Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkas, sociologas dr. Daumantas Stumbrys interviu DELFI aiškino, kad tai priklauso ne tik nuo žmogaus fiziologijos, bet ir nuo tokių veiksnių kaip lytis, šeimyninė padėtis, išsilavinimas ir užimtumas. Visa tai yra susiję su žmogaus gyvensena ir rizikos veiksniais, kurie lemia tikėtiną gyvenimo trukmę.
Pasak mokslininko, netikslu būtų sakyti, kad visais atvejais žmogaus sveikata priklauso tik nuo jo pasirinkimų. Tyrimai rodo, kad įtakos tam turi ir gyvenimo šansai – šeima ir kita artima socialinė aplinka.
Mokslininkas paaiškino, kad terminas vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra tikimybinis rodiklis, kuris yra apskaičiuojamas pagal praeities mirtingumo duomenis.
„Mes žiūrime, koks yra mirtingumas tam tikrose grupėse, ir tada, turėdami tuos duomenis, paskaičiuojame, kokia bus ta trukmė. Jeigu mes skaičiuojame ateities tikėtiną gyvenimo trukmę, mes darome prielaidą, kad mirtingumo rodikliai bus tokie, kokie įvairiose amžiaus grupėse yra dabar“, – dėstė D. Stumbrys.
Vyrų ir moterų gyvenimo trukmė keitėsi nevienodai
Mokslininkas sutiko, kad bendra vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje pastaraisiais metais gana ženkliai ilgėjo.
„Tokia vidutinė gyvenimo trukmė, kokia yra dabar, ji niekada nebuvo, bet, jeigu mes pasižiūrėtume atgal – į 50 metų retrospespektyvą, kaip keitėsi mirtingumo rodikliai, tai čia reikėtų išskirti vyrus ir moteris“, – sakė D. Stumbrys.
Pasak mokslininko, moterų gyvenimo trukmės kaita buvo gana nuosekli, su nedideliais šuoliais aukštyn arba žemyn.
„O, jeigu pasižiūrėtume į vyrų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, tai pamatytume, kad iki 2007 m. vyko šuoliška kaita. Dar 2013 metais mūsų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo lygiai tokia pati kaip 1964 m., tai yra 68 metai“, – sakė D. Stumbrys.
Šiuo metu, pasak sociologo, vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra 70,7 metų.
„Nuo 2007 metų Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė turėjo beprecedentį šuolį – nuo 64,51 metų iki 70,7 metų – 2017 metais. 6,19 metų per dešimt metų yra rekordinis šuolis. Jis atrodo įspūdingai tiek lyginant su kitomis šalimis, tiek Lietuvoje – mūsų istorijoje nebuvo tokio didelio šuolio“, – sakė D. Stumbrys.
Tačiau, pasak mokslininko, nepaisant šito augimo, Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas išlieka vienas didžiausių pasaulyje – apie 10 metų.
„Prognozuojama, kad ateityje tas skirtumas tarp vyrų ir moterų turėtų mažėti, nes jis labai išsiskiria nuo kitų išsivysčiusių šalių. Kitose išsivysčiusiose šalyse tas skirtumas yra 3-5 metai, o Lietuvoje, panašiai, kaip Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje – beveik 10 metų“, – sakė D. Stumbrys.
Sociologo teigimu, tam didelę įtaką daro vidutinio amžiaus vyrų mirtingumas, kuris Lietuvoje yra labai aukštas.
„Kalbant pensinio amžiaus kontekste – klausimas yra net ne apie tai, kiek žmonės gyvens sulaukę pensijos, bet didesnė problema vyrams – kaip sulaukti pensijos. Tai yra būdinga ir kitoms posovietinėms šalims, kuriose yra labai didelis vidutinio amžiaus vyrų mirtingumas“, – sakė D. Stumbrys.
