„Jeigu kalbėtume apie egzaminų sistemos reformą, aš manau, kad ji tikrai buvo reikalinga, ir pats principas, mano galva, buvo sveikintinas, kad vienas egzaminas nebelems viso balo. Esminis dalykas yra skuba. Visiškai pritarčiau, kad labai daug reformų užsibrėžta, ir labai suskubėta“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Mindaugas Grigaitis.
Mokytojas neslepia, kad trūko laiko pasiruošti.
„Kalbame apie metodinę medžiagą mokytojams, kuri iki šiol nėra iki galo paruošta visiems dalykams. Vertintojų paruošimas prasidėjo tik prieš savaitę. Jeigu norime normaliai sinchronizuoti vertinimą, ypač humanitariniuose dalykuose, reikia bent metų sistemingų mokymų ir sistemingo darbo. Metodinės medžiagos trūkumas, vertinimo sistemos derinimas pavėluotas gali lemti, kad viskas bus įgyvendinta paviršutiniškai, kad sukurtume įspūdį, kad procesas vyksta sklandžiai“, – sakė M. Grigaitis.
Kalbėdamas iš savo dalyko perspektyvos, pedagogas sakė, mokymai, kurie pradėti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams, yra pirminės stadijos, kada žmonės nelabai supranta, kaip mokyti ir kaip mokytis.
„Paliekama labai daug erdvės įvairioms interpretacijoms. Net neabejoju, kad procesas vyks ir įvyks, eis tie tarpiniai ir praeis, kaip ir visi egzaminai praeina. Bet kol kas tikrai, man atrodo, kad to rezultato ir kokybinio šuolio mes tikėtis tikrai neturėtume. Panašu, kad bus tik formalus įgyvendinimas“, – sakė M. Grigaitis.
Stresuoja dėl istorijos ir lietuvių kalbos
Tuo, kad dalis dalykų neaiškūs iki paskutinės minutės, nepatenkinti ir moksleiviai.
„Tarpiniai yra labai sveikintinas dalykas, bet, kadangi buvo atnaujintos programos, o jų tvarkos nebuvo parengtos iš anksto, tai buvo labai daug chaoso ir nežinomybės“, – radijo laidoje kalbėjo vienuoliktokė Ieva Suščinskytė.
Pasakodama apie savo būseną, laidos pašnekovė sakė, kad ji priklauso nuo to, apie kokį dalyką galvoja.
„Esu užtikrinta biologijos, anglų kalbos bei matematikos tarpiniu egzaminu. Tačiau yra dar du dalykai, kurie kelia stresą“, – sakė Ieva.
Vienas iš tų dalykų yra lietuvių kalbos tarpinis egzaminas.
„Taip, mes ruošiamės pamokose, kartojame, bet laiko limitas tarpiniame egzamine yra dvidešimt minučių, jis yra per trumpas. Norint pasiruošti tinkamai pakalbėti, tai yra sunku . (…) Lietuvių tarpinis yra už mėnesio, atnaujinta struktūra išėjo labai neseniai. Tas kelia nerimą“, – pasakojo Ieva.
Užvis daugiausiai streso merginai kelia istorijos tarpinis patikrinimas.
„Ne tiek egzaminas, bet programa. Pamokų laikas niekada nenaudojamas pokalbiams, nei kitai veiklai , bet, nepaisant to, mes nespėjame pereiti programos. Nors pašalino vieną skyrių, tačiau nežinome, ar spėsime pakalbėti apie kitą skyrių. Klausimas, kiek vienodai esame mokomi istorijos. Mokytojai akcentuoja skirtingus dalykus“, – pasakojo Ieva.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad tik neseniai buvo paskelbti šio patikrinimo kriterijai.
„Visiškai neaišku, kokios formos turi būti tas istorinis pasakojimas. Taip pat pateiktuose kriterijuose galėjome išvysti žodį „studentas“, tas sėja didelį nerimą. Gelbėja tik Navicko pratybos. Mano bendraamžiai, ir aš tame tarpe, inkščiame, bet, jei ne jos, iš viso priemonių atnaujintoms programoms nebūtų“, – sakė Ieva.
Negana to, pasak moksleivės, istorijos vadovėlis yra labai prastos kokybės.
„Mums reikia pakalbėti apie Anglijos karalienę Viktoriją, argumentuotai papasakoti apie jos veiklą. Naujame vadovėlyje yra dvi eilutės apie Anglijos karalienę. Man įdomu, kaip turėtume tą padaryti argumentuotai?“ – stebėjosi Ieva.
Papasakojo, kaip ruoštasi
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius gynėsi, kad, kalbant apie tarpinių patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos pokyčius, tai nebuvo taip, kad jie prasidėjo jau įvedus naujas programas.
