Moteris, kuri nenorėjo, kad jos tapatybė būtų atskleista, papasakojo, kad praeitų metų gegužės 22 d. gavo 50 eurų baudą už tai, kad automobilį pastatė rezervuotoje vietoje prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) poliklinikos. Pasak jos, per neapdairumą ji buvo sumokėjusi tik 30 eurų.
„Šiais metais gavau priminimą iš VMI, kad reikia sumokėti likusią dalį skolos – 20 eurų. Taip jau atsitiko, kad susirgau, turiu stuburo problemų ir nuo balandžio 24 d. gydausi. Esu vieniša mama, auginu septyniolikmetį sūnų. Pamaniau, kad sumokėsiu vėliau. Galvojate, kad pradėjusi vėl dirbti būčiau nesumokėjusi tų 20 eurų?“ – retoriškai klausė ji.
Dieną, kai pervedė ligos išmoką, moteris patikrino banko sąskaitą ir labai nustebo: ji buvo ne tik užblokuota, bet ir rezervuota beveik 90 eurų.
„Už dvi savaites turėjau gauti 250 eurų ligos išmoką, tai pagalvokite, ką man tai reiškia. Pasirodo, nuo tų dvidešimties eurų skola išaugo iki 88,94 eurų. Nesuprantu, kodėl manęs negalėjo anksčiau įspėti, kas gresia. Beje, skola išaugo neadekvačiai.
Ar tokiu sunkiu visiems laikotarpiu tai yra žmogiška? Juk tokiu metu žmogų gali ir visai be pajamų palikti, jei tai yra jo vieninteliai pinigai. Be to, lyg ir buvau girdėjusi, kad karantino metu pristabdyti tokie išieškojimai.“
Ją nustebino, kad išieškojimo byla be jokio įspėjimo pradėta gegužės 27 d., o apie išaugusią baudą gavo laišką tik gegužės 28 d.
Bauda skirta prieš karantiną
Lietuvos antstolių rūmai (LAR) Delfi komentavo, kad, pasak aprašomos baudos išieškojimą vykdžiusios antstolės, ši bauda buvo paskirta 2019 metais, kai apie karantiną dar net nebuvo galvojama.
„Delfi skaitytojos sąskaita, į kurią pervedama ligos pašalpa, nebuvo areštuota. Apribojimas taikytas kitai moters sąskaitai, tačiau ir iš šios sąskaitos jokios lėšos nebuvo nuskaičiuotos, nes moteris pati padengė skolą. Po šio veiksmo antstolė panaikino sąskaitos areštą, todėl reikėtų pasitikslinti banko sistemoje, ar sąskaita jau galima naudotis.
Antstolės žodžiais, moteris siekė sumokėti 20 eurų – laiku nesumokėtą baudos likutį – ir išvengti priverstinio išieškojimo išlaidų. Tačiau jai buvo paaiškinta, kad šiuo etapu sutaupyti jau nėra galimybių, nes pradėta priverstinio išieškojimo byla, parengti ir išsiųsti procesiniai dokumentai. Antstolės kontora patyrė išlaidų (atlygis kontoros darbuotojams, mokėjimai pašto kurjeriams), kurias padengti šiuo atveju privalo savo prievolės geranoriškai neįvykdęs asmuo“, – teigiama redakcijai atsiųstame komentare.
LAR teigimu, moteris pernelyg ilgai uždelsė, praleido visus geranoriško prievolės įvykdymo terminus, nepasistengė atsiskaityti be antstolio pagalbos. „Todėl logiška, kad jai tenka sumokėti už papildomas procedūras.“
Įstatymai nenustojo galioję
Be to, Lietuvos antstolių rūmai nurodė, kad karantino metu įstatymai taip pat galioja ir moterims, auginančioms nepilnamečius vaikus.
„Administracinių baudų išieškojimas karantino metu nėra sustabdytas, nes didžioji dalis pažeidimų buvo padaryti dar iki karantino ir nuo pažeidimo dienos iki priverstinio išieškojimo pradžios būna praėjęs ne vienas mėnuo“, – paaiškino atstovai.
Jie informavo, kad karantino laikotarpiu sustabdytas tik dalies skolų valstybei – mokesčių skolų – išieškojimas, o visos kitos skolos išieškomos įprasta tvarka, todėl antstoliai ir šiuo laikotarpiu privalo imtis visų būtinų priemonių, kad kreditoriai kaip galima greičiau atgautų reikalaujamas pinigų sumas.
„Jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikia antstoliui reikalavimą išieškoti asmens nesumokėtą administracinę baudą ar jos dalį, antstolis turi pareigą pradėti reikiamas priverstinio skolos išieškojimo procedūras – taikyti apribojimus asmens sąskaitoms ir kt.“.
Bauda keliauja ilgą kelią
LAR taip pat pabrėžė, kad kai antstolis imasi priverstinio poveikio priemonių, siekdamas išieškoti administracinę baudą ar jos dalį, nuo baudos paskyrimo dienos jau būna praėjęs maždaug pusmetis.
„Atrodytų, per tiek laiko bauda gali ir pasimiršti. Bet valstybė pasirūpina, kad taip nenutiktų ir kad visi sąžiningi asmenys galėtų įvykdyti savo prievoles palankiausiu būdu. Kiekvienas nubaustas asmuo (jeigu tai yra vienintelė galiojanti bauda ir jei padarytas pažeidimas nesunkus) per 14 dienų gali „susitaikyti su valstybe“, sumokėjęs tik pusę baudos sumos.
Jei asmuo to nepadaro, jis turi dar 40 dienų terminą atsiskaityti su valstybe geruoju (sumokėti tik baudą ir nepatirti jokių kitų išlaidų). Neturėdamas galimybių atsiskaityti, asmuo gali kreiptis į VMI su prašymu išskirstyti baudos mokėjimą dalimis ilgesniam laikotarpiui“, – pažymima komentare naujienų portalui.
Taip pat nurodoma, kad jei per 40 dienų vis dėlto nepadaroma nei vieno, nei kito, VMI pažeidėjui dar kartą primena apie nesumokėtą baudą ir tik tada, kai po visų šių procedūrų bauda lieka nesumokėta, VMI ne vėliau kaip per 6 mėnesius dėl baudos išieškojimo kreipiasi į antstolį.