Svarbūs – rodikliai, susiję su gyvensena
Lietuvos mokslininkai savo tyrimuose aiškinosi, kaip tikėtina gyvenimo trukmė ir mirties priežastys yra susijusios su įvairiais socialiniais ekonominiais rodikliais. Pasak sociologo, per pastarąjį dešimtmetį vyrų gyvenimo trukmė labiausiai ilgėjo dėl dviejų mirties priežasčių grupių : mažėjo mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių, taip pat ir tų, kurios yra susijusios su alkoholio vartojimu.
Mokslininko teigimu, nagrinėjant maždaug dešimties metų laikotarpį, nustatyta, kad daugiau nei trečdalį vyrų tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimo lėmė mažėjantis mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių. Tai yra tokios mirties priežastys, kurios yra susijusios su nelaimėmis arba neatsakingu elgesiu: žmogžudystės, savižudybės, žūtys keliuose, paskendimai, žūtys gaisruose, nukritimai.
Antroje vietoje – kraujotakos sistemos ligos, kurios yra būdingos tiek moterims, tiek vyrams. Po jų seka su alkoholio vartojimu susijusios mirties priežastys – tokios kaip atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu, kepenų cirozė ir fibrozė, alkoholinė kepenų liga ir alkoholinė kardiomeopatija.
„Lietuvoje atlikti ilgojo laikotarpio tyrimai rodo, kad, kai žmonės miršta nuo išorinių priežasčių, tai daugiau nei pusė jų būna apsvaigę nuo alkoholio. Padarius skrodimą, būna randama alkoholio“, – sakė D. Stumbrys.
Pastebimi elgsenos pokyčiai
Pasak sociologo, stebint tendencijas ilguoju laikotarpiu pastebimi sveikos gyvensenos arba sveikatai rizikingos elgsenos pokyčiai.
„Jaunimas šiek tiek kitaip žiūri į sveikatai rizikingą elgseną, pavyzdžiui, išgertuves. Keičiasi alkoholio vartojimo kultūra. Žmonės labiau sportuoja, rūpinasi sveikata, mažiau elgiasi rizikingai arba rūpinasi saugumo priemonėmis, pavyzdžiui, važiuoja dviračiu su šalmu, arba namuose įrengia tokias priemones kaip gaisro daviklius. Visa tai duoda nematomą efektą. Atrodo, kad tai yra smulkmenos, bet pasižiūrėjus į mirties priežastis, laikui bėgant matome išgelbėtas gyvybes“, – sakė D. Stumbrys.
Pasak mokslininko, šia linkme per pastarąjį dešimtmetį tiek sveikatos, tiek socialinė politika lėmė tokius sprendimus, kurie davė teigiamą poveikį mirtingumo mažėjimui.
„Šiek tiek keičiasi ir pačių žmonių požiūris į sveikatą, gyvenseną, gyvenimą, ir tai duoda teigiamus pokyčius“, – sakė D. Stumbrys.
Ne visose grupėse progresas – vienodai greitas
Pasak mokslininko, skirtingose socialinėse ekonominėse grupėse mirtingumo rodikliai skiriasi.
„Vienos grupės laimėjo daugiau, o kitos – mažiau iš to beprecedenčio gyvenimo trukmės ilgėjimo. Mes dažniausiai išskiriame tokius veiksnius kaip išsilavinimas, santuokinis statusas, gyvenamoji vieta, ekonominis aktyvumas. Tai yra pagrindiniai veiksniai, kurie yra naudojami tarptautiniuose sveikatos ir mirtingumo tyrimuose“, – sakė D. Stumbrys.
Pasak sociologo, daugiausiai laimėtos vadinamosios avangardo grupės, tai yra tos grupės, kurių gyvenimo trukmė yra ir taip pakankamai ilga. Tai yra tie žmonės, kurie gyvena mieste, yra labiau išsilavinę, gauna didesnes pajamas, turi šeimą. Tose grupėse gyvenimo trukmė ilgėjo labiausiai palyginus su kitomis grupėmis.
„Šiose grupėse mes galime lygiuotis į ilgiausiai gyvenančių šalių rodiklius – tarkime į Japoniją arba Ispaniją“, – sakė D. Stumbrys.
