Aiškindama pačių įstatymo pataisų iniciatorių prašymą nukelti projekto svarstymą komitete, ji patikino, kad taip nuspręsta po naujausio Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl statutinių valstybės tarnautojų nepriekaištingos reputacijos.
„Paprastai kalbant, Konstitucinis Teismas, kol buvo koreguojamas įstatymo projektas, priėmė naujausią Konstitucinio Teismo nutarimą, kur pripažino prieštaraujančią esamą nuostatą, susijusią su nepriekaištingos reputacijos buvimu vidaus tarnybos statuto, t. y., statutiniams valstybės tarnautojams. Bet kadangi Valstybės tarnybos įstatyme yra analogiška nuostata, mes paprašėme pertraukos, kad galėtume horizontaliai pasižiūrėti, kaip tai atliepia ir kiek ten reikėtų koreguoti Valstybės tarnybos įstatymą būtent tuo aspektu“, – trečiadienį Eltai sakė viceministrė.
„Pateiksime tos vietos korekciją, nes natūralu, kad jeigu tai yra prieštaravimas ir lygiai ta pati nuostata, mes atnešime pakoreguotą“, – pridūrė ji.
Ji patikino, kad projekto korekcija bus teikiama Vyriausybei persvarstyti ir grįš į plenarinių posėdžių salę artimiausiu metu.
„Šiuo metu jau derinamės, kaip ta nuostata galėtų atrodyti“, – aiškino ji.
TTK nukėlus Valstybės tarnybos įstatymo projekto svarstymą, Seimo opozicija negailėjo kritikos vidaus reikalų ministerijai. Demokratų frakcijos „ׅVardan Lietuvos“ atstovai ėmė abejoti ministerijos vadovybės kompetencija ir kėlė klausimus dėl jos antikonstitucinės veiklos.
Paklausta, ar iniciatoriams pavyks suburti Seimo mažumos palaikymą jau antra kartą tobulinamam ir taisomam Valstybės tarnybos įstatymo projektui, S. Ščajevienė tvirtino, kad būtent tokios kliūtys reformos priėmimo procese įrodo sektoriaus pokyčių būtinumą.
„Aš manau, kad tokie kliuviniai dar labiau rodo, kad tai yra pokyčio reforma, kad jos jau reikia seniai. Ir kiekvienas toks kliuvinys išryškina, kad tos pokytis yra būtinas. T. y., ką jis parodo – jis parodo, kad iš tikrųjų einame ir norime turėtų lankstesnę tarnybą, lankstesnį reguliavimą“, – nurodė viceministrė.
„Iš tikrųjų, tas pasipriešinimas yra, sakyčiau, natūrali reakcija, nes natūralu, kad išvadas rašo tie patys valstybės tarnautojai, ir natūralu, kad tam tikrais atvejais kartais tai ir gynybinė reakcija, (siekiant – ELTA) ištaisyti status-quo“, – svarstė ji.
ELTA primena, kad Valstybės tarnybos reforma į Seimą atkeliavo jau antrą kartą. TTK spalį pateikė išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, nes joje nenustatyta maksimalių pareiginės algos koeficientų pertvarka. Dėl šios priežasties parlamentarai nenumatytame posėdyje dėl šio klausimo nebalsavo.
Valstybės tarnybos pertvarkoje siūloma mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų, valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais.
Atlyginimų didėjimas yra numatytas etapais – politikams atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t.y., ne anksčiau nei 2025 m. Pirmiausiai atlyginimai kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams, o nuo 2024 m. – statutiniams pareigūnams.