Vicemeras Šileris – apie švietimą: nenorėčiau, kad Vilnius taptų pusiau rusiškojo pasaulio tranzitine stotele

Dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių ir baltarusių reikalauja ugdymo rusų kalba. Laisvės partijos deleguotas Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris sako tokį procesą stebįs su giliu liūdesiu. Jo manymu, tie vaikai turėtų daryti pauzę, imti pereinamuosius metus, ir per juos aktyviai mokytis lietuvių kalbos, o vėliau tęsti ugdymą valstybine kalba.

„Nelabai įsivaizduoju ukrainiečių, baltarusių grįžtant, jei jie bėgo iš savo gyvenamų vietų arba nuo diktatūros Baltarusijoje. Aš neįsivaizduoju, kaip galima į apšaudomą Charkivą sugrįžti arba į Zaporižę. Žinoma, aš suprantu, tie dveji metai buvo tokie, kokie buvo, bet tas supratimas greičiausiai ateina, arba turi ateiti. Čia yra kaip ir su gedulu, jis yra skausmingas.

Jiems irgi lieka pakibimas tarp dviejų pasaulių, ir bandymas suprasti, kas jie yra čia. Ar jie yra ukrainiečiai, kurie tikrai kažkada grįš, kaip mūsų emigrantai iš Amerikos, kurie grįžo, ir gyveno čia paskelbus nepriklausomybę? Ar čia jiems yra tarpinė stotelė galvojant, ką toliau daryti, ar į Lenkiją važiuoti, ar į Vokietiją, ar dar kažkur? Ar jiems čia savo gyvenimą kurti?“, – kalbėjo A. Šileris.

Interviu „Delfi“ su vicemeru palietė kelias svarbias aktualijų, susijusių su švietimu, grupes: rusakalbių mokyklų perspektyvą, situaciją dėl emocinio smurto darželiuose ir mokyklose, įtraukųjį ugdymą ir korepetitorių finansavimo klausimą.

Pradėkime interviu nuo rusiškų mokyklų klausimo...

Nuo rusakalbių mokyklų (pataisė vicemeras, – „Delfi“). Kai kuriems tas terminas „rusakalbių“ nepatinka. Nežinau, kodėl žmonės pradėjo į jį taip įžeidžiai žiūrėti, nes rusakalbiai yra tie, kurie kalba rusų kalba.