Viceministrės teigimu, siekiant užtikrinti efektyvią Tarptautinio Baudžiamojo Teismo veiklą, būtinas glaudesnis valstybių bendradarbiavimas, didesnis jų finansinių ir žmogiškųjų išteklių indėlis. Taip pat, anot jos, po teismo jau išduotų pirmųjų arešto orderių svarbu nesustoti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus karo nusikaltėlius.
„Lietuva buvo pirmoji valstybė, kuri prasidėjus agresijai prieš Ukrainą kreipėsi į TBT, taip pat visada rodė lyderystę skiriant papildomą finansinę ir kitą paramą šiam teismui. Susitelkimas duoda akivaizdžių rezultatų: pirmieji arešto orderiai jau išduoti, bet sustoti negalime tol, kol visi siaubingus karo nusikaltimus Ukrainoje įvykdę asmenys bus nuteisti“, – teigia G. Grigaitė-Daugirdė.
Konferencijoje teisingumo ministrams taip pat pristatyti TBT planai netrukus įsteigti nuolatinį tyrimo biurą Kijive. Lietuva remia šią iniciatyvą, nes tik veikdamas karo zonoje ir arčiausiai vis dar tebevykdomų karo nusikaltimų, Prokuroro biuras gali geriausiai užtikrinti įrodymų rinkimo kokybę ir jų patikimumą, veiksmingą bendradarbiavimą su Ukrainos teisėsaugos institucijomis.
TBT pagal Lietuvos pareiškimą 2022 m. kovo 1 d. pradėjus tyrimą dėl situacijos Ukrainoje, Lietuva 2022 m. skyrė 100 tūkst. eurų finansavimą ir delegavo nacionalinį ekspertą-tyrėją į Ukrainos situacijos tyrimo grupę. Šiais metais Lietuva taip pat skyrė papildomus 100 tūkst. eurų. Be to, Lietuva greitu metu ketina išsiųsti tyrėjų komandą padėti TBT biurui Kijive.
Pirmadienį Londone taip pat vyko ir dvišalis Lietuvos ir Jungtinės Karalystės delegacijų susitikime, kuriame aptarti Specialaus tribunolo agresijos nusikalimui prieš Ukrainą steigimo bei dėl šalių bendradarbiavimo nuteistųjų perdavimo srityse klausimai.