Būtent tokia tradicija gyvuoja Airijos ir Anglijos kultūroje. Tiesa, propaguojama ji ir kitose pasaulio šalyse.
Nors gyvename amžiuje, kuriame pripažįstama, kad partneriai santykiuose yra lygūs, greičiausiai dauguma lietuvių sutiktų, kad besiperšanti mergina – vis dar neįprastas reiškinys.
Klausimu, ar pridera pirštis moteriai, nesutaria ir specialistai. Vieni jų tikina, kad negali būti nieko baisiau nei desperatiškai ištekėti trokštanti mergina, antri teigia, kad tai nieko gėdingo, treti – kad sužadėtuvės šiais laikais iš viso prarado prasmę.
Kaip susiformavo tradicija?
Tačiau anksčiau rankos paprašyti delsiantis vyras tapdavo rimtu iššūkiu ne tik merginos kantrybei, jųdviejų santykiams, bet jaudindavo ir visus aplinkinius.
Legendos byloja, kad su požiūriu „peršasi tik vaikinai“ taikstytis negalėjusi vienuolė Šv. Bridžita kartą, dar penktame amžiuje, kreipėsi į Šv. Patriką. Išklausęs skundus, kuriais su vienuole dalijosi pas ją besilankančios moterys, jis esą sugalvojo, kad dailiosios lyties atstovėms galimybę pasipiršti reikia suteikti kartą per septynerius metus. Šv. Bridžita, pasakojama, nepasidavė – „per retai“. Tad Šv. Patrikas galiausiai sutiko, kad leidimas būtų suteikiamas vieną dieną kas ketverius metus. Būtent keliamaisiais metais – vasario 29-ąją.
Internete galima rasti pasakojimų, kad ši tradicija skirtingose šalyse ir skirtingais istorijos tarpsniais interpretuota savaip. Pavyzdžiui, viduramžiais šią dieną šokiui vyrus kviesdavo moterys, vėliau – tik šią dieną jos nešiodavo kelnes.
Įdomu ir tai, kad, pavyzdžiui, dar 1288 m. karalienė Margareta buvo nurodžiusi, kad vyrams pasipiršti norinčios moterys turėtų juos dėl to įspėti – prieš sužadėtuves dėvėti raudoną pasijonį.
Nesutikę vesti vyrai buvo baudžiami
Galima rasti ir informacijos, kad šią dieną vesti jiems besiperšančių moterų vis dėlto nesutikę vyrai būdavo net baudžiami. Tiesa, simboliškai.
Pavyzdžiui, Suomijoje egzistavo tradicija, kad tokiai moteriai vyras turi padovanoti medžiagos, iš kurios ji galėtų pasisiūti sijoną. Savo ruožtu Didžiojoje Britanijoje merginoms kaip atsiprašymo dovana būdavo įteikiamos pirštinės.
Kad tai – sena tradicija, įrodo ir tai, kad dar 1908 metais vienas prancūzų satyrinis leidinys sukūrė paveiksliukų seriją, kurioje pavaizduotos išsvajotosios vasario 29-osios laukiančios moterys.
Ant kelių krito dar praėjusią vasario 29-ąją
Atrodytų – juokinga ir savo laiką atgyvenusi tradicija, tačiau ant kelių su žiedais rankose moterys krito dar 2012-aisiais. Tai įrodančių vaizdo įrašų galima rasti ir internete.
Tiesa, ne visos sužadėtuvės – tokios gražios. Štai, pavyzdžiui, ši mergina trokšto atsakymo nesulaukė. Perspėjame, vaizdo įraše girdėti ir necenzūrinės leksikos.
Nišą išnaudoja verslininkai
Šią nišą išnaudoti suskubo ir verslininkai. Gausu patarimų, kaip subtiliai arba pompastiškai – priklauso nuo Jūsų pasirinkimo, pasipiršti vaikinui.
Didžiojoje Britanijoje net rengiami specialūs kursai, kurių metu merginos mokamos, kaip paruošti vaikiną šiam žingsniui, kaip jį nuteikti santuokai. Reklamuojama, esą kone visos šių pamokų klausiusios merginos išgirsta teigiamą atsakymą.
Į pasirengimą sužadėtuvėms merginos neretai įtraukia ir vaikinų artimuosius. Pavyzdžiui, mamą.
