgi sutuoktinio kreditorių atžvilgiu.
„Jeigu santuokos metu buvo įgytas koks nors turtas, nepriklausomai kieno vardu jis buvo registruotas, šis turtas bus laikomas bendru turtu. Žinoma, šioje situacijoje atsiranda kita problema – neįregistravus santuokos tretieji asmenys (kreditoriai) sąžiningai gali nežinoti apie santuokos buvimą, todėl kreditas gali būti išduotas vienam sutuoktiniui nesant kito sutuoktinio sutikimo ir pan. Kilus sunkumams dėl kredito grąžinimo ar kitoms problemoms, kreditorius galėtų ne tik reikalauti, kad abu sutuoktiniai bendrai vykdytų įsipareigojimus pagal kredito sutartį, tačiau ir sutuoktinių atsakomybės už nuslėptą informaciją. Pavyzdžiui - apkaltinti sutuoktinius sukčiavimu. Bet kuriuo atveju, kol santuoka nėra nutraukta teisės aktų nustatyta tvarka, tol asmenims galioja visos sutuoktinių teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu, ar skyriumi“, - sako advokatė J. Karvelė.
Skirtingos šalys, skirtingos taisyklės, Lietuvoje - nežinia
DELFI konsultavusi advokatė J. Karvelė atkreipė dėmesį, kad klausimas nėra lengvas, nes Lietuvos įstatymai tiksliai nereglamentuoja užsienyje sudarytos santuokos įsigalimo momento bei kitų sąlygų. Šią spragą kai kuriais atvejais užpildo valstybių pasirašytos tarptautinės sutartys, tačiau Lietuva ir JAV neturi teisinės pagalbos sutarties, taikytinos šeimos santykiams. Dėl to reikia vadovautis galiojančiomis Civilinio kodekso (CK) normomis.
„Taigi, teisiškai esant ganėtinai neapibrėžtai situacijai, sudarius santuoką užsienyje, rekomenduotina nedelsiant ją įregistruoti Lietuvoje“, - sako ji.
Teisingumo ministerija irgi ragina prieš ruošiantis tuoktis užsienyje išsiaiškinti, kokia santuokos registravimo tvarka, kokie dokumentai turi būti pateikti sudarant santuoką, kokios yra teisės nuostatos dėl sutuoktinių pavardės po santuokos, kaip tos valstybės teisė reguliuoja sutuoktinių teises ir pareigas.
Ministerija pateikia pavyzdžius, kad santuokos sudarymo tvarka ir jos pasekmės skirtingose valstybėse gali skirtis įvairiais aspektais: kai kuriose valstybėse sutuoktiniai santuokos metu neturi teisės įgyti sutuoktinio pavardės (pvz., Ispanija); yra valstybių, kurios leidžia sudaryti santuoką per įgaliotinį (kai kurios JA valstijos, Meksika); kai kuriose valstybėse galima susituokti tik valstybės institucijose, o bažnyčioje gali būti tik palaiminama jau sudaryta santuoka (Prancūzija, Vokietija, Rusija), kai kur pripažįstama bažnyčioje sudaryta santuoka, jei ji sudaryta laikantis tam tikrų sąlygų (Jungtinė Karalystė, Švedija, Suomija, Latvija), o kai kuriose šalyse apskritai galima tik bažnytinė santuoka, kadangi civilinė santuoka neegzistuoja (pvz., islamiškosios valstybės).