Delfi gavo vidinių partijos narių susirašinėjimo kopijas, kuriose politikė dalies Seimo konservatorių siūlymą rengti referendumą dėl Partnerystės projekto vadina Rusijos politikos projektu.
Pati europarlamentarė neneigia rašiusi kolegoms, tačiau tikina, kad kalbėjusi ne tiek apie patį Partnerystės įstatymo projektą, kiek apie dėl tokio projekto kilusias partijos kolegų iniciatyvas – trylikos Seimo konservatorių frakcijos narių pareiškimą surengti gyventojų referendumą dėl Partnerystės įstatymo.
„Ir partijos nariams rašiau, ir jums galiu tą patį pakartoti – kalba buvo apie kolegų iš Seimo iniciatyvą dėl minėto įstatymo rengti gyventojų apklausą. Mūsų partijos politika – ne referendumų politika. Tą griežtai pasakėme ir partijos Prezidiumo posėdyje, kuris vyko iš vakaro prieš balsavimą Seime. Tokį kelią renkasi populistai. O tokia iniciatyva atkartoja Putino politikos naratyvus, ir jei kam Lietuvoje būtų naudinga – tai Karbauskiui ir jo partijai, ką jau ir matėme iš minėto pono viešų pareiškimų“, – Delfi sakė R. Juknevičienė.
Tarp pasirašiusiųjų – ir NSGK vadovas L. Kasčiūnas
Tarp pasirašiusiųjų tokį pareiškimą dėl referendumo sušaukimo yra ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Kartu su juo pasirašė ir Seimo nariai Paulius Saudargas, Audronius Ažubalis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Justinas Urbanavičius, Antanas Čepononis, Kazys Starkevičius, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Algis Strelčiūnas, Irena Haase, Antanas Matulas bei Jonas Gudauskas.
„Jei referendumas vyktų, tada jau neapykanta liesis laisvai. Gali būti, kad atsistatydins ir Vyriausybė. Baisu ir įsivaizduoti, Kremlius tikrai būtų laimingas. Tai jų tema ir jų tikslas (referendumas). O ES būsim žiauriai sunkioje situacijoje, kai valdantieji tai pasiūlė. Kas nors dar Seimo narių atšaukimą pridės ir tada jau būsime tikra SSRS. Neatmetu ir priešlaikinių rinkimų“, – partijos kolegoms rašė R. Juknevičienė.
Ji priminė, esą „ginti mažumų teises Lietuva įsipareigojo dar stodama į Europos Sąjungą“, o kolegų inicijuota referendumo idėja esą pasitarnaus opozicijoje esantiems Ramūno Karbauskio „valstiečiams“ ir jų politikai.
„Pats blogiausias variantas, kuris šioje istorijoje galėjo nutikti“, – referendumo dėl partnerystės idėją įvertino R. Juknevičienė.
Paklaustas, ką apie tokią R. Juknevičienės retoriką mano pats L. Kasčiūnas, Seimo NSGK pirmininkas sakė apie tai nieko negirdėjęs.
„Neslėpsiu, kad partijoje nuomonės išsiskyrė, mes savosios pozicijos neslėpėme, tačiau tikrai ji nei buvo, nei yra kažkaip inspiruota trečiųjų šalių, juo labiau – mums atvirai nedraugiškų. Retorika iš kolegės pusės gali būti aštri, aš pripažįstu teisę diskutuoti, tačiau nemanau, kad čia dabar reikia apie tai kalbėti. Aš tų susirašinėjimų nemačiau, ir tiesą sakant, nelabai turėčiau laiko jais domėtis“, – nedaugžodžiavo L. Kasčiūnas.
Tikisi bent dviejų kadencijų valdžioje
Europarlamentarė R. Juknevičienė prieš Partnerystės įstatymo teikimą Seime baiminosi ir to, kaip į koalicijos partnerių „išsišokimus“ reaguos Seimo liberalai ir Laisvės partija.
