Savo ruožtu VŠĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ fondą, kuriame buvo renkami pinigai Rimanto ir jo dukrelės buities gerinimui, mergaitės gimtadienio dovanoms, vos per porą dienų papildė 5 tūkst. eurų aukų.
„Džiaugiuosi, kad yra dar gerų žmonių, kurie supranta, užjaučia, labai nori padėti. Tikrai nesitikėjau, kad kažkas atsilieps, padės. Ačiū Jums už pagalbą, už viską“, – graudinosi pats Rimantas.
Parama – ir drabužiais, ir maistu, ir net pinigais būstui
Jis tikino skaičiavęs, kad per pirmąsias dienas nuo straipsnio paviešinimo sulaukė daugiau kaip 40 norinčių padėti žmonių skambučių.
„Sulaukiau skambučių, žmonių pagalbos, nemažai pasiūlymų gavom. Tautvydui labai noriu padėkoti, asmeniškai dukrelei pervedė pinigų. Buvo ir antradienį iš Anykščių atvažiavę žmonės, vaikui privežė visko – maisto (ir mėsos, ir mišrainių), drabužėlių, žaislų, indų, kartu nusifotografavome. Skambina iš visų miestų, iš užsienio“, – žmonių gerumu stebėjosi pašnekovas.
Rimanto teigimu, emigrantai siūlė paremti ir pinigais, ir pranešė ketinantys atsiųsti siuntinių, ir net aiškino norintys suteikti paramą tam, kad jis įsigytų butą Rokiškyje.
Svarsto apie gyvenimo pokyčius
„Man skambino žmogus iš Anglijos, sakė, kad prisidėtų, jei galvotume kambariuką su vaiku įsigyti Rokiškyje. Labai daug komentarų po tekstu buvo, kad prastas mūsų namas. Iš tiesų, dabar langus, duris naujas dėti... Bet namas juk grius, o langai ir durys vieni greitai liks“, – svarstė vyras.
Anot jo, nuoširdūs žmonių atsiliepimai iš tiesų paragino pasvarstyti apie galimybę įsigyti vieno kambario neremontuotą butą Rokiškyje.
„Nereikėtų po du kilometrus eiti, žiemą lengviau būtų“, – mintis įgarsino Rimantas.
Jei pasitaikytų patrauklus pasiūlymas, jis tikino apgalvosiantis ir galimybę keisti darbą, nors šiuo metu apie tai nesvarsto. Kaip pats sako, iš darbų nelaksto ir yra lojalus vietai, kur šiuo metu dirba.
„Dukrytė iš karto prie krepšių puolė, džiaugėsi. Ir lėlytę gavo – labai labai laiminga, ir žaisliukų, ir saldumynų, ir tortą“, – su šypsena veide pasakojo Rimantas.
Prioritetas – durys, kad šeima gyventų saugiai
Tuo metu VŠĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ direktorius Algimantas Patackas DELFI sakė nepamenantis, kad per trejus veikimo metus būtų dar tokia istorija, kuri taip sugraudintų žmones.
„Apie 5 tūkst. eurų dabar yra suaukota, važiuosime šeštadienį pas Rimantą. Pirksime šaldytuvą, žinau, kad neturi, televizorių nuvešime, pažiūrėsime, kas yra, išmatuosime duris ir langus. Duris pakeisti dabar prioritetas, nes žmonės tiek paaukojo, o, žinote, vienkiemis, kad tik vagysčių nebūtų“, – jaudinosi fondo atstovas.
Jo teigimu, labai daug žmonių prašo su Rimantu susisiekti tiesiogiai – savanoriai nuolat atsiliepinėja į skambučius, atrašinėja į elektroninius laiškus.
Stebina ir kiekis dovanų, kuris šeimos laukia, pripažino A. Patackas. Be to, netrūksta darbo pasiūlymų. Pavyzdžiui, vienas jonaviškis ragina Rimantą persikelti į jo ūkį – esą gyventų nemokamai, dar algą gautų, o tektų tiesiog prižiūrėti 15 avių.
Likimą pakeitė atsitiktinė pažintis
A. Patacko teigimu, aukojusius Rimantui sunku skirstyti. Tiesa, jis sutiko, kad šį kartą daug pagalbos siūlymų sulaukta ir iš vyrų.
