Pirmos sutarties vertė - 5,4 mln. eurų
Šių metų liepos 26 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir UAB „Arijus“ pasirašė 5,4 mln. eurų vertės sutartį, kuria valstybė nusipirko neteisėtai atvykusių asmenų laikino apgyvendinimo konteinerių miestelių nuomos ir aptarnavimo paslaugas.
Pagal pasirašytą sutartį įmonė įsipareigojo išnuomoti 217 gyvenamųjų konteinerių su kitomis patalpomis ir paslaugomis. Įkainis už vieną mėnesį siekia 149 997,65 Eur su PVM.
Skaičiavimas paprastas: vieno konteinerio nuomos ir aptarnavimo kaina mėnesiui siekia 691 Eur.
Analizuojant pirkimo dokumentus matyti, kad UAB „Arijus“ įsipareigojo pasieniečiams pristatyti 40 šeimos gyvenamųjų konteinerių; 177 keturviečius gyvenamuosius konteinerius; 1 maitinimo bloką iš sujungtų konteinerių (apie 15 vnt. 12 m² konteinerių); 1 laisvalaikio, maldos, sporto palapinę; ne mažiau nei 10 sanitarinių konteinerių – dušų su prausyklomis; tiek pat sanitarinių konteinerių – tualetų; 3 konteinerius materialinėms vertybėms saugoti.
Taip pat pagal sutartį į konteinerių miestelį tiekėjas įsipareigojo pristatyti elektros generatorių, užtikrinti skalbimo paslaugą (iki 5500 kg savaitei), įrengti kontrolinį praleidimo punktą ir vaizdo stebėjimo kameras, budėtojų konteinerį ir pan.
Konteineriuose įsipareigojama užtikrinti 21 laipsnio temperatūrą.
Pagal trejų metų trukmės sutartį, pasirašytą po neskelbtų derybų, konteineriai turi būti pastatyti Medininkuose.
Kaip Delfi nurodė VSAT atstovas Rokas Pukinskas, konteinerinių namų miestelis yra įkurdintas Pasieniečių mokyklos teritorijoje. Juose planuojama apgyvendinti iki 900 migrantų.
Rengdami šią publikaciją peržiūrėjome internete išnuomoti siūlomų konteinerinių namelių kainas. Nuomos kaina prasideda nuo 50 eurų. Vidurkis – 150 eurų.
Primename, kad pagal VSAT pirkimo sutartį, vieno konteinerio nuomos ir aptarnavimo kaina mėnesiui siekia 691 Eur.
Įmonės vadovas: brangoka
Delfi susisiekė su konteinerinių namelių nuomos paslaugas siūlančiomis įmonėmis ir paprašė jų įvertinti situaciją rinkoje ir dabartines nuomos kainas.
Bendravome su keturių įmonių atstovais ir tik viena įmonė neprieštaravo, kad jos pavadinimas būtų viešai įvardytas.
„Brangoka. Rinkoje kainos tikrai žemesnės. Bet, aišku, reikia įvertinti ir kiekį, pristatymo greitį. Galbūt tai turėjo įtakos. Tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad jei šiandien jums asmeniškai prireiktų tokio konteinerio, išsinuomotume jį už žymiai mažesnę kainą. 600 eurų tikrai nereikėtų mokėti“, - teigė vienos Vilniuje veikiančios įmonės vadovas.
Kitos įmonės atstovas taip pat laikėsi pozicijos, kad valstybė, pasirašydama 5,4 mln. vertės nuomos sutartį galbūt permokėjo.
„Labai sunku įvertini, yra daug niuansų, daug aspektų. Viskas susideda į detales. Bet kaina tikrai didelė. Jeigu imtume vienetą, tai už tiek šiandien dažna įmonė pasiūlytų išnuomoti kelis tokius konteinerius“, - dėstė verslininkas.
UAB „Transrifus“ direktorius Žilvinas Bliujus neprieštaravo, kad būtų įvardyta jo vadovaujama įmonė. Jis teigė, kad tokio didelio kiekio konteinerių išnuomojimas yra rimtas iššūkis ir nenorėjo sakyti, kad kaina yra per didelė.