O tarkime ilgalaikių bedarbių, išsiskyrusių asmenų arba našlių mirtingumo rodikliai yra aukštesni, jie, pasak mokslininko, yra panašūs į tų šalių, kurių gyventojai gyvena trumpiausiai – artimi Afrikos šalių rodikliams.
„Lietuva, nors mes ją suvokiame kaip nedidelę ir vieną, bet ji yra labai įvairi“, – sakė D. Stumbrys.
Didėja skirtumai tarp skirtingų socialinių sluoksnių žmonių
Pasak sociologo, analizuojant 2001 ir 2011 metų duomenis, pastebima, kad didėja skirtumas tarp žemo ir aukšto socioekonominio sluoksnio žmonių.
„Ta diferenciacija didėja nepaisant to, kad bendrai vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja“, – sakė D. Stumbrys.
Pavyzdžiui, pasak sociologo, 2017 metais 88 proc. moterų, ir tik 69 proc. vyrų turėjo tikimybę sulaukti 65 metų. O 2007 metais tas rodiklis buvo dar blogesnis, maždaug pusė (47 proc.) vyrų nesulaukdavo pensinio amžiaus.
Palyginimui mokslininkas pateikė ilgaamžiais garsėjančios Ispanijos rodiklius. 2016 m. duomenimis, ten beveik 88 proc. vyrų (tai yra beveik ketvirtadaliu daugiau nei Lietuvoje) turėjo tikimybę sulaukti 65 metų.
Mokslininkai taip pat skaičiuoja vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę sulaukus pensinio amžiaus, tai yra 65 metų. Jie daro prielaidą, kad artimiausiu metu bus sulygintas amžius, nuo kurio į pensiją galės išeiti vyrai ir moterys.
2017 m. duomenimis, tikėtina, kad vyrai, sulaukę pensijos, dar gyvens, 14,4 metų, o moterys – 19,3 metų. Palyginimui, Ispanijoje šis rodiklis vyrams yra panašus į tą, koks Lietuvoje yra moterims – 19,1 metų.
Vedę vyrai gyvena ilgiau
Sociologai taip pat naudoja santykinį rodiklį, pagal kurį lygina atskiras grupes, ir nustato, kiek kartų vienos grupės asmenims tikimybė numirti anksčiau yra didesnė nei kitoje.
„Tarkime, vidurinį išsilavinimą turinčių vyrų mirtingumo rodiklis 1,6 karto didesnis negu vyrų su aukštuoju išsilavinimu. Žemesnio nei vidurinio išsilavinimo – 2,2 karto didesnis. Moterų skirtumai nėra tokie dideli. Vidurinį išsilavinimą palyginus su aukštuoju – 1,4 karto didesnis, o žemesnį nei vidurinį išsilavinimą palyginus su aukštuoju – 1,9 karto didesnis“, – sakė D. Stumbrys.
Nagrinėjant pagal santuokinį statutą, matosi, kad vedę vyrai gyvena ilgiausiai, niekada nevedusių vyrų mirtingumo rodiklių santykis palyginus su vedusiais vyrais yra 2,19, išsiskyrusių – 1,8, o našlių – 1,63.
„Moterų – irgi panašiai, tik tie skirtumai nėra tokie dideli. Bendrai kalbant, jei esi vedęs, tai tikėtina, kad tavo mirtingumo rodikliai yra dvigubai mažesni palyginus su nevedusiais, išsiskyrusiais, arba našliais“, – sakė D. Stumbrys.
Pasak mokslininko, dar didesni skirtumai yra matomi skirstant pagal ekonominį aktyvumą. Ilgalaikių bedarbių vyrų mirtingumo rodiklis yra 3,45 karto didesnis nei dirbančių.
„Taip yra dėl skirtingų išteklių, kurie yra reikalingi sveikatai palaikyti. Jei esi ilgalaikis bedarbis, turi mažiau pajamų, valgai prastesnį maistai, mažiau pinigų skiri sveikatai vaistams, jauti psichosocialinį stresą, kad tau nepavyksta įgyvendinti mūsų visuomenėje įsivaizduojamo tikro vyro modelio“, – sakė D. Stumbrys.
