Jei Jungtinei Karalystei apibūdinti reikėtų vos vieno žodžio, tai, tikėtina būtų tradicijos. Kad ir kokios tradicijos tai bebūtų – ar karališkoji šeima, ar su ja susiję skandalai, pavyzdžiui, princo Harry ir Meghan Markle interviu su Oprah Winfrey.
Kas penkerius metus kartojasi kita tradicija, tiesa, kiek siauresniuose sluoksniuose, tačiau kelianti ne mažiau aršių diskusijų: ar buvusi Britanijos imperija išties vis dar gali būti laikoma viena svarbiausių pasaulio galybių, ypač karine prasme? Tokius klausimus paprastai sukelia vyriausybės parengtas dokumentas, kuriuo peržiūrima gynybos, užsienio ir saugumo politika.
Šiemet šios sritys sujungtos į vieną – ilgai lauktą ir dėl koronaviruso pandemijos atidėtą Integruotąją peržiūrą, kurią skambiai pristatė šalies premjeras Borisas Johnsonas.
Skambių frazių frazių dokumente, kurio dalys buvo nutekintos kiek anksčiau, tikrai netrūksta: Jungtinės Karalystės vertinimų Kinija „kelia sisteminių iššūkių“, o tuo metu Rusija yra per dešimtmečius yra didžiausia ir „aktyvi grėsmė“ britų užsienio, saugumo ir gynybos politikai.
Tad ką siūlo daryti Londonas? Pasak Boriso Johnsono – „stiprinti sąjungą“, t. y. pačios Jungtinės Karalystės pajėgumus: didinti gynybos biudžetą, statyti daugiau karo laivų, investuoti į modernias technologijas – kibernetinius pajėgumus, bepiločius orlaivius, dirbtinį intelektą, netgi didinti šalies branduolinį arsenalą – nuo 180 iki 260 branduolinių galvučių.
Ir jei anksčiau skambėję planai per artimiausius 4 metus papildomai skirti per 16,5 mlrd. svarų (19,1 mlrd. eurų) atrodė įspūdingi, tai naujoji Integruotoji peržiūra papildomai numato iki 200 mlrd. svarų (231,5 mlrd. eurų) gynybai per artimiausią dešimtmetį gali pasirodyti sunkiai suvokiami.
Vis dėlto kritikai pastebi, kad detalės – daugiau, nei miglotos, o tokios išlaidos nerodo realios situacijos, yra pernelyg optimistinės, o jau dabar ir artimiausiu metu Jungtinė Karalystė susidurs su senokai matytais, bet jau tradicija tapusiais iššūkiais. O tradicijos neatsiejamos nuo simbolių.
Apytuštis Britanijos galios simbolis
Šimtmečius britų karinės galios simbolis buvo ir tebėra Karališkasis Laivynas – Royal Navy. Neatsitiktinai abi didžiosios raidės: tai ne tik seniausias, bet ir kadaise didžiausias, galingiausias, visose pasaulio jūrose dominavęs laivynas iki šiol užtikrina laisvos prekybos jūrų keliais judėjimą, saugo Jungtinės Karalystės interesus ir jei reikia – juos gina, ką parodė 1982-ųjų operacija Folklendų salose, kurias britai atsiėmė iš trumpai jas okupavusių argentiniečių.
Taip jau sutapo, kad prieš Integruotąją peržiūrą Karališkojo laivyno flagmanas – lėktuvnešis „HMS Queen Elizabeth“ su solidžia palyda leidosi į kelionę po Indijos ir Ramųjį vandenyną. Vienas iš dviejų naujųjų šalies laivyno lėktuvnešių gali gabenti keliasdešimt naujausių 5-os kartos naikintuvų F-35B, įvairios paskirties sraigtasparnius ir šimtus jūrų pėstininkų.
Po liūdnai pagarsėjusios 2010-ųjų Strateginės Gynybos ir saugumo peržiūros, kai nurašius paskutiniuosius tikrus lėktuvnešius Karališkasis Laivynas liko be jų tokių galios projektavimo simbolių poreikis buvo akivaizdus, o jų jų trūkumas – atvirkščiai, simboliškai rodė sumenkusį visos Jungtinės Karalystės vaidmenį pasaulio galingųjų sprendimų priėmime.