„Labai sunku vertinti kainą – nesame pilnai įsigilinę į konkretų projektą. Pirmiausiai, noriu paminėti, kad nurodoma sutarties kaina – maksimali sutarties kaina, į kurią, ko gero (o viešuosiuose pirkimuose dažniausiai taip ir būna) įskaičiuoti visi kaštai: transportavimo, montavimo darbai, infrastruktūros, elektros, vandens, nuotekų tinklų įrengimas, sanitarinės įrangos, baldų, kondicionavimo įrenginių nuoma ir aptarnavimas, gedimų šalinimas, remontas, įrangos nusidėvėjimo, demontavimo, teritorijos išvalymo kaštai.
Vertinti tokio projekto rinkos kainą ar galimybę rasti pigesnį variantą – sunku. Šiuo metu rinkoje yra jaučiamas konteinerinių patalpų trūkumas, tokio kiekio pateikimas per tokį trumpą laiką – nemenkas iššūkis“, - nurodė Ž. Bliujus.
O štai ketvirtos įmonės atstovas piktinosi, kodėl nebuvo paskelbtas viešojo pirkimo konkursas. „Mano manymu, tokios vertės pirkime turėjo būti paskelbtas viešasis pirkimas. Gal tada ir kaina būtų mažesnė. Suprantu, kad ekstremali situacija, bet skaidrumo tai būtų pridėję daugiau“, - aiškino dar vienos įmonės vadovas.
VSAT atstovas Giedrius Mišutis jau anksčiau buvo paaiškinęs, kodėl tiekėjas nebuvo atrinktas viešojo pirkimo būdu.
„Buvo paskelbtas viešasis pirkimas, buvo dalyviai ir sudarius eilę pradėjo aiškėti, kad konkursas užims dar daug laiko, bent dešimt dienų, jei bus vykdomas įprastu keliu. Kadangi tai yra ypatingos skubos objektas ir šita situacija dėl netiesėtų migrantų krizės vis aštrėja, nėra kur apgyvendinti žmonių, tai (...) su mažiausią kainą pasiūliusia bendrove buvo pasirašyta sutartis“, – BNS sakė G. Mišutis.
Delfi susisiekus su VSAT, jos atstovas R. Pukinskas negalėjo įvardyti, kiek per mėnesį iš tiesų kainuoja vieno konteinerinio namelio nuoma. Jis dėstė, kad visi jie yra skirtingi ir naudojami skirtingas funkcijas tenkinti. Todėl apibendrintai paskaičiuoti, anot jo, yra sudėtinga.
„Šiuo metu jie yra vežami ir statomi. Dalis bus naudojama pramogoms, vaikams, maldos namams. Tuose nameliuose bus apgyvendinti labiausiai pažeidžiami asmenys“, - teigė R. Pukinskas.
Jis pakartojo, kad nuomos paslauga įsigyta neskelbiamų derybų būdu. Taip buvo pasirinktas pigiausias tiekėjas. Pasakyti, kiek įmonių pateikė savo pasiūlymus, jis negalėjo. Ar buvo užsienio įmonių pasiūlymų, jis taip negalėjo atsakyti.
Dar 7,3 mln. eurų
CVPP.lt puslapyje radome informaciją, kad 2021 08 09 VSAT ir UAB „Arijus" pasirašė dar vieną sutartį už 7 mln. 340 tūkst. eurų. Už šią sumą valstybė nusipirko modulinių kilnojamų statinių miestelio su 5000 vietų nuomos paslaugas.
„Prekių nuomos 1000-iui gyventojų (skaičiuojant, kad vienas konteineris skirtas 4 gyventojams) su kitomis patalpomis ir paslaugomis, nurodytomis techninėje specifikacijoje įkainis už 1 mėnesį – 203 756,00 Eur su PVM", - teigiama sutartyje.
