Lietuvos karikatūristai smerkia agresiją prieš laisvą spaudą ir tvirtina, jog ir toliau naudos karikatūrą kaip ginklą kovoje su beprotybe, rašo dienraštis „Klaipėda“.
Vienas garsiausių Lietuvoje politinės karikatūros meistrų Jonas Varnas neslėpė, kad gyvenime dėl savo piešinių yra tekę susidurti su realių herojų nepasitenkinimu.
"Tai buvo dar Atgimimo laikais. Piešdavau Sąjūdžio vadų karikatūras, tai jie pradžioje būdavo labai nepatenkinti. Tada, pamenu, man dėl to dažnai skambindavo "beretės" ir rėkaudavo į ragelį. Pradžioje žmonėms buvo neįprasta, kad iš vadų taip galima šaipytis", - sakė J. Varnas.
Mat užsienyje politinės karikatūros buvo įprastos, o sovietmečiu karikatūristai nepiešė tuomečių politinių veikėjų, nes tai buvo tabu.
Tačiau dabar, pasak dailininko, "jau visi politikai supranta ir net nori, kad juos pieštume, jau nebepyksta ir net ranką spaudžia, nes tas, kurį nupieši - gyvas visuomenėje".
Šalies karikatūristai šiuo metu iš aktyvios veiklos jau pasitraukusį politiką ir žurnalistą Česlovą Juršėną laiko politinių šaržų patronu, mat jis bemaž vienintelis iš pradžių susitaikė su faktu, kad yra šaržuojamas, ant kūrėjų už tai nepyko ir net surinko gausią savo paties politinių šaržų kolekciją.
"Turiu pripažinti, kad buvo tokių mano šaržų, kurie mane užgavo, nes jie buvo neteisingi savo esme, turiniu arba buvo ne pašiepiantys, o šmeižiantys ir besityčiojantys, bet, nepaisant to, aš juos kabinau į savo demokratijos lentą", - sakė Č. Juršėnas.
Pasak jo, savo politinių šaržų turėjo ir Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas, taip pat buvęs premjeras Adolfas Šleževičius.