Ir nors į laivyną priimtam lėktuvnešiui bei maždaug 700 jo įgulos nariams ši kelionė per pusę pasaulio nebus pirmoji, vis dėlto tai laikoma paskutiniuoju išbandymu, kad „HMS Queen Elizabeth“ kovinė grupė yra pasirengusi bet kam ir veikti bet kuriame pasaulio taške. Ir būtent su šiuo testu susiję daugybė simbolinių bei realių problemų, kurias integruotoji peržiūra tik išryškina.
Pirmasis simbolinis ir ryškus signalas Integruotoje peržiūroje yra 5-os kartos naikintuvų F-35B įsigijimų apimties mažinimas. Iš pradžių planuota, kad minimalus šių vertikaliai kilti ir leistis galinčių naikintuvų užsakymas sieks 138 vienetus, tačiau peržiūroje nuspręsta atsisakyti 90 naikintuvų ir apsiriboti 48 vienetais, t. y. tiek, kiek dabar yra užsakyta.
Iš viso Karališkasis laivynas ir Karališkosios Oro Pajėgos šiuo metu turi 21-ą skraidantį F-35, iš kurių 18 yra Britų salose – likę trys bandomi JAV. Tokio skaičiaus neužtenka net pilnai sukomplekuotai „HMS Queen Elizabeth“ naikintuvų grupei iš 24 naikintuvų. Būtent todėl dar pernai oficialiai stiprinant bendradarbiavimą su JAV, o realiai siekiant lopyti spragas, ant „HMS Queen Elizabeth“ denio buvo dislokuoti JAV Jūrų pėstininkų F-35B, kurių amerikiečiai jau turi šimtus. Ne išimtis ir ši pavasarinė kelionė, kai ant „HMS Queen Elizabeth“ denio vėl bus dislokuoti ne tik garsiosios KOP 617-osios „Dambusters“ naikintuvai F-35B, bet ir 12 amerikiečių naikintuvų.
Tokio dislokavimo svarbą Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija pabrėžtinai laiko „bendradarbiavimo su sąjungininkais pavyzdžiu ir svarba“, esą veikiant išvien galima pasiekti geresnių rezultatų. Vis dėlto tai tėra simbolinė problemų ledkalnio viršūnė.
Dar kartą ant to paties vilties grėblio?
90-ies F-35B atsisakymas nėra pasirenkamas dėl problemų, susijusių su šiuo naikintuvo modeliu – bendrai F-35 naikintuvų problemų būta daug ir įvairiausių, o viena didžiausių – smarkiai išaugusi jo kaina. Dešimtis milijardų svarų, „sutaupytus“ nuo atšaukto įsigijimo Jungtinė Karalystė pasiryžusi investuoti į sudėtingą, ypač brangią, tačiau unikalią ateities orlaivio – 6-os kartos daugiafunkcinio naikintuvo „Tempest“ gamybai. Planuojama, kad nuo šio dešimtmečio vidurio artimiausius 30 metų JK šio naikintuvo programai atseikės per 25,3 mlrd. svarų.
Ir nors tai yra britiška iniciatyva, kuri esą turi sukurti per 20 tūkst. naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų, prie „BAE Systems“ prisijungė ir Europos konsorciumas MBDA bei Italijos gynybos bendrovė „Leonardo“ bei šimtai smulkesnių bendrovių.
Britų statymas ant šio ambicingo projekto pagrįstas revoliucinėmis technologijomis, leidžiančiomis virtualios realybės, dirbtinio intelekto pagalba kontroliuoti ne tik patį orlaivį, bet ir būrį bepiločių, o didžiąją darbo dalį turėtų atlikti ne pilotas, bet pats naikintuvas, kurio pažangios radaro technologijos leis apdoroti duomenis, prilygstančius didelio miesto interneto srautui.
Tokios galimybės teoriškai gali suteikti ne tik pranašumų, bet ir sukelti pirkėjų iš užsienio susidomėjimą – dėl Artimųjų Rytų šalių rinkos vis dar gyvas Jungtinės Karalystės (ir ne tik) gaminamų naikintuvų „Eurofighter“ eksportas senka, o konkurenciją kels ne tik JAV, bet ir Kinijos, Rusijos gaminami naikintuvai, o taip pat ir bendras Prancūzijos ir Vokietijos naikintuvo projektas.
