Smūgis mamai
Alanas Jasiulis ir jo mama Vaida Jasiulienė tvirtina, kad teisės lankyti gimnazijos jis neteko todėl, kad buvo netaktiškas su gimnazijos direktore Danute Janukiene.
„Grįždamas iš tualeto į klasę sutiko direktorę, kuri paklausė, ką jis veikė pamokos metu tualete. Jis atsakė: „Buvau myžt.“ Aišku, taip negalima kalbėti su direktore. Tikrai neteisinu. Bet ar pedagogiška ir išmintinga dėl tokio konflikto atimti iš sūnaus galimybę mokytis“, – sielojosi mama.
Paklausta, kodėl yra įsitikinusi, jog sūnaus nemalonumai susiję tik su grubiu žodžiu, V. Jasiulienė sakė, kad tai buvo vienintelis atvejis, kai ji dėl Alano elgesio buvo iškviesta į mokyklą.
„Per visus jo mokymosi metus į mokyklą buvau iškviesta tik vieną kartą, ir būtent dėl to grubaus žodžio. Nuo to laiko prasidėjo jo nesutarimai su direktore. Mano sūnus raštiškų nuobaudų turėjo tik iš anglų kalbos mokytojos Aušros Šulinskienės dėl neatliktų namų darbų ir nedarbo pamokų metu. Dėl nepateisinamų priežasčių pamokų nepraleidinėjo, pirmajame pusmetyje nepatenkinamų pažymių neturėjo. Matau tik vieną pašalinimo priežastį – tą nelemtą žodį. Bet ar tai pakankama priežastis suduoti šeimai tokį smūgį?“– sukrėsta klausė V. Jasiulienė.
Ši moteris savo darbovietėje apibūdinama kaip pareiginga, taktiška ir kultūringa darbuotoja. Panašiai ji apibūdinama ir gimnazijoje.
„Ji tikrai ne tas žmogus, kuris mėgtų intrigas ir konfliktus. Ji yra visiškai nekonfliktiška. Tačiau šiuo atveju, matyt, negali tylėti, suprantama, kad ją sukrėtė keblioje situacijoje atsidūrusio sūnaus likimas“, – savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ sakė viena pedagogė, prašiusi neviešinti jos pavardės.
Prašė pagalbos
A. Jasiulis gimnazisto pažymėjimo neteko kovo 16 dieną. Kovo 17 dieną V. Jasiulienė kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės Švietimo ir socialinių reikalų departamentą. Jai buvo patarta dėl sūnaus pašalinimo parašyti prašymą, kad būtų ištirtos pašalinimo aplinkybės.
Raseinių rajono savivaldybės direktoriaus funkcijas atliekančiam Jonui Kurlavičiui adresuotame prašyme nurodoma, kad dėl sūnaus elgesio mama į mokyklą buvo kviečiama vieną kartą – dėl grubaus žodžio.
„Anksčiau su manimi nebuvo kalbėta dėl sūnaus išmetimo iš gimnazijos, raštiškų įspėjimų negavau, su klasės auklėtoja nebendravau, su socialine pedagoge nebendravau ir kitaip nebuvau įspėta dėl sūnaus pašalinimo iš gimnazijos. Man, kaip mamai, buvo didžiulis šokas. Išgirdus šią naujieną, pablogėjo ne tik sūnaus, bet ir mano sveikata, šiuo metu negaliu dirbti. Auginu du vaikus viena. Ši problema paveiks mūsų šeimą ne tik morališkai, bet ir finansiškai“, – rašoma V. Jasiulienės pareiškime. Jame taip pat akcentuojama, kad apie sūnaus likimą buvo informuota telefonu kovo 16 dieną, kai, anot V. Jasiulienės, Alanas jau buvo išmestas iš gimnazijos.
Šokas po gimtadienio
Kovo 13 dieną, sekmadienį, A. Jasiuliui suėjo 18 metų – jis tapo pilnametis, ir netrukus atsitiko taip, kad turėjo pabučiuoti gimnazijos durų rankeną.
Gimnazijos direktorė D. Janukienė savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ paaiškino, kad A. Jasiulis pats parašė prašymą dėl išėjimo iš gimnazijos. Kadangi kovo 16 dieną jis jau buvo pilnametis, tai pats ir atsako už savo parašą, jam netaikomos sudėtingesnės procedūros, kurios galioja su gimnazija atsisveikinantiems nepilnamečiams.