Pagal pasirašytą sutartį, pirminė prekių pristatymo vieta (arba dalies prekių): Užsieniečių registracijos centras, Vilniaus g. 100, Pabradės m., Švenčionių r. sav. Didinant prekių skaičių, prekės gali būti pristatomos ir į kitas pirkėjo nurodytas vietas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
„Pirminis prekių kiekis: 250 gyvenamų konteinerių (1000-iui gyventojų) su kitomis patalpomis ir paslaugomis, nurodytomis techninėje specifikacijoje. Atsižvelgiant į neteisėtai atvykusių asmenų skaičių, gyvenamų konteinerių kiekis gali būti tiek didinamas, tiek mažinamas, atitinkamai procentine išraiška perskaičiavus nuomos įkainį pagal gyvenamųjų konteinerių skaičių.
Skaičiavimo pvz.: 1000-iui gyventojų prekių ir paslaugų įkainis sudaro 100 proc. nuomos įkainio, o sumažinus gyventojų skaičių iki 500 žm., nuomos įkainis sumažinamas 50 proc.", - nurodyta sutartyje.
Pirkimas vykdytas neskelbiamų derybų būdu. Pirkime, pagal CVPP.lt duomenis, dalyvavo tik vienas dalyvis.
Delfi nerado viešai prieinamos informacijos, kad VSAT butų skelbęs apie šį pirkimą.
Įmonės vadovas - buvęs viceministras
Na o dabar verta pasiaiškinti, kas toji įmonė, kuriai už abu pirkimus atiteks 13 mln. eurų.
Abi sutartys pasirašytos su krovinių gabenimo ir ekspedijavimo bendrove „Arijus“. Peržiūrėjus įmonės finansines ataskaitas matyti, kad 2020 metais jos grynasis pelnas siekė 362318 Eur, 2019 m. – 222545 Eur.
Šios Kaune registruotos įmonės vadovas, kaip nurodyta Registrų centro dokumentuose, yra Arijus Ramonas. Įmonei jis vadovauja nuo 2008 metų.
Taip pat matyti, kad yra pasirašytų prokūrų su Jurgita Veličkiene, Egle Ambrasiene, Arvydu Valiuliu, Egidijum Ramonu.
Šios įmonės generalinis direktorius A. Ramonas turi patirties ne tik versle, bet ir politikoje. Jis yra buvęs 11-oosios ir 12-osios Vyriausybės susisiekimo viceministras. Vienuoliktosios Vyriausybės premjeras buvo Rolandas Paksas. O jam atsistatydinus premjero pareigas pradėjo eiti socialdemokratas Algirdas Mykolas Brazauskas.
Susisiekimo ministerijos atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė Delfi informavo, kad A. Ramoną į pareigas 2001 m. kovo 23 d. priėmė tuo metu susisiekimo ministro pareigas ėjęs Dailis Alfonsas Barkauskas.
Tačiau jau netrukus A. Ramonas buvo atleistas. „2001 liepos 12 d. įsakymu atleistas iš valstybės tarnybos – susisiekimo viceministro pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą (pasibaigus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją pasirinkusio valstybės politiko įgaliojimams)", - nurodė G. Vasiliauskaitė.
Vis dėlto ministerijai pradėjus vadovauti socialdemokratui Zigmantui Balčyčiui, A. Ramonas ir vėl buvo priimtas į darbą. Ministras Z. Balčytis į viceministro pareigas A. Ramoną savo įsakymu paskyrė tų pačių metų liepos 17 d.
Visam laikui ministeriją A. Ramonas paliko 2002 m. balandžio 29 d. pasibaigus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją pasirinkusio valstybės politiko įgaliojimams.
Kilo abejonių dėl A. Ramono interesų
Tačiau darbas ministerijoje A. Ramonui nebuvo sklandus. Jis buvo apkaltinas, kad tuo pačiu metu ne tik dirba ministerijoje, bet ir sukasi versle, turi interesų Klaipėdos jūrų uoste.
Pats viceministras kaltinimus esą jis painioja viešus ir privačius interesus neigė. Tačiau tai neįtikino tuometinio prezidento Valdo Adamkaus. Jis iš premjero ir susisiekimo ministro reikalavo aiškių atsakymų ir kėlė klausimą, ar A. Ramonas toliau gali dirbti ministerijoje.