„Iš Vilniaus skambino, kad baldų nuvežti nori. Iš Kauno kreipėsi įmonė, kuri norėjo kažką perduoti, bet mes negalime transportuoti didelių daiktų, todėl jie patys žadėjo tai suorganizuoti“, – džiaugėsi jis.
Pasak pašnekovo, su Rimantu susipažino jo kolegės draugė. Kartu jie buvo Druskininkų sanatorijoje, kur tuo metu gydyta vyro dukrelė.
„Jis papasakojo savo istoriją, ji mums perdavė kontaktus. Mes susisiekėme su Rimantu, savanorė iš Panevėžio apskrities jį aplankė, pasikalbėjo, nufotografavo. Visiškai atsitiktinai susipažino“, – aplinkybes nurodė A. Patackas.
Teko sunkus likimas
DELFI primena, kad Rimantas negeria, nerūko, jau 11 metų dirba toje pačioje progimnazijoje darbininku, tačiau algos vos užtenka išsilaikyti, nes jam vienam rūpintis tenka ir greitai 7-ąjį gimtadienį švęsiančia neįgalia dukrele.
Praeityje vyras neišvengė klaidų, tačiau dabar daro viską, kad jo dukrelės neištiktų toks likimas, koks teko jam.
Vos pradėjęs kalbėti Rimantas ant stalo deda visas turimas kortas – pats augo vaikų namuose, gyvena buvusių globėjų paliktame name Rokiškio rajone, įsimylėjęs buvo ne kartą, tačiau nesiseka jam nei loterijose, nei meilėje.
Vyras turi vaikų ir iš ankstesnės partnerystės, iki šiol moka alimentus, tačiau kalbėti apie buvusią šeimą jis nenori, nors, spėja, pasirodžius jo viešam pagalbos prašymui buvusi sugyventinė tikrai nepatylės.
Vėlesnė šeima Rimantui taip pat nenusisekė. Dukrelės, kurią dabar augina, mama mergaite nesirūpino, tad ši dar pusmetinukė buvo atiduoda į vaikų namus. Vyras ją lankyti stengėsi kas savaitgalį, todėl ėmė ir greituosius kreditus, ir ne kartą kreipėsi į žurnalistus.
Tačiau visa praeitis ir galintys pasivyti jos šešėliai, tikina Rimantas, jam nė motais, nes svarbiausias jo tikslas dabar – dukrelės gerovė.
Gimtadienio svajonė – lėlė barbė
„Ieškau pagalbos, kad dukrelei būtų šilčiau žiemą. Gyvename sodyboje Rokiškio rajone. Kelias baisiai prastas, 2 kilometrus kas rytą einame iki autobuso, tuomet ją nuvežu į darželį, pats važiuoju į darbą mokykloje. Žiemą, būna, pripusto, kelias nevalomas, tai pasiimu, ant rankų nešu vaiką“, – sunkią kasdienybę nupasakojo Rimantas.
Namas, kur šiuo metu jie su dukrele gyvena, reikalauja remonto. Iki šiol kai kurie jo langai uždengti ne stiklu, o plėvele, vėjas pučia ir pro suklerusias duris.
Maža to, artėja dukrelės 7-asis gimtadienis, tad mergaitė vis prasitaria svajojanti apie dovanas.
„Kai paklausiau, ko nori gimtadienio proga, sakė, kad barbės. Aš galvoju, gal ir dviratukas džiaugsmo suteiktų. Kol kas ją vežu kėdutėje ant savo dviračio, bet ji tinkama vaikams iki 24 kilogramų svorio. Kokia jau būtų ta dovanėlė, tai būtų gerai. Džiaugiasi vaikas ir tą, ir tą gavęs“, – galiausiai apibendrino pagalbos prašymą vyras.
Mėnesinės pajamos nesiekia 300 eurų
Pinigų savarankiškai padovanoti viską, ko reikėtų, Rimantui neužtenka, nors jis dirba kasdien nuo 7:30 ryto iki 16 val. vakaro. Jau 11 metų jis – vienos Rokiškio mokyklų pagalbinis darbuotojas.
„Esu visų galų meistras – viską remontuojam, viską reikia mokėti. Dirbau prekybinėje bazėje kroviku, kraudavau vagonus, vilkikus. Panevėžyje mokiausi būti elektriku, traktorininku vėliau“, – apie savo darbinę patirtį pasakojo vyras.