Apie kovo 16 dienos įvykius gimnazijoje papasakojęs A. Jasiulis tikino, kad buvo išprovokuotas pasirašyti pakištą prašymą, tai yra, buvo išmuštas iš pusiausvyros ir, liaudiškai tariant, išmaudytas.
„Man anksčiau yra sakę, kad turiu pasikeisti – nešioti uniformą, su mokytojais gerai kalbėti. Aš su mokytojais nekonfliktavau, uniforminį švarką kartais nešiojau. Bet jis dabar man per mažas, nes mokslo metų pradžioje mano ūgis buvo 185, o dabar – 192 centimetrai. Kovo 16 dieną man pasakė, kad nepasikeičiau ir kad turiu savo noru išeiti arba mane išmes ir tada bus blogiau. Kabinete tada buvo direktorė ir pavaduotojos. Man reikėjo nueiti pas mokyklos sekretorę ir parašyti prašymą. Sekretorė paklausė, dėl kokių priežasčių noriu išeiti. Aš pasakiau, kad nežinau, dėl kokių priežasčių, bet man liepė parašyti kokią nors priežastį. Tada man padavė lapą, kad išvažiuoju kažkur kitur gyventi, ir padavė pasirašyti“, – pasakojo A. Jasiulis.
Įžvelgia gudravimą
V. Jasiulienė sakė, kad pamačiusi sūnaus pareiškimą buvo priblokšta.
„Jis taip ir parašė: savo noru išeinu iš gimnazijos, nes išvažiuoju gyventi kitur...Bet mes niekur išvažiuoti net neplanuojame. Direktorė galėjo manęs paklausti, ar mes tikrai ruošiamės išvykti. Čia kažkokios gudrybės. Buvau nuėjusi aiškintis į mokyklą, bet direktorės kabinete buvęs vyras iš Savivaldybės pradėjo šaukti, sakė, kad aš mandra, nes parašiau pareiškimą Savivaldybei. Kai ant manęs šaukia, aš nebegaliu kalbėti“, – sakė pusiausvyros iki šiol negalinti susigrąžinti buvusio gimnazisto mama.
Ji pasakojo, kad maždaug tuo metu, kai sūnus turėjo rašyti pareiškimą, sulaukė nemalonaus skambučio.
„Paskambino iš gimnazijos ir pasakė, kad sūnus metamas iš mokyklos ir kad jis turi du pasirinkimus – išeiti savo noru ir pereiti į kitą mokyklą,o jei savo noru neišeis, bus tik blogiau. Aš labai išsigandau. Galvoju, kas įvyko... Prisipirkau raminamųjų vaistų, kokių man galėjo be recepto duoti, prigėriau ir verkiau. Po trijų valandų paskambinau pakalbėti, kad paaiškintų, ar jis pasiuntė ką nors kur nors, ar vaiką primušė. Bet jis jau buvo parašęs pareiškimą“, – nemalonias akimirkas prisiminė mama. Ji tą pačią dieną darbe paprašė atostogų, nes dėl streso nebesugebėjo dirbti.
Jos nuomone, greitai užsiplieskiantis sūnus galėjo tapti įžeistų ambicijų auka.
„Mokykloje jam ėmė prikaišioti, kad praeidamas pro mokytojus nesisveikina. Sustabdydavo ir paaiškindavo: „Reikia sakyti „laba diena“. Nemanau, kad tai pedagogiška. Pedagogai turėtų žinoti, kad tokio amžiaus moksleiviai yra labai jautrūs, negalima piktam panaudoti jų nesusitvardymo. Be to, niekada nesu mačiusi, kad Alanas nesisveikintų su suaugusiaisiais“, – tikino mama.
Jaučiasi teisi
Komentuodama situaciją, gimnazijos direktorė paaiškino, kad A. Jasiulis buvo ne pašalintas, bet išėjo savo noru.
„Jis pats sutiko ir tai patvirtino parašu. Jo elgesys gimnazijoje buvo aptartas ne vieną kartą. Kovo 1 dieną buvo tam tikri susitarimai su mokiniu. Kalbėjome apie tai, į ką jis turėtų atkreipti dėmesį, nes jo, kaip suaugusio žmogaus, elgesys visiškai neatitiko mūsų gimnazijos elgesio taisyklių.