Valstybės pažinimo centro internetiniame puslapyje patalpintas tuometinio prezidento V. Adamkaus pranešimas spaudai, kuriame rašoma: „Prezidentas V. Adamkus šiandien telefonu kalbėjosi su Lenkijoje viešinčiu susisiekimo ministru Z. Balčyčiu kadrų politikos klausimais. Prezidentas teiravosi ministro, ar iš tiesų susisiekimo viceministras A. Ramonas yra vienas Klaipėdos terminalo akcininkų. Prezidento nuomone, jei ši spaudoje skelbiama informacija yra tiksli, klausimą dėl galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto turėtų spręsti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.“
Apie tai, kad prezidentui kelia nerimą kairiųjų kadrai, Delfi savo straipsnyje rašė 2001 metais.
„Prezidentas V. Adamkus vakar pareiškė manąs, kad valdančiosios socialdemokratų ir socialliberalų daugumos kadrų politika turėtų būti skaidresnė ir labiau atitinkanti valstybės interesus“, - rašė portalas.
Ten pat rašoma, kad prezidentas nenorėjo, jog A. Ramonas toliau tęstų darbą ministerijoje. „Prezidentas taip pat išreiškė viltį, kad Susisiekimo ministerijoje ir Valstybinio jūrų uosto vadovybėje nebus pareigūnų, kurių privatūs interesai gali kirstis su viešaisiais. Dar rugsėjo pabaigoje V. Adamkus paprašė susisiekimo ministrą Z. Balčytį išsiaiškinti, ar susisiekimo viceministras A. Ramonas, kuruojantis Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, yra vienas bendrovės „Klaipėdos terminalas" savininkų“, - rašė Delfi.
Tuo metu pats A. Ramonas neigė savo ryšius su verslu. Apie tai jau kitame savo straipsnyje 2001 metais taip pat rašė Delfi.
Viceministras interviu Lietuvos televizijai pareiškė, jog neturi privačių interesų „Klaipėdos terminale", taip pat ir kitose krovos darbų Klaipėdos bendrovėse.
Interviu televizijai A. Ramonas teigė anksčiau dešimt metų vadovavęs transporto paslaugų bendrovei „Arijus".
Kaip BNS sakė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava" atstovas spaudai Valdas Vilūnas, bendrovė „Arijus" yra „Linavos" narė ir verčiasi krovinių gabenimu iš Klaipėdos uosto į Rusiją.
„Šiuo metu visas turėtas (bendrovės „Arijus" - BNS) akcijas esu perleidęs savo žmonai", - anuomet kilus skandalui sakė viceministras. Tai, kad jo žmona turi akcijų „Arijaus" bendrovėje, viceministrui neatrodė viešųjų ir privačių interesų susikirtimas.
Interviu viceministras A. Ramonas taip pat pareiškė nesąs nei Naujosios sąjungos narys, nei jos finansinis rėmėjas, taip pat neturįs jokių įsipareigojimų jį į viceministrus delegavusiems socialliberalams.
„Manau, kad galima būti būti partijos deleguotu viceministru ir neturėti jokių įsipareigojimų tai partijai, turiu tik vykdyti tą politiką, kuri apibrėžta Naujosios sąjungos rinkimų programoje", - anuomet sakė A. Ramonas.
VTEK rekomendavo A. Ramoną nušalinti nuo jūrų uosto reikalų
Atlikusi tyrimą Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nustatė, kad A. Ramonas savo įmonių akcijas perleido kitiems žmonėms.
„A. Ramonas, jam priklausiusias trijų įmonių – UAB „Arijus, UAB „Kontransa“, UAB „Arijus ir partneriai“ – akcijas 2001 03 16 – 20 padovanojo žmonai D. Ramonienei. Tai patvirtina Kauno savivaldybės Rejestro tarnybos, kurioje registruotos šios bendrovės, gauti dokumentai bei 2001 03 16-20 akcijų dovanojimo sutartys“, - rašoma VTEK sprendime.