„Tai buvo daroma lygiagrečiai ir startavo vienu metu. Jau būta diskusijų ir kalbėta, kada nesikeičia programa, kada yra atskira egzaminų programa, tą sudėtinga įvesti ir imtis šito veiksmo“, – sakė R. Skardžius.
Pasak jo, pradėjus daryti, kartu pasimato vietos, ką galima daryti geriau.
„Kai egzaminų sistema buvo nekitusi jau dešimtmečiais, tai mes jau turėjome ir užduočių bankų labai daug, buvo maždaug nusistovėję, ko galima tikėtis. Matėme ir blogųjų praktikų, (…) kur buvo mokomasi ne pagal bendro ugdymo programą, bet pagal egzaminų programą, kur buvo daromos ne įvairios užduotys, bet pusę metų skiriama tik egzaminų užduočių šlifavimui. Kas nėra gera praktika“, – kalbėjo R. Skaudžius.
Viceministro teigimu, atnaujintas turinys turi labai aiškią viziją. Yra išskirtos septynios kompetencijos.
„Tai yra kompetencijomis grįstas ugdymas. Tarpinio įvedimas, ir tai, kad tai yra elektroninė forma, ji įveda daugiau galimybių. Kalbėjimo dalis yra šiek tiek kitokia. Anksčiau tai buvo kaip prielaida ateiti į valstybinį egzaminą, dabar ji tampa egzamino dalimi. Kalbėjimas tai yra kompetencija. Tai yra komunikavimo, pilietiškumo, jau nekalbant apie pažinimo kompetenciją, kurią galima patikrinti. Egzaminas tampa žymiai turtingesnis“, – įvertino R. Skaudžius.
Diskusija vyko ne vienus metus
Pasak viceministro, ne vienus metus vyko diskusija, kad nėra geras variantas, jog mokiniai yra įvertinami per tris valandas pačioje ketvirtos gimnazijos klasės pabaigoje. Buvo diskusijų, kad reikėtų turėti sistemą, kad dalį įvertinimo būtų galima sukaupti iš anksto, ugdymo turinį skaidant dalimis, taip sudarant galimybę mokiniams nuosekliau mokytis ir susirinkti tam tikrą dalį iš anksto.
„Dar 2021 metais buvo sukurta darbo grupė, kuri diskutavo apie vidurinio ugdymo sąrangą. Būtent toje darbo grupėje ir gimė sprendimas, kad turėtų atsirasti tarpiniai patikrinimai“, – sakė R. Skaudžius.
Nacionalinė švietimo agentūra paaiškino, kad nuo 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (iki 100 balų) sudarys tarpinio patikrinimo (iki 40 balų) ir brandos egzamino (iki 60 balų) įvertinimai. Per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, į egzaminą atėjęs abiturientas jau bus tikras, kad jį išlaikė ir turės galimybę rezultatą pagerinti.
Jei mokinio netenkintų tarpinių patikrinimų metu gautas rezultatas, juos jis galės perlaikyti (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį tarpinį patikrinimą) 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje).
Jei per tarpinį patikrinimą mokinys surinks 0 taškų, jis vis tiek galės laikyti to dalyko brandos egzaminą. Dėl pateisinamų priežasčių negalėję dalyvauti tarpiniame patikrinime galės jį laikyti kitais metais, kartu su tuometiniais vienuoliktokais.
Tarpiniai patikrinimai vyks kovo 5 d. – balandžio 5 d. ir gegužės 3–7 d. mokyklose, mokiniams įprastoje aplinkoje. Jie bus vykdomi elektroniniu būdu. Sausio viduryje mokyklose NŠA atliktas techninių galimybių vykdyti tarpinius patikrinimus bandymas, kuriame dalyvavo daugiau nei 22 tūkst. mokinių, atskleidė, kad techninė infrastruktūra, elektroninė testavimo sistema ir tarpinio patikrinimo vykdymo procesas vyko sklandžiai. Iki tarpinių patikrinimų pradžios mokyklos turėjo laiko įsivertinti savo pasirengimo lygį ir priimti reikiamus techninius, organizacinius ar vadybinius sprendimus.
2021 m. NŠA atlikta mokinių ir mokytojų apklausa atskleidė, kad 82 proc. respondentų pritaria, jog dalį brandos egzaminų baigiamojo įvertinimo mokiniai turėtų gauti iki baigiamojo egzamino.
Tarpiniai patikrinimai suteikia galimybę išskaidyti didžiulį mokymosi krūvį baigiamojoje klasėje ir kaupti įvertinimą dalimis, mokytis nuosekliau, atsiskaityti palaipsniui, mažesnėmis apimtimis, nenukeliant atsiskaitymo į vieną brandos egzaminų sesijos mėnesį. Tarpinių patikrinimų rezultatų integravimas į baigiamuosius įvertinimus padidins brandos egzaminų rezultatų patikimumą.