Vienas geriausių Lietuvos ugniagesių įkliuvo policijai: didesnės gėdos nesu patyręs

Daugybę kartų ne tik Lietuvos, bet ir Europos stipriausių bei Lietuvos geriausių ugniagesių gelbėtojų varžybose laurus skynęs alytiškis ugniagesys Andrius Vitkevičius įkliuvo policijai su įkalčiais, tačiau ilgą laiką neigė kaltę, kol galop supratęs, jog nepavyks išvengti baudžiamosios atsakomybės, nutarė prisipažinti.

„Man buvo didelė gėda dėl savo poelgio, todėl nuo visų atsiribojau ir apie nieką nenorėjau kalbėti“, – tik teisme, kai buvo pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, prisipažino Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesys gelbėtojas A. Vitkevičius.

Baudžiamojon atsakomybėn ugniagesys gelbėtojas buvo patrauktas kartu su savo tėvu Vytautu Vitkevičiumi ir kaimynu Kęstu Martišiūnu – visiems trims prokurorai buvo pateikę kaltinimus dėl neteisėtos žvejybos tinklais Didžiulio ežere, Trakų rajone.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad žvejai neteisėtai naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir gyvūnijai padarė daugiau kaip 25 tūkstančių eurų žalą – žvejai tinklais iš ežero ištraukė 119 karšių, 112 starkių, 27 lynus, 2 lydekas, beveik 21 kilogramą karosų ir 5 kg ešerių.

Brakonieriai teisėsaugos pareigūnams įkliuvo visiškai atsitiktinai, kai jau buvo grįžę į namus – Alytaus rajoną, Daugų miestelį. Tuo metu, kai jie garaže iš tinklų traukė į juos įkliuvusias žuvis, į kiemą užėjo Alytaus policijos pareigūnai – jie ieškojo kaimynystėje gyvenančio vyro, įtariamo nusikaltimu.

„Užėję į sodybą pamatėme praviras garažo duris, garaže buvo trys vyriškiai, kurie iš tinklų išiminėjo žuvis, ant jų drabužių matėsi žuvų žvynų, šalia stovėjo trys dėžės su žuvimis, išimtomis iš tinklų“, – sakė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas.

Jo teigimu, sodybos šeimininkas K. Martišiūnas teisinosi, kad žuvys yra iš privataus nuosavo tvenkinio, o A. Vitkevičius paaiškino, jog su žuvimis niekaip nesusijęs, nes tik atėjo pasiimti savo paskolinto automobilio. V. Vitkevičius iš įvykio vietos pabėgo.

„Iškvietėme Aplinkos apsaugos departamento pareigūnus, vėliau kratos metu K. Martišiūno namuose buvo rasta tinklų“, – sakė policijos pareigūnas ir pažymėjo, jog K. Martišiūnas ir A. Vitkevičius vėliau buvo sulaikyti ir dviem paroms buvo uždaryti į Alytaus policijos komisariato areštinę.

Ikiteisminį tyrimą dėl brakonieriavimo pradėję pareigūnai susidūrė su netikėtomis kliūtimis – kaltę pripažino tik K. Martišiūnas, o ugniagesys gelbėtojas A. Vitkevičius atsisakė bendradarbiauti su pareigūnais ir parodymų nedavė, tik tądien, kai jį garaže užklupo policijos pareigūnai, savo paaiškinime nurodė, jog automobilį buvo paskolinęs draugui važiuoti į žvejybą, o, kai šis grįžo, paskambino ir pasakė, kad gali jį atsiimti.

„Atėjęs draugo kieme radau dar vieną žmogų, kurie su tinklais buvo pagavę daug žuvų, automobilyje buvo dar vienas maišas su žuvimis, todėl, kad greičiau būtų atlaisvintas automobilis, padėjau maišą su žuvimis išimti“, – rašė A. Vitkevičius.

Jo tėvas per apklausą aiškino, jog žvejoti buvo tik su savo kaimynu, o sūnus su brakonieriavimu niekaip nėra susijęs, esą tik paskolino savo automobilį.

Tačiau viskas pasikeitė, kai baudžiamąją bylą pradėjo nagrinėti teismas, – tuomet kaltę dėl neteisėtos žvejybos pripažino visi kaltinamieji.

K. Martišiūnas, kurio parodymus teismas pripažino patikimiausiais, pasakojo, kad žvejoti tinklais Trakų rajone esančiame Didžiulio ežere susitarė su A. Vitkevičiumi.