Susitarėme, kad po kurio laiko aptarsime, kaip pavyksta keisti savo elgesį, kaip pavyksta atsižvelgti į keliamus reikalavimus. Kovo 16 dieną įvyko susitikimas. Kadangi situacija visiškai nebuvo pasikeitusi, jam buvo pasiūlyta nutraukti sutartį. Buvo paminėti sutarties nutraukimo variantai ir jis iš karto pasakė – gerai, paskambinkite mano mamai. O aš su mama jau buvau kalbėjusi. Sakau, aš su mama jau kalbėjau. Jis paklausė, tai ką jis turi daryti. Mes buvome su pavaduotojomis. Jos pasakė, kad jam reikia nueiti pas sekretorę parašyti prašymą ir atiduoti vadovėlius. Jis iš karto pasakė, kad su vadovėliais nėra problemų – jis visus juos turi mokinio spintelėje. Nuėjo pas sekretorę – ji visada padeda tuos prašymus parašyti. Iš pradžių jis pasakė, kad net nežino, kokią priežastį rašyti, paskui sakė rašyti, kad išvažiuoja į užsienį. Anksčiau apie tai jis ne kartą yra kalbėjęs, ir jo tėtis dabar iš užsienio yra grįžęs. Jis pats parašė prašymą, tai yra nebuvo pašalintas“, – pabrėžė Simono Stanevičiaus gimnazijos vadovė.
– Ar nebuvo paskubėta? – savaitraštis „Alio, Raseiniai“ paklausė D. Janukienės.
– Nematau čia jokio paskubėjimo. Prie tokios situacijos buvo prieita palaipsniui. Jam būtų patogiausias variantas mokytis suaugusiųjų klasėje. Jo motyvacija mokytis gimnazijoje nėra gera. Vaikinas jau anksčiau ne kartą sakė, kad toliau nesimokys – važiuos į užsienį.
– Ar nebuvo galima palaukti iki mokslo metų pabaigos?
– Matote, jei jis nieko nesimokydamas dar palauks, tai rezultatai bus tik blogesni.
– Ar jūsų santykiai turėjo asmeniškumo? Tėvai pabrėžia, kad pykstate dėl grubaus žodžio, kai jį buvote sustabdžiusi prie tualeto.
– Aš net buvau užmiršusi, kad kažkada man taip buvo pasakęs. Panašių atvejų buvo ir daugiau, mama kažkodėl tik tą vieną prisimena. Jis nenešiojo uniformos, ir tai yra vienas mokinio elgesio taisyklių pažeidimų, bet, aišku, ne svarbiausias. Alanas yra toks – ką nori, išgirsta, o ko nenori, negirdi. Kai mes su juo bandydavome pasišnekėti išsamiau, jis atšaudavo, kad neturime ką veikti. Šių mokslo metų pradžioje jis buvo nusprendęs pereiti į Raseinių technologijos ir verslo mokyklą. Aš mamą įkalbėjau, kad jam naudingiau būtų lankyti gimnaziją. Ar aš taip būčiau dariusi, jei prieš jį jausčiau kažkokių neigiamų asmeninio pobūdžio nusistatymų?
Išeitis yra
Konfliktinę situaciją dėl A. Jasiulio pakomentavo Raseinių rajono savivaldybės Švietimo ir socialinių reikalų departamento vadovė J. Jablonskienė, kuri buvo susitikusi ir su gimnazijos vadovėmis, ir su A. Jasiulio tėvais.
„Esmė ta, kad vaikinas pats parašė prašymą. Supratau, kad jam padavė, o jis pasirašė. Prieš tai jam, kaip mokiniui, buvo pasakytos kažkokios sąlygos, nurodyta, kad jis kažką ne taip daro, ir pasakytos alternatyvos, kaip turėtų keistis.Bet pokyčių nebuvo.
Tą prašymą kompiuteriu atsispausdino ir jį pasirašė, jis prisiėmė atsakomybę. Man sakė, kad jis pats stovėjo ir diktavo, koks turi būti pareiškimo turinys. Teisės mokytis jam niekas neatėmė, tą teisę jis gali realizuoti ir kitur. Dar gal yra galimybė grįžti ir į Viduklės gimnaziją. Kiek žinau, direktorė skambino mamai ir kvietė ateiti kartu aptarti padėties. Jis gali eiti į suaugusiųjų mokymo klases, kurios yra prie Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos. Mes tai jam pasakėme, ir mama sakė, kad yra svarsčiusi tokią galimybę. Teisiškai šioje istorijoje viskas padaryta teisingai – tai pilnamečio prašymas. Jei būtų nepilnametis, procedūros būtų sudėtingesnės. Informacijos apie kokį nors ambicijų karą neturiu, todėl negaliu apie tai svarstyti. Direktorė yra patyrusi ir tikrai nemanau, kad ji galėtų vadovautis ambicijomis“, – tvirtino J. Jablonskienė.