Vis dėlto didelis dėmesys „Tempest“ programai reiškia, kad Britanija turi taupyti kitų pajėgumų sąskaita: būtent todėl atsisakoma tiek 90 F-35B, tiek seniausių „Eurofighter“ modelių. O tai yra rizikinga, mat Jungtinė Karalystė jau turi karčios tradicinės patirties, kaip investuojant į vieną nacionalinio naikintuvo programą liekama prie suskilusios geldos.
7-ojo dešimtmečio viduryje Jungtinės Karalystės vyriausybė ir gynybos pramonė taip pat siekė įrodyti, kad gali likti svarbios ir konkurencingos besikeičiančiame pasaulyje, tad investuota į du stambius projektus – naikintuvo P.1154 ir milžiniško atakos orlaivio TSR-2 programas. Abi tapo brangiomis ir skandalingomis nesėkmėmis, o senstančius orlaivius britai galiausiai turėjo pakeisti nebenaujais ir taip pat senstančiais „Phantom II“ naikintuvais iš JAV.
Išlaidauja įspūdingai, bet laivų trūksta
Ir nors kol kas „Tempest“ programa bei lėktuvnešiai „HMS Queen Elizabeth“ ir tos pačios klasės „HMS Prince of Wales“ savaime kritikos strėlių netraukia, Gynybos ministerija pernai jau sulaukė kritikos dėl išlaidavimo ir prasto planavimo. Nacionalinis Audito biuras paviešino ataskaitą, iš kurios tapo aišku, kad atsivėrusi „juodoji skylė“, t. y. realios išlaidos įsigijimams, o ne tos, kurios buvo suplanuotos, gali viršyti 17,4 mlrd. svarų. Netgi geriausio scenarijaus atveju gynybos ministerijai per artimiausią dešimtmetį vis tiek pritrūks 7,3 mlrd. svarų įsigijimams.
Ir tai tėra prognozuojamos problemos. Jau dabar aišku, kad „HMS Queen Elizabeth“ lėktuvnešiams daug atseikėjusi Britanija aukojo kitų laivų sąskaita. Popieriuje viskas tarsi atrodo neblogai – Jungtinėje Karalystėje, konkrečiai Škotijoje vėl statomi nauji laivai.
B. Johnsonas gyrėsi, kad Type 26 ir pigesnės Type 31 fregatos bus statomos ir sukurs tūkstančius darbo vietų, tačiau kritikai įspėjo, kad šie projektai jau vėluoja mažiausiai 5 metus – senstančios Type 23 klasės fregatos, kurių Karališkasis Laivynas turėjo 16 reikalauja vis daugiau priežiūros, o ir naujų laivų, pavyzdžiui, galingųjų Type 45 arba „Daring“ klasės laivų problemos išryškėjo 2017-siais. Tada paaiškėjo, kad visi šeši nauji „Daring“ klasės laivai jau turėjo būti remontuojami, o iš 13 senųjų Type 23 vos viena buvo parengta veikti. Net jei naujų laivų nekamuos techninės problemos, jų bus tiesiog per mažai – vietoje 18-os planuotų Type 26 fregatų Karališkasis laivynas gaus vos 8.
Tuo metu Karališkosios oro Pajėgos po 2010-ųjų peržiūros netekusios vieno pajėgiausių pasaulyje žvalgybos, jūrų stebėjimo ir kovos su povandeniniais laivais orlaivio „Nimrod“ dabar neteko ir vos 13 metų skraidžiusio elektroninės žvalgybos lėktuvo Sentinel R1.
Ironiška, kad jo paskutinioji misija vasario 25-ąją vyko virš Lietuvos – ten, kur šis žvalgybinis orlaivis ypač aktyviai sukiojosi pastaraisiais metais, stebėdamas Kaliningrado sritį ir Baltarusiją.
Kuo britų artileristus pranoksta lietuviai
Būtent Rusijos įvardijimas, kaip didžiausios karinės grėsmės turėtų kelti nerimą Jungtinei Karalystei. Ir ne tik dėl sumenkusios galios jūrose bei ore. Daug didesnius nuostolius po naujausios peržiūros patirs Britų Armija.