Savo ruožtu paprašytų pakomentuoti situaciją, kai peršasi moterys, skirtingų sričių lietuvių specialistų nuomonės išsiskyrė.
Ekonomikoje – atgyvena, kultūroje – norma
Pasak humanitarinių mokslų daktarės, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės, tradicija, kad rankos prašo vyras – patriarchalinės kultūros palikimas.
„Pasidalinti įžvalgomis apie bendrą ateitį, išreikšti savo ketinimus tikrai gali ir moteris, ir vyras. Tikrai nematau tame jokios problemos. Tačiau tai, kad vis dar gyva tradicija, kai moterims paliekama tik viena diena metuose parodyti iniciatyvą, atspindi, kokiame patriarchališkame pasaulyje gyvename. Mano požiūriu, tai, kaip kas susiklostė ir kas išreiškė norą susituokti, pirmasis parodė iniciatyvą, yra tik poros reikalas“, – mintimis dalijosi ji.
Specialistės teigimu, lyčių stereotipai kultūroje vis dar yra labai stipriai reprodukuojami, nors buitiniame lygmenyje dalis jų laikomi atgyvena.
Moteris – objektas, kurį vyras turi užvaldyti?
„Tikrai daug moterų šiais laikais ir dirba, ir uždirba, prisideda prie šeimos biudžeto, kartais jų pajamos yra ir didesnės už partnerių. Tai – ekonominė realybė. Tačiau mūsų kultūrinis supratimas vis dar atsiduoda senais laikais.
Turime prisiminti, kad kaip seksualinė būtybė mes negimstame. Tokia išmokstame būti kultūroje. Grubiai šnekant, kai žiūrime filmus, kuriuose stipriai romantizuojamos, sureikšminamos sužadėtuvės, mūsų sąmonėje formuojasi nuostata, kad taip viskas ir turi būti. Jei kultūroje būtų formuojamas kitoks požiūris, juo ir vadovautumėmės. Juk ir gamtoje – vienur patinai, kitur patelės renkasi. Tačiau mūsų kultūroje moteris rodoma kaip pasyvus objektas, kurį vyras esą turi užvaldyti“, – pastebėjo ji.
Vietoje žiedo – kūdikis
Savo ruožtu feministe drąsiai prisistatanti menininkė Fiokla Kiurė dar anksčiau DELFI sakė, kad pirštis pačiai moteriai nėra gėdinga, baisiau – kai norėdamos priversti vyrą žengti prie altoriaus, jos specialiai pastoja.
„Žinau ne vieną atvejį, kai moterys tikslui pasiekti specialiai pastodavo, kad „ištekintų save“ už geidžiamo vyro. Tai yra kraštutinė manipuliacijos forma ir pasyvaus moterų engimo pasekmė, žalojanti tiek vyrų, tiek moterų gyvenimus. Moterims skirtuose blizgančiuose žurnaluose gausybė patarimų, kaip vyliokėmis, gundytojomis, naudotis moterišku žavesiu „suvystyti“ vyrą ir nusitempti jį prie altoriaus. O juk tai yra moters stūmimas į manipuliatorės vaidmenį išplaukiantis iš to, kad patriarchalinės šeimos tradicijos vis dar stipriai persismelkusios dažno lietuvio gyvenime“, – pastebėjo F. Kiurė.
Savo ruožtu etiketo specialistas Giedrius Drukteinis buvo pasidalijęs įžvalgomis, kad santykiai – kaip verslas ir aiškino, kad šioje vietoje geriausiai tiktų frazė: „Niekada neleisk pirkėjui pajusti kraujo kvapo“.
„Tai yra, niekada neparodyk desperacijos, kad tu labai nori kažką parduoti ar tau žūtbūt kažko reikia. Visą tai perkėlus į buitinį sužadėtuvių lygį: moterys, niekada neduokite vyrui suprasti to, kad žūtbūt norite ištekėti ar turėti vaikų. Kiekvienas normalus žmogus pajutęs tokį dalyką visada pradeda pūstis, pasijaučia viršesnis, dominuojantis, todėl reikiamą, o galbūt norimą kompromisą surasti darosi sunkiau“, – savo nuomone dalijosi G. Drukteinis.