Viena iš skaitytojų juokavo, nė nesugalvojanti, kaip naudingai šią „įspūdingą“ pinigų sumą panaudoti – galbūt pirkti naują būstą, galbūt maisto produktų apsipirkti mėnesiui, o galbūt – planuoti atostogas užsienyje.
Dvi prielaidos
Kaip Delfi informavo „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis pateikė keletą galimų tokios situacijos prielaidų.
„Sudėtinga atsakyti į šį klausimą, nežinant konkrečių išmokų gavėjų aplinkybių. Šiandien minimali ligos išmoka yra 7,43 euro. Tad nurodytos sumos galėtų būti ligos išmoka už vieną nedarbingumo dieną, jeigu žmogus tik vieną dieną buvo nedarbingas. Viena iš galimų tokios situacijos prielaidų – galėjo pasitaikyti situacijų, kai darbdavys savo darbuotojus, kuriems buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, išleido į prastovą.
Tais atvejais, kai darbuotojas jau yra laikinai nedarbingas dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbdavys neturėtų tokio darbuotojo įtraukti į darbuotojų, kuriems skelbiama prastova, sąrašą. Jeigu taip atsitiktų, darbuotojas gautų darbo užmokestį už prastovą, tačiau ligos išmoka už prastovos dienas jam nebūtų mokama“, – Delfi atsiųstame atsakyme rašė S. Jarmalis.
„Sodros“ atstovas priminė, kad išmokas už nedarbingumo laikotarpius dėl epideminės situacijos moka nevėluodama.
Vidutiniškai – 30 eurų
„Sodra“ taip pat primena, kad ligos išmokos paskiriamos ir išmokamos per 17 darbo dienų pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir gavus visus reikiamus ligos išmokai skirti dokumentus bei duomenis arba, jeigu pažymėjimas buvo pratęstas, per 17 darbo dienų pasibaigus 14 dienų nedarbingumo periodui, jei yra gauti visi reikiami dokumentai ir duomenys.
Kadangi nedarbingumo pažymėjimai dėl karantino įprastai buvo suteikiami 14 dienų, tai sergančiam ar saviizoliacijoje esančiam gyventojui ligos išmoką už pirmas dvi nedarbingumo dienas mokėtų darbdavys, o nuo trečios laikino nedarbingumo dienos mokėtų „Sodra“ ir minimali išmoka už 8 darbo dienas sudarytų beveik 60 eurų, o maksimali išmoka siektų 633 eurus. Nuo išmokų dar reikėtų atskaityti 15 proc. GPM ir 6 proc. PSD.
Jeigu tėvams 14 dienų išduotas laikinas nedarbingumo pažymėjimas prižiūrėti darželinukus, priešmokyklinukus, pradinukus, ar neįgalius vaikus, kurių ugdymo įstaigos uždarytos dėl karantino, tuomet išmoka yra šiek tiek didesnė ir „Sodra“ išmoką moka visą laikotarpį. Tokiu atveju už 10 darbo dienų minimali išmoka būtų 74 eurai, o maksimali išmoka siektų 841 eurą. Nuo išmokų dar reikėtų atskaityti 15 proc. GPM ir 6 proc. PSD.
Vidutinė ligos išmoka sudaro apie 30 eurų už darbo dieną.
Karantino sąlygas švelnina
Delfi primena, kad karantino padėtis galioja jau mėnesį, kol kas galutinė jo data – balandžio 27–oji, imtinai. Trečiadienį Vyriausybėje kiek švelninti karantino sąlygas: vėl galės dirbti ne maisto parduotuvės, išskyrus esančias didžiuosiuose prekybos centruose, taip pat smulkios remonto, buities paslaugų įmonės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko.
Svarstoma, kad antruoju etapu galėtų būti leidžiama veikti kultūros įstaigoms – bibliotekoms, muziejams, sveikatos įstaigoms, atliekančioms planines procedūras, sveikatinimo paslaugas, kirpykloms, kosmetologijos kabinetams ir kitoms, tačiau kol kas neprognozuojama, kada tai įvyks.