Pasak sociologo, mūsų visuomenėje „tikras vyras“ suvokiamas kaip tas, kuris yra ekonomiškai stiprus, gali aprūpinti savo šeimą.
„Dėl to labai dažnai nedarbas, ypač ilgalaikis nedarbas, yra susijęs su skyrybomis. Skyrybas apskritai mokslininkai apibrėžia kaip kritinį gyvenimo įvykį“, – sakė D. Stumbrys.
Pasak sociologo, pastebima, kad gyvendami santuokoje vyrai labiau rūpinasi sveikata.
„Jei esi bedarbis arba gyveni vienas, viena vertus, nėra žmogaus, kuris rūpinasi. Kita vertus, jei nedirbi – galvoji, kad „šiandien gali ir nesiprausti, vis tiek niekur neisi“. Kai eini į darbą, turi susitvarkyti, prisižiūrėti. Kitas dalykas – tai yra sveikata, moterys labiau rūpinasi sveikata, o kai moteris gyvena su vyru, tai ji ne tik savo sveikata pasirūpina, bet ir vyrą suseka“, – mąstymo modelius, kurie galiausiai lemia skirtingą gyvenimo trukmę, aiškino D. Stumbrys.
Sociologas, pačių vyrų požiūrį į vyriškumą, sveikatą, alkoholio vartojimą, yra nagrinėjęs atlikdamas giluminius interviu su rizikingai alkoholį vartojančiais vyrais.
„Prisimenu, kalbėdamas apie sveikatą vienas vyras teigė: „aš sveikas kaip briedis“. O kai jie pradeda vardinti savo ligas, tada supranti, kad gal vis tik čia yra ir požiūrio klausimas. Vyrui įvardinti, kad jis vis tik turi kažkokių problemų, ir jas reikia spręsti, tiek prieš kitus vyrus darbo kolektyve, ypač kalbant apie vidutinio, vyresnio amžiaus vyrus, yra šiek tiek gėda. Vyrai rečiau lankosi pas gydytojus, bet taip yra ne dėl to, kad jie yra sveikesni“, – sakė D. Stumbrys.
Pasak sociologo, išsilavinimas yra dar vienas svarbus veiksnys, kuris yra susijęs ir su tam tikra pozicija visuomenėje, užimamomis pareigomis.
„Išsilavinimas turi tokį kaupiamąjį efektą. Viena vertus, išsilavinimas yra susijęs su pajamomis, o, kita vertus, – su tam tikru žinių bagažu: baigęs aukštąjį išsilavinimą įgauni žinių apie sveikatą, gyvenseną, supranti, kas yra mokslu grįsta informacija – tiek kalbant, pavyzdžiui, apie skiepus, tiek ir apie sveikatai žalingus įpročius – rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą“, – sakė D. Stumbrys.
Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad žemesnio socioekonominio sluoksnio žmonės dažnai dirba fizinį darbą, bet tas fizinis darbas nėra sveikas, jis kaip tik kenkia sveikatai, nes ta fizinė veikla yra nukreipta į vieną raumenų grupę arba organizmo dalį.
„O žmogus, kuris tikslingai sportuoja, įvertina fizinį krūvį, jis daro mankštą, kad nepersitemptų, o su kažkokiu tikslu. Supratimas, kad reikia sportuoti, kad tai turi daryti tikslingai, irgi yra susijęs su išsilavinimu“, – sakė D. Stumbrys.
Ne viskas priklauso nuo pasirinkimų
Pasak sociologų, ne visi šie rodikliai yra tiesiogiai nulemti sąmoningų žmogaus pasirinkimų.
