„Lietuvos gynyba turi stovėti ant trijų kojų: a) stiprios kariuomenės; b) pasiryžusios gintis visuomenės (ne keliolika procentų, o kaip Suomijos - 70%) ir c) esmingų NATO pajėgų (daugiau nei vokiečių brigada), dislokuotų Lietuvoje“, – feisbuke pirmadienį vakare rašė diplomatas.
Tam, kaip pabrėžė A. Januška, reikalingas finansavimas ir politinė valia.
„Įsivaizduokime galimą scenarijų iš „klasikinio“ kremliaus provokacijų repertuaro (kurių gali būti ne vienas).
Rusijos GRU susprogdina kelis automobilius ar geležinkelio vagonus Lietuvoje, vykstančius tranzitiniu koridoriumi į Karaliaučių. Lietuvai paskelbiamas ultimatumas – per tris dienas užtikrinti tranzito saugumą, leidžiant įvesti ribotą Rusijos kontingentą, bei Rusijos kariškių palydą prekių tranzitui.
Ši Lietuva, skirtingai nuo prieškario Lietuvos, sako – ne.
Rusija pradeda traukti pajėgas prie sienos Baltarusijoje ir Karaliaučiaus srityje“, – rašė signataras.
Lietuva tuomet, kaip tęsė jis, prašo NATO konsultacijų ir aktyvuoti aljanso 5-ąjį gynybos straipsnį.
„Prasideda greitos konsultacijos, paraleliai vokiečių brigada pradeda persikėlimą į Lietuvą, nes tam nereikia atskiro politinio sprendimo. Bet tai nelabai gąsdina kremlių.
Rusija grasina branduoliniu ginklu, aktyvuoja visus savo įtakos agentus Lietuvoje, Vokietijoje, Vengrijoje etc., prasideda debatai, ypač Vokietijoje, ar vokiečiai pasiruošę kariauti su Rusija dėl tranzito, kuris ir taip yra iš Rusijos į Rusiją, tik užsispyrę lietuviai su tuo nesutinka.
Diskusija tęsiama, ar didesnių NATO pajėgų dislokavimas Lietuvoje nebus tolesnis Rusijos provokavimas, ir dislokavimas yra naudingas kremliui, nes provokuoja blogiausius jos elementus, kenkia juose esantiems gorbačiovams ir keliems likusiems liberalams. NATO žvalgybai sunku nuspręsti ar Rusija blefuoja ir tikrina silpnas politines Vakarų zonas, ar ruošiasi karui. Gali būti viskas kartu – ir tikrina, ir ruošiasi“, – rašė A. Januška.
Tokiu atveju, pasak jo, debatai užsitęsia, aljansas bent jau kurį laiką neranda konsensuso.
„Viskas tampa priklausoma, kaip reaguos JAV – imsis lyderystės, gins mus be NATO konsensuso viena, per norinčių koaliciją, ar ne. Vokietija nieko nedaro viena, žiūri į JAV.
Kaip pašalinis efektas, prasideda masinė lietuvių, Lietuvos verslo, užsienio investicijų migracija iš Lietuvos, nes Lietuva yra galimoje karo zonoje. Lietuvos ekonomika smunka.
Kaip vystysis tolesni scenarijai, ar atsiras sutarimas, kad tranzito klausimas būtų traktuojamas kaip esminė grėsmė, dėl kurios turi būti aktyvuotas NATO 5 straipsnis, ar Lietuva bus priversta sutikti su kokiomis nors daugianacionalinėmis pajėgomis ir panašiai, tektų per toli spėlioti“, – rašė signataras.
Visgi jis pabrėžė, kad įsivaizduojant tokį scenarijų galima konstatuoti, kad Kremliui nereikia net pradėti karo, o Lietuva būtų keblioje situacijoje.
„Rusija patikrintų kur yra NATO raudonos linijos, nes Lietuva dėl „suvalkų koridoriaus“ arba tranzito yra ypač jautri, palyginus su kitomis šalimis. Ir Rusijai tokioms provokacijoms nereikia septynių metų ruoštis. Ir neabejokime, kad Rusija panašių scenarijų turi ne vieną“, – pabrėžė A. Januška.
Todėl, jo teigimu, tam būtinas esminis atgrasymas.
„JAV, Vokietijos, gal Lenkijos pajėgos dislokuojamos ne kažkada po septynių ar dešimties metų, bet kiek įmanoma artimiausiu laiku. Kas ir yra numatyta Seimo politinių partijų susitarime. Reikia NATO esminių pajėgų vietoje, kad tokios galimos Rusijos provokacijos neatrodytų rimtai, nes nereikėtų papildomų debatų – NATO su pakankamomis pajėgomis gintis jau būtų vietoje, su rules of engagement („įsitraukimo taisyklėmis“) – į kalašnikovo šūvį atsakyti patranka“, – paaiškino diplomatas.
„Tranzito „koridorius“ atsirado, pirmiausia JAV ir Vokietijos pastangomis, kad nereikėtų „blaškyti“ dėmesio nuo Ukrainos karo. O Rusija, jei ką gavo, tai geruoju neatiduos. Todėl Lietuva turi visas teises prašyti ir JAV ir Vokietijos daugiau karinių pajėgų dislokuotų čia ir dabar.
Bet realijos yra kitos, deja“, – pridūrė A. Januška.