Kaip buvo skelbta anksčiau, Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio Europos Sąjungoje (ES) taisykles. Teisės akto pagrindas – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.
Šiam sutarimui įsigaliojus, Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius, arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.
„Įgyvendinimui standartiškai skiriamas 24 mėnesių laikotarpis. Priėmus paktą ir reglamentus ministrų taryboje, paskelbus paktą birželio pabaigoje turėsime 24 mėnesius, per kuriuos ir apsispręsime, kuris variantas yra tinkamesnis Lietuvai“, – pirmadienį LRT radijui teigė A. Abramavičius.
„Reglamentas įsigalios tik po dviejų metų, bet Lietuva galės prisijungti ir anksčiau, jei tokią valią išreikš“, – pabrėžė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, jog Lietuva turėtų prisidėti prie europinės migracijos solidarumo politikos finansiniu būdu. Šalies vadovas pastebi, jog pastaraisiais metais Lietuvoje išaugo užsieniečių skaičius, todėl maždaug 3 mln. eurų siekiantis kasmetinis įnašas į paramos fondą, jo akimis, būtų priimtinesnis sprendimas.
„Aš manyčiau, kad finansinis klausimo sprendimo būdas būtų priimtinesnis“, – pirmadienį lankydamasis Šakiuose žurnalistams sakė G. Nausėda.
Prezidentas pastebėjo, kad pastaraisiais metais Lietuvai kilo nemažai iššūkių, susijusių su migracija. G. Nausėda pasidžiaugė, kad Lietuva tapo prieglobsčiu tūkstančiams nuo karo bėgančių ukrainiečių.
„Aš tai laikau tikrai puikia Lietuvos solidarumo išraiška“, – džiaugėsi jis.
„Tačiau mes taip pat išdavėme nemažai leidimų gyventi Baltarusijos ir Rusijos pilietybę turintiems žmonėms“, – pastebėjo G. Nausėda.
„Migracijos skaičiaus didėjimas tikrai nėra mūsų siekiamybė“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad reforma apima greitesnį nelegalių atvykėlių patikrinimą, sulaikymo centrų kūrimą pasienyje, paspartintą prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, deportavimą ir solidarumo mechanizmą, skirtą sumažinti spaudimą didžiulių migrantų srautų sulaukiančioms pietinėms šalims.
Trečiadienį paskelbtas kompromisas numato daugybę esamų taisyklių papildymų ir sugriežtinimų, kad būtų sumažinta nelegali migracija į ES.
Reformos buvo intensyviai derinamos nuo 2015 m., kai į ES atvyko rekordinis migrantų skaičius. Nors šalys, kuriose valdo dešiniųjų vyriausybės, pavyzdžiui, Vengrija, tvirtai pasisakė už taisyklių sugriežtinimą, pagalbos organizacijos ir Europos kairieji reiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių pablogėjimo.