Šiuo metu jo atlyginimas „į rankas“ – vos 120 eurų. Papildomos jų šeimos pajamos – ir išmokos dėl mergaitės ligos. Jai nustatytas neįgalumas.
„Yra su kojytėmis problemų. Motina baliavojo, galite įsivaizduoti, kokios problemos... Kai pasiėmiau iš vaikų namų, receptų knygutė pusantrų metų mergytei buvo visiškai pripildyta“, – sunkiai žodžius rinko jis.
Dabar mergaitės mama, pasakojo pašnekovas, esą nei alimentus moka, nei bendrauja su dukrele.
Pats augo vaikų namuose, todėl tokio likimo nenorėjo dukrai
„Ilgai kovojau, bet galiausiai pasiėmiau ją iš vaikų namų. Susipažinau su moterimi, gyvenome kartu, gimė vaikelis, išbėgo ji su juo baliavoti į Uteną. Vaikas atsidūrė vaikų globos namuose, kreipiausi dėl globos, bet niekas man neleido. Kaip dukrelės tėvas buvo nurodytas kitas moters vyras. Vaikų namuose dukrelė buvo nuo maždaug pusės metukų iki 1,5 m. Galiausiai teismui įrodžiau tėvystę, iškovojau vaiką. Iki šiol gyvenam vieni, tvarkomės“, – DELFI pasakojo Rimantas.
Atkaklus jis tikina buvęs, nes žino, ką reiškia augti vaikų namuose.
„Kai buvo rodoma laida, kaip stengiausi atkovoti dukrelę, buvo kalbų mokykloje, mokytojai klausė, kam toks vargas, kam neįgalus vaikas. Tačiau nesvarbu. Tai yra mano vaikas. Aš neleisiu jo skriausti, žeminti, kad patirtų tą, ką aš patyriau. Aš labai jos laukiau, kad ir kaip gyvensiu, bet kovosiu ir ginsiu šį vaiką. Geriau pats nevalgęs būsiu, bet vaikas bus ir apvilktas, ir saugus“, – savo sprendimą aiškino Rimantas.
Jo teigimu, nors mergaitė vaikų namuose buvo tik metus ir labai mažytė, jis atpažįsta kai kuriuos elgesio išskirtinumus. Pavyzdžiui, ji bijo triukšmo, nenori pasilikti viena.
Su ankstesne šeima nebendrauja
Nors ryšius su savo tėvais Rimantas dar bandė atnaujinti, ilgainiui suprato, kad tai daryti neverta. Šiuo metu jo tėvų nebėra tarp gyvųjų.
„Tėvai gėrė, nesirūpino. Sušalęs buvau, nevalgęs. Vaikystė buvo sunki“, – pripažino pašnekovas.
Tiesa, vėliau jis augo su globėjais, kurie savo sodybą ir žemes šalia jos galiausiai padovanojo Rimanto dukrelei.
Jis neslepia turėjęs ir kitą šeimą, tačiau tikino nenorintis apie ją daugžodžiauti. Rimanto teigimu, buvusi simpatija yra sėdėjusi kalėjime, tad blogus jos įpročius perėmė ir vaikai. Tiesa, tėvo esą jie nepripažįsta, tad buvusią šeimą jis remia tik pinigais.
Rokiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovai DELFI nurodė, kad ši šeima įtraukta į soc. rizikos šeimų sąrašą. Savo ruožtu dabartinė Rimanto šeima pripažįstama kaip tvarkinga.
„Atsiprašau už kalbas, tiesiai šviesiai pasakysiu, bet vaikai, jei tėvui rodo pirštą vidurinį ir: „Gaidy“, „Žąsine“, tu „P“... Nebendraujam“, – paklaustas, ar nekyla minčių pasirūpinti ir kitais vaikais, kalbėjo Rimantas.
Negeria ir nerūko: turiu būti pavyzdys dukrai
Vyras tikina ir pats besiskundžiantis sveikata – stuburo išvaržos fiksuotos dvejose vietose, todėl stengiasi save prižiūrėti – negeria ir nerūko.
„Atsakomybė čia. Su vaiku esu, turiu būti atsakingas, rodyti pavyzdį“, – tokį savo sprendimą aiškino pašnekovas.
