„Manau, kad tai nesusipratimas“
Išimties tvarka balerinai I. Liepai Lietuvos pilietybė buvo suteikta dar 2000 metais.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog tai jau trečiasis toks atvejis nuo šių metų kovo mėnesio, kai įsigaliojo įstatymų pakeitimai.
„Tokius atvejus dabar jau turime tris, kai asmenims, kuriems išimties tvarka suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė ir jie turi dar kažkokios valstybės pilietybę. Jie savo nederama veikla palaiko valstybę agresorę, diskredituoja mus kaip valstybę, šios valstybės pilietybės turėtoją.
Antroji priežastis yra tiesioginė grėsmė nacionaliniam saugumui. Nuo šių metų kovo mėnesio yra priimtos Pilietybės įstatymo pataisos, kai pilietybės galima netekti pagal dvi priežastis: nacionalinis saugumas ir palaikymas valstybei agresorei“, – teigė A. Abramavičius.
Pirmasis atvejis, pasak jo, buvo Margarita Drobiazko, kai procedūra jau yra pasibaigusi ir prezidentas pasirašęs dekretą, tai įvyko rugsėjo mėnesį. Antrasis atvejis dabar yra pakeliui į Pilietybės reikalų komisiją, procesas dar nėra baigtas dėl Rusijos ir Lietuvos pilietybę turinčio Jurijaus Kudinovo, VSD nurodė, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Trečiasis ir naujausias – dėl balerinos I. Liepos.
„Jis analogiškas yra M. Drobiazko atveju, kadangi vadovaujamasi punktu apie viešą palaikymą valstybei agresorei“, – aiškino viceministras A. Ambramavičius.
Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas teigė, jog tokie Lietuvos pilietybę turinčios balerinos žodžiai yra natūrali priežastis pilietybę atimti.
„Manau, kad pats pilietybės suteikimas yra nesusipratimas. I. Liepos nuopelnų Lietuvos Respublikai aš net ir nematyčiau. Tai iš tų laikų, kai pilietybės buvo dalinamos į kairę ir į dešinę. Vienintelis faktorius tada buvo, kad ji šoko kurį laiką su Lietuvos piliečiu. <...>
Esant tokiai situacijai, kai ji atvirai tyčiojasi iš Lietuvos, Baltijos valstybių, atėmimas būtų natūralus procesas“, – tikino vidaus reikalų viceministras A. Ambramavičius.
VRM taip pat kreipėsi į VSD, prašydama patikrinti ir kitus maždaug 800 išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavusius asmenis. A. Abramavičius vylėsi, jog taip galbūt bus identifikuoti ir kiti asmenys.
„Nes pilietybės iki 2003 metų buvo dalijamos lengva ranka“, – dar kartą pabrėžė viceministras A. Ambramavičius.
„Santykis yra dvipusis“
Advokatas Petras Ragauskas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog pasisakymų grėsmingumo nereikia ir ieškoti – pats įstatymas viską apibrėžia pakankamai aiškiai.
„Jis sako, kad jeigu asmuo viešai reiškia palaikymą valstybei, kuri kelia grėsmę Lietuvos, ES valstybių narių ar jų sąjungininkių saugumo interesams, to visiškai pakanka. O tai, kad Rusija kelia grėsmę Ukrainai ir Ukraina yra suvokiama kaip mūsų sąjungininkė ir draugė, tai abejonės kaip ir nėra. Ir šiame kontekste kiekvienas žmogus, kuris dabartiniam Rusijos režimui reiškia palaikymą, jis automatiškai atsiduria po „kepure“ šio įstatymo“, – kalbėjo advokatas P. Ragauskas.
Jis toliau kalbėjo, jog su lietuviu šokusiai I. Liepai ir toliau laikyti Lietuvos pilietybę, suteiktą išimties tvarka, nėra logiška, kai ji šalyje net negyvena.
„Reikia suprasti, kad santykis yra dvipusis pilietybės. Iš vienos pusės yra pilietis, iš kitos – valstybė. Jeigu kažkuris iš tų asmenų nenori tęsti šių santykių, tai galima juos nutraukti. <...> Jeigu žmogus gali, tai ir valstybė gali.
Jeigu šalis iš anksto deklaruoja, koks elgesys jai yra netoleruotinas ir nepriimtinas, tai tiesiog yra tokia pozicija. Ar ji yra teisingai moraliai – čia jau kitas klausimas. Kai įstatymas yra priimtas, jį reikia vykdyti, arba bandyti Konstituciniame Teisme (KT) užginčyti“, – pabrėžė pašnekovas P. Ragauskas.