„Tą vakarą į mano namus atvažiavo A. Vitkevičius su savo tėvu, į automobilį sukrovėme dvi dėžes tinklų: viena dėžė tinklų buvo mano, o kita – A. Vitkevičiaus, – kaltinamasis sakė, kad iš viso jie turėjo devynis tinklus. – Kai nuvažiavome prie ežero, V. Vitkevičius liko saugoti krante, kad niekas neatvažiuotų, o aš su A. Vitkevičiumi medine valtimi nuplaukiau į ežerą statyti tinklų. Užmetę tinklus, parplaukėme atgal į krantą, valtį palikome toje pačioje vietoje ir grįžome namo. O kitą rytą sutartu laiku atvažiavome ištraukti tinklų – V. Vitkevičius vėl liko ant kranto, o aš su A. Vitkevičiumi ta pačia valtimi nuplaukėme į ežerą traukti tinklų – A. Vitkevičius yrė, o aš traukiau tinklus.

Žuvų buvo labai daug: starkių, lynų, karosų, lydekų ir ešerių. Kai jau plaukėme atgal su tinklais į krantą, pamatėme ant kelio stovintį automobilį. Išsigandome – A. Vitkevičius paskambino „sargyboje“ buvusiam tėvui ir paklausė, ar viskas gerai, ar saugu plaukti į krantą. Jis pasakė, kad „čia savi“, tad parplaukėme. Čia buvo vienas nepažįstamas žmogus, jam davėme keletą karšių, vieną starkį, ir jis išvažiavo. O mes tinklus ir tris didžiulius maišus su pagautomis žuvimis susikrovėme į automobilį ir grįžome į Daugus. Kai garaže iškrovėme vieną maišą, kieme pasirodė policija – pareigūnai iškvietė aplinkos apsaugos pareigūnus.“

V. Vitkevičius patikslino, kad K. Martišiūnas ir jo sūnus A. Vitkevičius traukti tinklų į ežerą plaukė du kartus, nes juose buvo labai daug žuvų.

„Antrą kartą parplaukę ant kranto jie rado žvejį, kuriam davė žuvų, kad šis niekam nesakytų, jog juos matė“, – sakė V. Vitkevičius.

Paklaustas, kodėl pabėgo iš K. Martišiūno sodybos, kai į ją atvyko policijos pareigūnai, vyras teisinosi, jog taip pasielgė spontaniškai, – tiesiog išsigando.

Nors ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, tačiau teisme ugniagesys gelbėtojas A. Vitkevičius kaltinimus pripažino ir įvardijo tokias pačias aplinkybes, kaip ir jo tėvas bei kaimynas K. Martišiūnas. Kaltę pripažinęs pareigūnas teismui nurodė, kad jau yra atlyginęs dalį padarytos žalos – sumokėjo beveik 1,5 tūks. Eur. Jis taip pat pateikė ypatingą prašymą – paprašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už jį sutiko laiduoti Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos antrosios komandos viršininkas Artūras Musinas.

Tačiau baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Trakų teismo teisėja Nijolė Zaleckienė nutarė, kad nėra pagrindo ugniagesiui gelbėtojui nutraukti baudžiamosios bylos. Pasak jos, teismui pateiktame prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. Vitkevičius nurodė, kad dėl tokio savo poelgio gailisi, paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, nes buvo didelė gėda dėl savo poelgio, atsiribojo nuo visų ir apie nieką nenorėjo kalbėti, su padaryta veika sutinka ir kaltę pripažįsta.

„Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Vitkevičius davė parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, prisipažino padaręs minėtą nusikalstamą veiką ir dėl tokio poelgio nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tokius parodymus kaltinamasis davė tik išklausęs kaltinamųjų, liudytojų parodymus“, – teisėja pabrėžė, kad A. Vitkevičius prisipažino bei paaiškinimus davė tik po prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismui pateikimo, paveiktas siūlomo laiduotojo, savo tiesioginio viršininko darbe A. Musino.

Pasak teisėjos, A. Vitkevičiaus prisipažinimas nėra visiškai nuoširdus, todėl jis buvo nuteistas – už brakonieriavimą jam skirta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurios metu jis įpareigotas nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose. Be to, teismas nutarė konfiskuoti A. Vitkevičiaus automobilį ir pustrečių metų uždraudė žvejoti.

Ugniagesio gelbėtojo tėvui V. Vitkevičiui teismas skyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą, taip pat uždraudė žvejoti 2 metus ir 2 mėnesius. K. Martišiūnui buvo skirta švelniausia bausmė – 9 mėnesių laisvės apribojimas bei draudimas 1 metus žvejoti.