„Jau dabar aišku, ką pasakytų dauguma. Tačiau klausimas apie partnerystę yra ne apie daugumą, o apie mažumą. Apie nedidelę mažumą, beje. Ši mažuma negriauna jūsų šeimų. Šeimas griauna patys šeimos nariai. Daugybė jaunų žmonių gyvena nesusituokę. Ar tai vyksta dėl gėjų egzistavimo? Nesąmonė“, – tęsė savo įraše R. Juknevičienė.
Iš politikės įrašų galima daryti prielaidą, jog Partnerystės įstatymo projektas valdančiajai konservatorių partijai buvo laikomas itin svarbiu. Su juo R. Juknevičienė netgi siejo partijos ateitį ir pergalę būsimuose rinkimuose.
Konservatorė rašo tikėjusis bent dviejų konservatorių valdymo kadencijų Seime, tačiau esą partijos kolegų iniciatyvos, kaip referendumo idėjos – tai užkerta.
„Bijau, kad nesutverti mes daugumai ir Vyriausybei su tokiais kolegomis. O tikėjausi, kad bent dviem kadencijoms turime šansą. Gaila“, – rašė R. Juknevičienė.
Juknevičienė: man prireikė laiko pakeisti pažiūras
Paklausta, kaip vertina Seime vykusio balsavimo dėl Partnerystės įstatymo projekto pateikimo rezultatus, europarlamentarė sakė pernelyg nenustebusi.
„Toks balsavimas tik dar kartą įrodo, kaip sunkiai pozityvios idėjos skinasi kelią visuomenėse. Net ir išsivysčiusiose Vakarų valstybėse tokiam įstatymui prireikė dešimtmečių. Gal po dešimties metų ir mes subręsime būti tikrai laisvi ir gerbti visų žmonių teises“, – sakė politikė.
Ji neslėpė priekaištų projekto iniciatoriams. Pasak R. Juknevičienės, pasirinkus tikslinę grupę idėjos palaikytojų ir dirbant su jais, politikai Lietuvos Seime pamiršo jiems oponuojančią visuomenės dalį.
„Retorika buvo agresyvoka, ir tai rodo, kad kelias buvo pasirinktas ne visai tinkamas“, – teigė ji.
Ilgametė konservatorių partijos narė, viena iš jos lyderių laikoma R. Juknevičienė prisipažino, kad ir jai pačiai „reikėjo nemažai laiko, kad pakeisčiau savąsias pažiūras, ir progresą priimčiau taip, kaip jis suprantamas Vakaruose“, – sakė EP narė.
Grįždama prie savo laiško partijos kolegoms, ji sakė nuosekliai besilaikanti pozicijos, kad tokioms įstatymų projektų iniciatyvoms, kokias išreiškė dalis konservatorių parlamentarų, vietos ne tik konservatorių partijoje, bet ir Lietuvoje neturėtų likti.
„Referendumai galėtų vykti tik labai išimtiniais atvejais, kaip, pavyzdžiui, buvo su Lietuvos stojimu į Europos Sąjungą. Visi kiti klausimai turi būti sprendžiami ne kur kitur, o Seime“, – savo poziciją išsakė R. Juknevičienė.
Gandai virto skaudžia tiesa
Delfi primena, kad iš vakaro prieš Partnerystės įstatymo projekto teikimą Seime vyko konservatorių partijos Prezidiumo posėdis, kuriame taip pat netrūko aštrių pasisakymų. Apie tai Delfi paskelbė vėlų pirmadienio vakarą.
Antradienio rytą, prieš Seimo posėdį, TS – LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis paneigė galimus nesutarimus partijoje, o Delfi publikacijoje nurodytas aplinkybes iš partijos Prezidiumo posėdžio pavadino gandais.
Tačiau vėliau Seimo posėdyje vykęs balsavimas dėl projekto pateikimo parodė, kad politikas nebuvo teisus – prieš įstatymo pateikimą balsavo dvylika konservatorių frakcijos narių, trys susilaikė, du posėdyje nedalyvavo.
Partnerystės įstatymo projekto pateikimą Seime palaikė trisdešimt trys konservatorių frakcijos nariai, tačiau to neužteko. Po balsavimo projektas buvo atmestas ir vėliau grąžintas jo rengėjams tobulinti.
Į Seimo salę naujas projekto variantas turėtų grįžti rudenį.