Komisijos nuomone, A. Ramonui atliekant viceministro funkcijas nuolat egzistuoja reali galimybė kilti konfliktui tarp viešojo ir privataus intereso: „Vengiant tokios situacijos (...) viceministrui A. Ramonui reikėtų nusišalinti nuo beveik visų jam pavestų funkcijų, nes jų vykdymas sukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmę, susijusią su žmonos UAB „Arijus“ įmonės ūkine veikla ir brolio veikla šioje įmonėje.“
Galiausiai VTEK priėmė štai tokį sprendimą: „Remiantis LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 str. 2 p., rekomenduoti susisiekimo ministrui Z. Balčyčiui nušalinti viceministrą A. Ramoną nuo susijusių su Klaipėdos valstybinio jūsų uosto veikla įgaliojimų, numatytų 2001 09 07 įsakyme.“
Jau minėtą konteinerių nuomos sutartį su VSAT pasirašė UAB „Arijus“ prokuristas Egidijus Ramonas. VTEK 2001 metų sprendime teigiama, kad jis yra R. Ramono brolis. Ten pat rašoma, kad tais metais jis ėjo UAB „Arijus“ paslaugų organizavimo departamento direktoriaus pareigas.
Įžvelgė galimybių atominės elektrinės statybose
UAB „Arijus“ savo internetinėje svetainėje generalinį direktorių pristato taip: „A. Ramonas gimė Kaune, augo ir mokėsi Klaipėdoje, Lietuvoje. Studijavo admirolo S. Makarovo jūrų inžinerijos institute Leningrade, Rusijoje, kur įgijo inžinieriaus-mechaniko specialybę. Savo darbinę karjerą pradėjo „Lietuvos Jūrų Laivininkystėje" 1986 metais. 1992 metais įkūrė ir ėmė vadovauti „Arijus", UAB. Nuo 2001 metų ėjo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos viceministro pareigas. 2002-2006 metais vadovavo UAB „Kuršių Linija", vėliau grįžo į „Arijus", UAB. Nuo 2008 metų A. Ramonas yra „Arijus", UAB generalinis direktorius.“
Registrų centro duomenimis, be to, kad jis yra UAB „Arijus“ vadovas, anksčiau R. Ramonas yra buvęs UAB „Kontransa“ akcininkas, Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos narys, Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „LINEKA“ prezidiumo narys, UAB „Marikonta“ valdybos narys, UAB „Aviakompanija Lietuva“ valdybos narys, UAB „Contanerships“ vadovas, akcininkas ir valdybos narys.
Be kita ko, A. Ramonas 2010 metais matė galimybių dalyvauti naujos Visagino atominės jėgainės statybose. Tokius lūkesčius jis yra išsakęs LTV laidoje „Šiandien“.
„Mes turime ir kokybės valdymo sistemą, ir aplinkos apsaugos valdymo sistemą, ir procesų valdymo sistemas. Galėtume dalyvauti daugelyje logistikos procesų, bet, žinoma, daug kas priklausys ir nuo pačio proceso organizavimo“, – žurnalistams teigė A. Ramonas.
2013 metais naujienų agentūra BNS aprašė A. Ramono verslo ryšius su Rusija.
„Bendrovė „Arijus“, viena iš šaudyklinio traukinio „Merkurijus“, gabenančio konteinerius į Maskvą, projekto partnerių, jau pasiekė, kad traukinys į Rusijos sostinę kursuotų dukart per mėnesį. Tikslas – traukinys per savaitę. Tam reikia ne tik daugiau krovinių iš Rusijos, bet ir lankstesnės Baltarusijos geležinkelių politikos, rašo „Verslo žinios“.
„Merkurijumi“ negalime pritraukti 40 pėdų konteinerių, nes pigiau vežti vilkikais. Viena iš problemų yra ir Baltarusija: ji pakėlė geležinkelių įkainius konteineriniams vežimams, tranzitu per šią šalį mažiau vežama 40 pėdų konteinerių. Laukiama, kol Baltarusija atsipeikės ir tada pavyks padidinti tranzitą“, - tuomet sakė bendrovės „Arijus“ generalinis direktorius A. Ramonas.
„Traukinys, prikrautas konteinerių, jau trečią mėnesį išvyksta du kartus per mėnesį iš Klaipėdos į Maskvą. „Merkurijumi“ dabar vežamos plytelės, konservuoti produktai, o iš Maskvos konteineriai grįžta tušti. A. Ramonas sako, kad krovinių iš Maskvos sunku pritraukti, nes Maskvoje ar aplink ją nėra stiprios gamybos, tokios kaip gilesnėje šalies dalyje“, - rašė BNS.
