„Kažką daryti tikrai reikia. Labai džiaugiuosi, kad 1992 metais Lietuva priėmė lotyniško notariato modelį, kur mes turime ribotą notarų skaičių, bet yra tvarka, žinoma, kas jie tokie, galime kontroliuoti, savo pareigas jie atlieka kruopščiai. Kalbant apie įkainius, Teisingumo ministerija 1996 metais patvirtino laikinuosius įkainius. Tie laikini įkainiai iš esmės išliko iki šių dienų. Jie net nebuvo peržiūrėti. Tam tikros paslaugos išliko tokios pat.
NT kainuodavo mažiau, būdavo nustatytas procentas, įkainiai gal buvo mažesni, bet matome, kad reikia sistemiškai peržiūrėti įkainius. Pas notarus galėtų atsirasti ir daugiau funkcijų, o kai kurių galėtume ir atsisakyti, nes notarai dalyvauja tam tikruose procesuose, žengiame į priekį technologijose, todėl galėtume padaryti taip, kad ne visada reikėtų eiti pas notarą. Artimiausiu metu teiksime tokį projektą dėl hipotekos išregistravimo, derinsime galbūt dėl kilnojamo turto sandėrių išregistravimo būtinumo“, - laidoje sakė ministras.
Tampant notaru - ne viena kliūtis
Tuo tarpu notaras M. Stračkaitis papasakojo, kokį kelią reikia įveikti, kad žmogus taptų notaru.
„Kad taptum notaru, reikia laimėti konkursą, reikia turėti išsilavinimą, reikia ruoštis, pradėti dirbti, būti kandidatu ir laimėti konkursą, kuris yra skelbiamas tam tikroje vietovėje, dalyvauti ir gerai pasirodyti. Yra nuolatinė kaita, notarai keičiasi ne tik rajonuose, bet ir Vilniuje, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasitraukia, nes neišsilaiko, neuždirba tiek, kad galėtų mokėti uždarbį ir išsilaikyti.
Kalbėdami apie notarų įkainius turime žinoti vieną dalyką. Žmogui yra svarbu ne tai, kiek notaras uždirba, o kiek jis jam užmoka. Tai du skirtingi dalykai. Visada buvo ir bus, kad vienas notaras uždirbs daugiau. Sunku tiksliai įvardyti skaičius, bet visko gali būti, kad vienas uždirba daugiau, kitas mažiau. Bet pasikartosiu kas yra svarbu, kiek mes sumokame“, - laidoje sakė M. Stračkaitis.
Peržiūrės įkainius
Ministras tikina, kad pagrindinis dalykas, kurį reiks daryti – peržiūrėti įkainius.
„Jeigu mes pakalbėtume apie NT sandėrius, tai procentas yra 0,45 procento, plius dar už papildomas išlaidas, kitus dalykus. Kartais visa mokėtina suma gali atrodyti žmogui net labai didelė. Jauni žmonės, kurie dažniausiai perka pirmą būstą, jie ima kreditą ir už notaro paslaugas sumoka kokius 800 eurų, kas jau yra vieno žmogaus galbūt mėnesio pajamos.
Ir už vieną veiksmą jie turi atiduoti sąlyginai daug pinigų. Mes manome, kad čia turėtų būti pagrindinis pigimas. Kitas dalykas, kuo didesnė būsto vertė, tuo daugiau uždirba notaras, viskas tvarkoje, tik manome, kad procentas galėtų šiek tiek mažėti. Mūsų pagrindinis tikslas – įkainių peržiūra“, - sakė E. Jankevičius.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas sako, kad notaro darbas yra labai atsakingas. Anot jo, už žalą, atsiradusią dėl jo notarinio veiksmo, notaras atsako visu savo turtu.
„Pavyzdžiui, santuokos kol kas Lietuvoje yra sudaromos ne pas notarą. Vedybų sutartis yra neprivaloma, ją galima sudaryti, galima nesudaryti. Taip, ji gali kainuoti iki šimto eurų, bet ta sutartis reiškia, kad asmenys susitaria visam gyvenimui, kaip jie valdys turtą, kas bus, jeigu santuoką nutrauks. Pas notarą nepasirašomi parašėliai, tai yra tvirtinamas dokumentas, kuris svarbus visam gyvenimui. (…)
Notarų įkainiai nuo 2012 metų turėtų atitikti šešis principus, kurie yra numatyti įstatyme. Vienas iš principų – sąnaudos, kiek jam kainuoja išlaikyti biurą, užmokėti algas darbuotojams. Labai svarbus dalykas yra kryžminis subsidijavimas, NT perleidimas leidžia notarui atlikti visus kitus veiksmus. (…) Taip pat dar vienas dalykas, į kurį reikėtų atsižvelgti, tai civilinės ir profesinės atsakomybės ribos. Notaras už žalą, atsiradusią dėl jo notarinio veiksmo atsako visu savo turtu. Lietuvoje notaro atsakomybė yra milžiniška“, - sako notaras.
Kalbos kilo jau seniai
DELFI primena, kad dėl didelių notarų ir antstolių įkainių kalbos kildavo ir prieš kelerius metus. Iki 2012 metų antstolių ir notarų įkainius nustatydavo Teisingumo ir Finansų ministerijos. Tačiau 2012 metais dalis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių parengė įstatymo pataisas, kuriomis valdininkai nebegalės reguliuoti šių įstaigų paslaugų kainų, o jas tvirtins tik gavę Antstolių ir Notarų rūmų pritarimą. Naujose Antstolių ir Notariato įstatymų pataisose tuo metu atsirado nuostata, kad vykdymo išlaidos turės būti grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, kuriais užtikrinamas antstolio ekonominis nepriklausomumas.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis prieš septynerius metus tikino, kad tvirtinant nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, notaro atlyginimo skaičiavimo sistema turėtų būti nustatoma procentine išraiška. „Didėjant sandorio vertei, didėja notaro atsakomybė. Tvirtindamas didelės vertės sandorius notaras tampa ypač finansiškai pažeidžiamas, nes nesėkmės atveju rizikuoja visu savo ir savo šeimos turtu.
Pavyzdžiui, notaras, tvirtindamas nekilnojamojo turto, kurio vertė 1 mln. litų, sandorį, rizikuoja 900 tūkst. litų suma. 100 tūkst. litų padengtų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, nes esant mažiausiai notaro klaidai, būtent tokios sumos žalos atlyginimą jis turėtų sumokėti iš savo asmeninių lėšų“, – teigė M.Stračkaitis.