Kitaip, nei Karališkasis Laivynas ar Karališkosios Oro Pajėgos, sausumos pajėgos negali mėgautis karališkuoju pavadinimu – Anglijos pilietinio karo metais XVII a. armijos pulkai daugiausiai palaikė parlamentą, o ne karalių ir neteko šios privilegijos. Vėliau atskiri daliniai toliau buvo siejami su karališkosios šeimos atstovais, tačiau sausumos pajėgoms priskirtas Britų Armijos pavadinimas. Viena išimčių – Karališkoji Artilerija.
Susiskirstyta į 13 aktyvių pulkų ir 5 rezervo tai yra vienas seniausių iki šiol veikiančių dalinių pasaulyje. Pirmuoju pasirodymu laikomas anglų artileristų vaidmuo Kresy mūšyje 1346 metais, kai prieš tai Žemaitijos pelkėse apakusį Čekijos karalių Joną Liuksemburgietį pakirto anglų bombardų kanonada, o galiausiai pribaigė pėstininkai.
Bet šlovinga britų artileristų istorija, regis, gali nugrimzti į užmarštį. Persijos įlankos karo metu britų artileristai dar šaudė iš amerikietiškų savaeigių haubicų M109, kurias vėliau pardavė Austrijai (o ši prieš kelerius metus – Latvijai). Iš 13 likusių pulkų keturi yra ginkluoti buksyruojamomis lengvomis 105 mm haubicomis L118, trys – savaeigėmis britiškomis 155 mm AS90. Viename pulke yra apie 30 pabūklų. Likę daliniai be vieno salvinės artilerijos MLRS pulko ginkluoti daugiausiai ceremoniniais pabūklais, skirtais šventėms.
Paradoksalu, jog savaeiges haubicas PzH2000 įsigijusi Lietuvos kariuomenė šūvio nuotoliu dabar pranoksta britų artileristus – AS90 maksimalus šūvio nuotolis siekia vos 25 km, kai tuo metu vien su įprastais sviediniais šaudantys Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono kariai gali tiksliai smogti už 36 km. Esantiems taikiniams. Lengvųjų britų haubicų L118 šūvio nuotolis panašus į lietuvių turimų haubicų M-50 – keliolika km.
Ir nors salvinės ugnies sistemų MLRS nuotolis nėra mažas – siekia apie 70 km, vos 36 tokias sistemas turinti Britų Armija nebūtų pajėgi kautis su viena rusų divizija, turinčia kelis kartus daugiau artilerijos sistemų su didesniu šūvio nuotoliu. Tokius britų artileristų trūkumus jau pernai pabrėžė viena vertinamoji ataskaita, kurioje negailėta kritikos įsigijimų planavimui.
Bet pagal naująjį Integruotąjį planą per artimiausią dešimtmetį Britų Armija atsisakys visų turimų savaeigių haubicų AS90. Jos vertinamos, kaip pasenusios, atitarnavusios, nors buvo naudojamos vos kelis dešimtmečius, o jų modernizacijos programa buvo sustabdyta.
Ironiška, jog toks žingsnis žengtas siekiant lėšas skirti naujai programai, skirtai savižudžių bepiločių orlaivių „Fire Shadow“ programai, bet prieš 15 metų ši ambicinga programa buvo sustabdyta, o dabar Britų Armijai žadamas naujas panašių savižudžių bepiločių orlaivių projektas, kuris, mokantis iš Kalnų Karabacho konflikto, turėtų sustiprinti armijos gebėjimus suduoti tikslius smūgius iš didelio atstumo. Į ką pavirs šis projektas dar neaišku, kaip ir naujos 155 mm savaeigės haubicos projektas, kurio demonstracija turėjo įvykti jau po kelerių metų, tačiau buvo nukelta į 2029-sius.
Iki tol artilerija liks su dar veikiančiomis AS90 bei lengvomis haubicomis. Tokia artileristų išimtis neturėtų būti paguoda visai Britų Armijai. Dar 2012-siais britų žiniasklaida liūdnai šaipėsi, kad Britų Armija tapo mažiausia nuo Napoleono karų laikų ir siekė vos 82 tūkst. karių.
Naujoji Integruotoji peržiūra šį skaičių mažina dar labiau – iki 70 tūkst. karių, o tai reiškia, kad kai kurie daliniai bus arba sujungti, arba iš viso panaikinti. Netgi aukšti JAV kariškiai – ištikimiausi britų sąjungininkai įspėjo JK nemažinti savo armijos.