Iš visų trijų brakonierių teismas Aplinkos apsaugos departamentui priteisė 24 tūkst. 120 Eur padarytai žalai atlyginti.

Su šiuo nuosprendžiu A. Vitkevičius nesutiko ir apskundė Vilniaus apygardos teismui – savo skunde nurodė, kad Trakų teisėja nepagrįstai jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu neduodamas parodymų „nesiekė neduoti parodymų apskritai“, tai jis nurodė ir bylą nagrinėjant teisme, neatsisakė duoti parodymų, tačiau, kad būtų išvengta kitų nuteistųjų parodymų keitimo, išreiškė įstatymų suteiktą teisę parodymus duoti vėliau, kas nėra draudžiama ir savaime negali būti vertinama kaltinamojo nenaudai.

Ugniagesys gelbėtojas pabrėžė, kad už jį laiduoti sutikęs Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos antrosios komandos viršininkas A. Musinas padarė jam įtaką – padėjo įgyti drąsos kalbėti, jį suprato ir palaikė.

„Teismas neįvertino, kad padaryta veika turėjo itin skaudžių pasekmių, – pareigūnas pažymėjo, kad dėl iškeltos bylos iširo jo šeima. – Esant dideliems dvasiniams išgyvenimams, buvau palūžęs ir užsisklendžiau savyje, piktybiškai neigti veikos padarymo neketinau, tačiau nenorėjau apie tai kalbėti iš esmės – dėl savo emocinės, psichinės būklės buvau verčiamas duoti parodymus prieš save, nesant gynėjo, bet veikiant didelės gėdos jausmui, užsisklendžiau savyje, dėl to, nors ir nepiktybiškai, priėmiau sprendimą dėl tolimesnių savo veiksmų.“

Ugniagesys gelbėtojas tikino, kad deda pastangas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nuolat moka įmokas, tačiau esą jis vienintelis atlygina padarytą žalą.

„Jei neteksiu darbo, negalėsiu atlyginti padarytos žalos“, – apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis.

Vilniaus apygardos teismas nutarė patenkinti A. Vitkevičiaus prašymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė – ugniagesys gelbėtojas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienų metų laikotarpiui. Laiduotoju buvo paskirtas A. Musinas.

Jis teisme nurodė, kad yra A. Vitkevičiaus draugas, tiesioginis jo viršininkas.

„Su A. Vitkevičiumi praleidžiu gana daug laiko, man yra žinoma jo pozicija dėl padaryto nusikaltimo, jis įvertino savo veiksmus, jų pasekmes, dėl savo elgesio labai gailisi, o aš, kaip bendradarbis, galiu daryti jam auklėjamąjį poveikį ir teigiamą įtaką“, – sakė ugniagesio gelbėtojo vadovas.

Anot teismo, A. Musinas darbovietėje apibūdinamas išimtinai teigiamai, kaip pareigingas ir darbštus, atsakingas, turintis organizacinių gabumų, gerai organizuojantis darbą, sudėtingose situacijose veikiantis ryžtingai.

„Turėdamas didesnę darbo patirtį priešgaisrinės apsaugos srityje, noriai perteikia žinias jaunesniems kolegoms, daug laiko ir dėmesio skiria organizuojant ugniagesių sportą, sportinius renginius, aktyviai dalyvauja ir pats, – pabrėžė teisėjai. – A. Musinas daugybę kartų buvo apdovanotas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasižymėjimo ženklais, padėkos raštu už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą.“

„Teisėjų kolegija, įvertinusi A. Musino prašymo turinį, jį apibūdinančius duomenis, turimą išsilavinimą, veiklos pobūdį, konstatuoja, jog šių reikšmingų duomenų visetas duoda pagrindą daryti išvadą, jog A. Musinas yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris darys teigiamą įtaką A. Vitkevičiui“, – teisėjų teigimu, pats baudžiamasis procesas A. Vitkevičiui turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir bus paskata ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Kaip pabrėžė teisėjų kolegijos pirmininkė Jurgita Mačionytė, atleidus A. Vitkevičių nuo atsakomybės bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

„Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės, – pažymėjo teismas. – Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra tapatus asmens išteisinimui, kai daroma išvada, jog asmuo iš viso nepadarė nusikalstamos veikos.“

Pasak teisėjų, A. Vitkevičiui skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas bei draudimas naudotis teise žvejoti 2 metus ir 6 mėnesius, bus pakankamos sulaikyti A. Vitkevičių nuo nusikalstamų veikų darymo ir tokiu būdu jis bus pakankamai nubaustas.