G. Žiemelis negailėjo kritikos
O štai verslininkas Gediminas Žiemelis „Balsas.lt savaitei“ pasakojo apie galimus „flyLAL – Lithuanian Airlines“ nesėkmių kaltininkus. Ir nemažai priekaištų jis turėjo A. Ramonui.
„Valstybinėms oro linijoms priklausanti bendrovė „Lietuva“ 2004 metų gegužę už 2,05 mln. litų buvo parduota Kauno bendrovei „Arijus“, kurios akcininkas yra buvęs susisiekimo viceministras A. Ramonas. Tų pačių metų kovą už maždaug 8 milijonus litų per metus „Lietuvos avialinijos“ išsinuomojo iš aviakompanijos „Lietuva“ lėktuvą ATR 42.
Tuo metu „Lietuvos avialinijos“ turėjo pakankamai orlaivių, papildomo lėktuvo nuoma galėjo tik pabloginti valstybinės oro bendrovės padėtį, tačiau sprendimą priėmė Susisiekimo ministerijos vadovaujama valdyba su stebėtojų taryba. Nuostolingai dirbančios „Lietuvos avialinijos“ turėjo mokėti milijonus už galbūt nereikalingą lėktuvą.
Šis sandoris nešė milžinišką pelną privačiai bendrovei „Lietuva“, o valstybinių „Lietuvos avialinijų“ būklė smarkiai blogėjo. Netrukus buvo pradėtos ruošti „Lietuvos avialinijų“ privatizavimo sąlygos, kuriomis rūpinosi jau kitas Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas. Jo buvęs kolega A. Ramonas viešai pareiškė, kad „Arijus“ siekia nupirkti „Lietuvos avialinijas“.
2005 metais buvo skelbta, kad „Lietuvos avialinijos“ tikisi gauti 3 milijonus litų pelno, tačiau iš tikrųjų patyrė 28 milijonus litų nuostolio. Akivaizdu, kad dėl lėktuvo nuomos nuostolingai dirbanti oro bendrovė turėjo būti nepatraukli kitiems pirkėjams“, - rašė balsas.lt.
Įmonė turėjo reikalų su Belgijos teisėsauga
2020 m. Delfi rašė, kad UAB „Arijus“ turėjo problemų su Belgijos teisėsauga. Vasario 23 dieną Belgijos pareigūnai sulaikė 13 vienoje stovėjimo aikštelėje buvusių įmonės „Arijus“ vilkikų. Policijos apklausti vairuotojai gyveno viešbutyje ir laukė iš Lietuvos atvykstančio transporto.
Apie susiklosčiusią situaciją anuomet Delfi papasakojo Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas. Informaciją patvirtino ir „Arijaus“ viešųjų ryšių vadovė Virginija Kaunietė.
„Darbuotojai yra atvežti į vieną viešbutį. Iš pradžių policija juos apklausė, paimti visi darbo dokumentai (sutartys, vairuotojo kortelės, leidimai būti šalyje ir kt). Tam tikrus daiktus buvo leista pasiimti iš automobilių. Tada darbuotojai kreipėsi į įmonę, paaiškino, kad yra viešbutyje ir kažkas turėtų apmokėti, dar yra maitinimas ir t.t. Įmonė atsakė, kad už nieką nemokės. Jei reikia, skolinkitės.
Vakar jiems pasakyta, kad turi atvažiuoti įmonės autobusas, juos pasiimti ir nuvežti prie sunkvežimių, kad jie galėtų pasiimti visus savo daiktus ir t.t. Nors tarnybos nurodė, kad automobiliai yra konfiskuoti. Netiesa, kad jie galės pasiimti savo daiktus, prieiti prie automobilio gali leisti tik teisėjas“, – 2020 metais sakė A. Cuzanauskas.
Turėjo įsiskolinimų
O štai 2002 metais UAB „Arijus“ taip pat pateko kontraversišką situaciją. Apie tai rašė „Lietuvos rytas“.