„Pasinaudodami technologijomis, mes galima pasiekti tą patį efektą su mažiau žmonių“, – dar bandė teisinti tokius mažinimus Armijos strategijos vadovas, brigados generolas Johnas Clarkas. Tačiau Londone Karališkojo jungtinių pajėgų instituto (RUSI) ekspertas Jackas Watlingas priminė, kad toks susižavėjimas naujosiomis technologijomis dali būti apgaulingas, juo labiau, kad didžioji dalis armijos atlieka paramos funkcijas, o kaunasi geriausiu atveju trečdalis. Tai reikštų, kad geriausiu atveju Britų armija galėtų mobilizuoti vos keliasdešimt tūkst. karių, arba vieną diviziją.
Pasenusi technika kainuos gyvybes?
Kai praėjusią savaitę parlamentaro ir jaunesniojo ministro Jeremy Quino, kuris atsakingas už įsigijimus paklausė ar viena britų divizija 2025 bus pajėgesnė už lygiaverčių varžovų, pavyzdžiui, Rusijos diviziją, jis atsakė „taip, be abejonės“ ir sukėlė juoko bei pašaipių vertinimų audrą.
O tada buvo nebejuokinga, kad parlamento gynybos komitete buvo pristatyta ataskaita apie Britų Armijos šarvuotųjų pajėgų padėtį. Ji nepavydėtina ir tiesiog apgailėtina: senstantys, daug priežiūros reikalaujantys šarvuočiai, tankai, nepakankami jų skaičiai bei galimybės mūšio lauke.
„Per pastaruosius kelis dešimtmečius Gynybos ministerija leido mūsų šarvuotosioms pajėgoms atrofuotis pavojingu tempu“, – pažymėjo parlamentaras Tobias Ellwoodas, tikinęs, kad dalis transporto priemonių pagaminta 7 dešimtmetyje, kai Elvio Presley dainos karaliavo muzikiniuose topuose. Tuo metu, kai vyriausybė nori skirti dėmesį neva „svarbesniems“ prioritetams, tokiems kaip kibernetinis ir informacinis karas, Britų armiją kamuoja „biurokratinio delsimo, karinio neryžtingumo ir finansų nesuvaldymo maras“.
„To įtaka mūsų gebėjimams atsakyti į priešininkų grėsmes bus gili ir triuškinanti“, – įspėjama ataskaitoje, kurioje pažymima, kad Gynybos ministerija užsibrėžia pristatyti 100 proc. sprendimą rytoj vietoje 80 proc. siekiančio sprendimo šiandien.
Pavyzdžiui, Britų Armijos iki šiol naudojami šarvuočiai FV430 nesyk buvo modernizuoti, bet jie jau yra visiškai morališkai ir fiziškai pasenę – panašiai, kaip ir Lietuvos kariuomenės naudojami vikšriniai šarvuočiai M113 jie taip pat turi silpną šarvą šiuolaikiniam konflikte. Kaip ir Lietuvos kariuomenėje, taip ir Britų Armijoje pagaliau į priekį pasistūmėjęs „Boxer“ pėstininkų kovos mašinos projektas nejuda taip greitai, kaip norėtųsi.
Dar daugiau, daugiau nei trijų dešimtmečių senumo pėstininkų kovos mašina „Warrior“, kurių šimtai turėjo būti eilinį sykį modernizuoti, galiausiai keliaus į sąvartyną – nauja modernizacija atšaukta, tačiau juos pakeisti turinti ir jau vėluojanti naujoji „Ajax“ platforma dar nespės pasiekti dalinių.
Britai kol kas dar neturi naujo tanko ir tebenaudoja kelių dešimtmečių senumo „Challenger II“, kurių 150 bus dar kartą modernizuoti, o likę 70 nugrūsti į sandėlius. 150 tankų – tai visa smogiamoji Britų Armijos jėga, t. y. kelis kartus mažiau, nei Lenkija ir netgi mažiau, nei Suomija.
„Konflikto metu mūsų vyrus ir moteris karinėse pajėgose, kurios naudoja pasenusias ir netinkamas priemones, gali tiesiog pranokti. Tokios klaidos gali kainuoti žmonių gyvybes“, – pabrėžė T. Ellwoodas.