„Yra tokia gyvenimo šansų ir gyvenimo pasirinkimų teorija. Tai priklauso ir nuo tėvų išsilavinimo. Yra įrodyta, kad jau ateinant į šį pasaulį tavo tėvų statusas iš dalies apsprendžia tavo sveikatą. Bet darydami tam tikrus pasirinkimus, mes patys galime keisti savo sveikatą, savo gyvenimo būdą. Tai yra kompleksas“, – dėstė D. Stumbrys.
Mokslininkas konstatavo, kad dalis su alkoholio ribojimais susijusių priemonių buvo veiksmingos. Pasak jo, tai, kad jos turi efektą yra įrodžiusi ir Pasaulio sveikatos organizacija.
„Antialkoholinių įstatymų paketai buvo priimti nuo 2007 m. , nereikėtų to sieti tik su Aurelijaus Verygos atėjimu, nes dalis tų įstatymų priimti jau anksčiau. Tai veikia“, – sakė D. Stumbrys.
Tačiau, pasak mokslininko, reikėtų daugiau dėmesio kreipti į sąmoningą žmonių elgesį, kad jie patys suvoktų apie savo elgesio pasekmes.
„Ir per įstatymus galime keisti žmonių supratimą, bet turime nukreipti tas priemones ne tik į ribojimus, bet ir į žmonių sąmoningumo skatinimą – fizinį aktyvumą, informacijos apie žalingų įpročių poveikį žmonių sveikatai sklaidą“, – sakė D. Stumbrys.
Mokslininko nuomone, būtų prasmingiau ne aiškinti žmonėms apie žalingų įpročių žalą, nes jie ir taip tą žino, bet kryptingai skleisti informaciją, kaip pagerinti sveikatą, gerinti paslaugų prieinamumą.
„Jeigu žmonės, pavyzdžiui, galės nemokamai arba su realiomis nuolaidomis lankyti sporto klubus, baseinus, tai kodėl jie turėtų rinktis užsiimti kokiomis kitomis – sveikatai žalingomis veiklomis“, – retoriškai klausė D. Stumbrys.
Atkreipė dėmesį į sistemines bėdas
Sociologas taip pat atkreipė dėmesį į sveikatos apsaugos sistemos sistemines bėdas.
„Mes turime labai gerą sveikatos sistemą, kai žmogus tarkime patenka apsinuodijęs į ligoninę, toksikologai jį atgaivina. Jie jį atgaivina vieną, antrą, trečią kartą, būna – kad ir dvidešimt kartų, o dvidešimt pirmą jis numiršta.
Po to pirmo arba antro karto turime pabandyti jam padėti, pasiūlyti galimybę jam išlipti iš tos aplinkos. Mes kalbame apie bendro gyvenimo namus, kompleksines paslaugas. Manau, kad to trūksta“, – sakė D. Stumbrys.
Gyvenimo trukmė ilgės, bet tai turės savo kainą
Pasak sociologo, pagal prognozes, Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė turėtų ilgėti. Tą liudija tiek „Eurostat'o“, tiek Jungtinių Tautų prognozės.
„Jeigu 2010-2015 m. bendra vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 74 m., tai 2025-2030 m. prognozuojama, kad ji bus 76,3 metų, 2045-2050 m. – 79,4 metų“, – sakė D. Stumbrys.
Pasak sociologo, prognozės yra labai slidus dalykas, tačiau galima tikėtis, kad skirtumas tarp vyrų ir moterų tikėtinos gyvenimo trukmės mažės.
„Mus turėtų pasiekti tai, kas įvyko jau prieš kelis dešimtmečius Vakaruose – kraujotakos ligų revoliucija. Vyresnio amžiaus žmonės mažiau miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Tikėtina, kad atsiras galimybė pagyventi ilgiau sulaukus pensinio amžiaus“, – sakė D. Stumbrys.
Pasak mokslininko, tai susiję su galimybėmis skirti daugiau laiko savo sveikatai, poilsiui, su tuo, kaip gyveni visą gyvenimą.
„Tas mirties priežastys turėtų pakeisti vėžiniai susirgimai. Didesnę dalį mirčių sudarys mirtys nuo vėžinių susirgimų“, – sakė D. Stumbrys.