Susisiekimo viceministro A. Ramono žmonos valdoma bendrovė „Arijus" jau kuris laikas delsė atsiskaityti su gabenimo bendrovėmis.
Į konteinerius sukrautos prekės iš Vakarų Europos tuo metu buvo atplukdomos į Klaipėdos uostą, o vėliau jas po Lietuvą išvežiojo „Arijaus" samdytų transporto įmonių automobiliai.
Kaip rašė žiniasklaida, apie trisdešimt transporto bendrovių, kurias samdė „Arijus", už savo darbą jau keletą mėnesių negavo uždirbtų pinigų arba joms sumokamos tik simbolinės sumos. „Praėjusių metų skola - didesnė nei 12 tūkst. litų, o iš viso „Arijus" mums yra skolingas apie 24 tūkst. litų. Dirbome su jais aštuonis mėnesius, tačiau beveik nė viena sąskaita nebuvo apmokėta laiku. Dabar nustojome gabenti jų krovinius", - anuomet sakė transporto bendrovės „Adeksa" vadovas Artūras Lekavičius.
„Lietuvos rytas“ rašė, kad buvo peršautas „Arijaus" Vilniaus filialo biuro langų stiklas. Ant grindų policijos pareigūnai rado mažo kalibro kulką. Šis nusikaltimas nebuvo atskleistas, tačiau policijos pareigūnai neatmetė galimybės, kad taip galėjo pasielgti ir savo pinigų niekaip neatgaunantys vežėjai.
Nesulaukdami atlygio už suteiktas paslaugas, vežėjai pradėjo vengti šios įmonės. Su „Arijumi" dirbusios įmonės „Šatra" vadovas Vytautas Riebžda tada sakė, kad bendradarbiavimo metu uždelstų atsiskaitymų buvo. Tiesa, nutraukus bendradarbiavimą, su jo įmone po kurio laiko buvo atsiskaityta, tačiau daugiau „Arijaus" krovinių „Šatra" nebevežė.
„Arijaus" generalinis direktorius Armis Valiulis anuomet pripažino, kad įsiskolinimai vežėjams yra rimta problema. „Mes įsigijome laivybos verslą - „Arijus ir partneriai" perėmė „Kuršių liniją", kuria gabenami konteineriai tarp Lietuvos ir Vakarų Europos. Šis investicinis projektas įšaldė mūsų apyvartines lėšas", - teigė A. Valiulis. „Kuršių linijai" buvo panaudotas 750 tūkst. JAV dolerių kreditas iš Vilniaus banko bei nuosavos „Arijaus" bendrovės lėšos. „Mes tariamės atskirai su kiekviena įmone. Mūsų verslas po šių investicijų augs ir vežėjams nuo to bus tik geriau. Nors suprantu, kad dabar tai jų neguodžia. Tačiau tai nėra mūsų taktika ar arogantiškumas - patys laukiame, kol galėsime atsiskaityti su jais", - teigė A. Valiulis.
Paaiškino, kokius darbus atliks
Siekiant gauti UAB „Arijus" komentarą Delfi kreipėsi į šią įmonę. Jos atstovė Virginija Kaunietė raštu pateikė įmonės komentarą.
„Su bendrove pasirašyta viena sutartis su galimybe ją pratęsti metams, du kartus. Sutartis apima visą paslaugų paketą. Norime atkreipti dėmesį, kad įmonė paruošia stovyklą kompleksiškai, t.y. įrengia stovyklą, užtikrina visas stovyklos eksploatavimui reikalingas paslaugas, o pasibaigus sutarties laikotarpiui atliks stovyklos išmontavimą. Stovykloje bus įrengti ne tik gyvenamieji nameliai, bet ir sanitariniai mazgai, dušai. Stovykla turės gyvenimui ir poilsiui reikalingą infrastruktūrą. Iškilus papildomam poreikiui esame pajėgūs operatyviai išplėsti stovyklą", - taip V. Kaunietė ketvirtadienį pakomentavo 5,4 Eur vertės pirkimą.
Taip pat ji teigė, kad A. Ramonas nepriklauso ir nepriklausė jokiai politinei partijai.