Rimanto teigimu, todėl kasdien jis ir keliasi 5 ryto, užkuria krosnį, jei labai šalta – ir elektrinį radiatorių įjungia, tuomet žadina dukrą, kartu jie papusryčiauja, nuvyksta iki darželio ir mokyklos, grįžę užsiima įvairias darbais. Pavyzdžiui, šienauja žolę, kad kitą rytą eiti keliu į dienos darbus būtų lengviau.
„Laukiu, kol ji eis į mokyklą. Ir kuprinę panešiu vaikui, ir patogiau. Galima lankyti pailginto darbo grupę, todėl galėsime kartu grįžti, po darbo dar nereikės griūvant bėgti iki darželio“, – dėstė jis.
Džiaugiasi sulaukęs pagalbos
Rimantas džiaugiasi, kad visai neseniai jo dukrelę artėjančio gimtadienio proga pasveikino Rokiškio mamyčių klubas – padovanojo mergaitei staliuką, drabužėlių, patalynę.
Tiesa, pavyzdžiui, su Rokiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojais, pasakojo vyras, bendrauti jam sekasi sunkiai. Rimantas neslėpė turintis nuoskaudų, kad šie esą nepadėjo prieš šildymo sezoną, vis nesutinka padėti aptvarkyti kelią.
„Buvo, skambino žmogus iš Anglijos, sakė, kad padėtų, paremtų, kambariuką ar ką. Bet nuomotis arčiau miesto aš negaliu, nes ir nuoma kainuoja, iš šildymas“, – kodėl nepersikelia arčiau miesto, aiškino Rimantas.
Patvirtino, kad dirba, alkoholiu nepiktnaudžiauja, dukrele labai rūpinasi
Savo ruožtu Rokiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Čaplikienė DELFI pripažino, kad Rimantas jiems pažįstamas. Savivaldybės atstovė patvirtino, kad jis tikrai turi darbą, negirdėti kalbų, kad piktnaudžiautų alkoholiu, labai rūpinasi savo dukrele.
„Man yra tekę su juo bendrauti, bet pastaruoju metu dėl paramos į mus jis nesikreipė. Galime suteikti vienkartinę paramą arba kompensaciją kietam kurui, reikia prašymo su reikalingais dokumentais. Dėl vienkartinės pašalpos svarsto mūsų komisija, o dėl kietojo kuro – specialistai“, – pasakojo Z. Čaplikienė.
Tiesa, ji pridūrė, kad pastaroji Rimantui gal ir nepriklausytų – itin atidžiai žvelgiama į asmens pajamas. Dėl vienkartinės išmokos paskutinį kartą vyras kreipėsi praėjusių metų pradžioje.
Darbuotoją gyrė
Tuo metu Juozo Tūbelio progimnazijos direktorius Zenonas Pošiūnas DELFI patvirtino, kad Rimantas jų įstaigoje iš tiesų dirba.
„Jis pas mus dirba darbininku. Nuobaudų neturi, pareigas pavestas pavaduotojo ūkio reikalams vykdo. Tikrai nepiktnaudžiauja nei rūkymu, nei alkoholiu“, – tikino direktorius.
Anot pašnekovo, jam žinoma, kad Rimantas tikrai augina dukrą ir labai ja rūpinasi, buvo viešai kreipęsis dėl paramos.
„Tikrai nusiskundimų kaip vadovas neturiu“, – tikino Z. Pošiūnas.
Prašo padėti
Savo ruožtu VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ direktorius Algimantas Patackas tikino, kad po pirmojo apsilankymo pas Rimantą jie buvo nustebę, kad vienas vyras rūpestingai tvarkosi, rūpinasi ir daro viską, kad namuose būtų šilta ir jauku.
„Norėtume prašyti visų Jūsų – padėkite pagal išgales mergaitei. Gal kažkas gali padovanoti žaislų, drabužėlių, batukų, striukytę, knygučių? Renkame dovanas gimtadieniui, kuris vyks birželio mėnesį. Drabužėlių dydis – 128 cm, kojytė – vidpadis – 20 cm (dydis 32-34).
Tai pat reikia remonto. Už surinktas lėšas bus statomi langai, durys, kad žiemą nebūtu šalta“, – paramos tikslą aiškino jie.
VŠĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“
AB Swedbank b/k 73000 LT267300010142143000
PayPal: info@gerumoranka.eu
Paskirtis: Miglės gerovei.