„Tai buvo dalykinis susitikimas. Prezidentą domino įvairūs klausimai. Mane nustebino, kad jis taip gerai susipažinęs su situacija, ministerijos veikla. Buvo įdomūs tiksliniai klausimai – ne tik apie vakcinavimo eigą, bet ir įstaigų tinklą, Farmacijos įstatymą, greitosios pagalbos situaciją. (...) Man labai patiko toks posėdžio formatas“, – „Delfi“ sakė A. Matulas.
Pasak jo, per susitikimą prezidentas paprašė komiteto narių, tarp kurių yra ir buvusių ministrų, komiteto pirmininkų, dalintis patarimais su Sveikatos apsaugos ministerija, taip pat prisidėti suvaldant pandemiją. Viena iš problemų, kurią ketinama aptarti netrukus, yra susijusi su greitosios medicinos pagalbos sritimi.
„Per kelis komiteto pasitarimus su savivaldybėmis išaiškėjo labai negeras faktas, kad greitoji pagalba savivaldybėse finansuojama nepakankamai. Ministerija yra nustačiusi poreikį, kiek turėtų būti postų, o finansuoja vos ne pusę to. Nors būtinoji pagalba yra valstybės funkcija. (…)
Dabar gavosi tokia situacija: tarkime Kupiškyje ministerija nustatė, kad turi būti du postai, o ligonių kasa finansuoja 0,98 posto. Skuode turi būti du postai, finansuoja 1,2 posto. Šilalėje turi būti du su viršum posto, finansuoja gal pusantro posto. (…)
Šilalė mums pasakojo, kad pavėlavo į maždaug penkis šimtus iškvietimų dėl to, kad trūko postų, buvo išvažiavę mašinos. Yra netinkamas finansavimas“, – aiškino A. Matulas.
Vyksta diskusijos dėl įstaigų tinklo
Dar viena tema, kurią planuojama aptarti su ministerija, yra įstaigų tinklo situacija.
„Mes griežtai atsisakome prievartinio įstaigų paslaugų tinklo optimizavimo, kas buvo daroma iki šiol, kada, jei neatitinki kriterijų, buvo gąsdinama uždaryti, arba įkainis buvo diferencijuojamas (stambioms įstaigoms kai kurioms paslaugoms jis buvo du kartus didesnis). Mes tikrai įstaigų nežlugdysime“, – žadėjo A. Matulas.
Pasak jo, dabartinė idėja – sudaryti įstaigoms galimybę pasirinkti.
„Jau dabar aišku, kad, jeigu mažos įstaigos liks tokios kaip dabar, už kelių metų jos neturės nei medikų, nei ką gydyti“, – sakė A. Matulas.
Komiteto vadovas svarsto, kad įstaigoms reikėtų sudaryti galimybę rinktis iš kelių alternatyvų. Viena jų prisijungti, išlaikant dalininko teises, prie stambesnių ligoninių, ir taip užsitikrinti medikų ir pacientų srautą.
„Stambios ligoninės diagnozuoja, pradeda gydymą, išoperuoja, o mažesnės ligoninės toliau tęsia gydymą“, – dėstė A. Matulas.
Taip pat svarstoma mažosioms rajono ligoninėms, psichikos sveikatos centrams, kur neteikiamos aktyvaus gydymo paslaugos, leisti susijungti į vieną konglomeratą.
„Savivaldybės pačios galės pasirinkti. (…) Bet jokiu būdu nėra jokių planų uždaryti nei vienos ligoninės“, – sakė A. Matulas