Prireikė ne vienerių metų, kad apie seksualinę prievartą prabilusio vaiko byloje būtų padėtas taškas – Lietuvoje teisėsauga net nepabandė išsiaiškinti visų nusikaltimo aplinkybių, todėl dabar iš valstybės biudžeto vaikui turės būti sumokėti 5 tūkstančiai eurų patirtai žalai atlyginti.
Tuo metu paties nusikaltimo aplinkybių jau niekas netirs – praėjo pernelyg daug laiko.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad Lietuvos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo skirti teismo psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės dėl galimo seksualinio smurto globos namuose, o tokio sprendimo net nesugebėjo tinkamai pagrįsti: „Valstybė neįvykdė savo pareigos veiksmingai ištirti netinkamą elgesį, kurį pareiškėjas tariamai patyrė, taip pažeisdama šalims keliamus Konvencijos reikalavimus.“
Šią itin skaudžią istoriją labai gerai žinanti Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė nė kiek nesistebėjo Strasbūro teismo sprendimu – kitaip ir negalėjo būti.
„Kalbėdami apie dvasininkų seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, dažniausiai įsivaizduojame čia veikusius kunigus, jų patarnautojus ir kitus vyriškos giminės atstovus, – sakė K. Mišinienė. – O jeigu tai moterys? O jeigu jos tiesiogiai „nieko nedarė“, o tik apsimetė, kad nemato, slėpė galimą nusikaltimą? Ši istorija yra būtent apie tai, tik, deja, dėl teisėsaugos ir teismo sprendimo netirti įvykio aplinkybių, nebesužinosime, kas ten įvyko už vaikų centro uždarų durų.
Ilgus ketverius metus nukentėjusiąjam ir jo šeimai teko laukti EŽTT sprendimo, ir štai jį laikome rankose. Ar jaučiame palengvėjimą? Ir taip, ir ne. Teisėjai Strasbūre patvirtino tai, ką žinome ir kuo tikime – prieš įstatymą visi lygūs. Jokia sutana, abitas ar dar kokia kita uniforma nesuteikia išskirtinumo teisingumo paieškų lauke, apgailestaujame, jog teisėjai Kaune panašu, kad manė priešingai. Kodėl buvo nuspręsta tokioje jautrioje byloje, kur nukentėjęs mažametis buvo ir „Užuovėjos“ ekspertų pripažintas kaip nelinkęs į fantazavimą ir buvo siūloma laikyti jo parodymus patikimais, priimti vaikui nepalankų sprendimą? Nes seserys vienuolės negali sakyti netiesos?“
Anot jos, nors šioje taip ir iki galo neatskleistoje istorijoje padėtas taškas, tačiau svarbiausias dalykas – faktas, kad teisingumas vis dėlto yra, buvo įrodytas: „Ačiū visiems palaikiusiems, tikėjusiems, jog teisingumas yra. O svarbiausia – kuo didžiausios sėkmės šiuos nelemtus išbandymus patyrusiam jaunuoliui, dabar yra svarbu atrasti, jog gyvenime yra daug vertų pasitikėjimo žmonių.“
Apie šią skaudžią istoriją ir įnirtingą kovą siekiant įrodyti baisų nusikaltimą Delfi.lt rašė dar 2019 metais, kai dėdės ir tetos iš policijos ir prokuratūros jam bei naujiesiems jo globėjams pareiškė, kad nebuvo jokio nusikaltimo – lyg vaikas išsigalvotų. Ne vienas – kartu su psichologe, pastebėjusia, jog berniuko elgesys išduoda, kokią skaudžią traumą jis yra patyręs.
Berniuką iš seserų vienuolių įkurtų globos namų paėmę globoti sutuoktiniai apie skaudžią mažamečio praeitį irgi mieliau būtų nutylėję, atskleisti jo baisias patirtis ryžosi ne iš karto – tik tada, kai įtakingi Kauno prokurorai priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Jo metu ne tik nebuvo išaiškintas nusikaltimas, bet ir nenustatyta, kad Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo vargdienių seserų kongreacijos vaikų globos namams vadovavusi sesuo vienuolė būtų padariusi kokių nors pažeidimų.
Naujoji vaiko motina – labai pamaldi, todėl prabilti apie tai, kas galėjo dėtis Bažnyčios įkurtuose ir globojamuose vaikų namuose, ryžosi skaudančia širdimi. Po ilgų dvejonių ir bemiegių naktų moteris apie tai, ką girdėjo iš mažamečio globotinio, papasakojo Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms. Jos nutarė nedelsti – iš karto kreipėsi į prokurorus. Šie tyrimą nurodė atlikti Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjams.
Dalyvaujant psichologei mažametis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją – berniukas sakė, kad „viskas“ įvyko tuomet, kai jam tebuvo vos ketveri ar penkeri metukai.
„Tuo metu buvau dar mažas, kiti berniukai man liepė nusirengti visus drabužius“, – nedrąsiai kalbėjo vaikas.
Berniukas tuo metu net nežinojo, kaip įvardyti tai, ką su juo darė kiti berniukai – susijaudinęs nedrąsiai pasakojo, kad iki šiol negali pamiršti, kas „tai darė“, o kas iš vaikų tik žiūrėjo ir juokėsi. Ir tik vėliau išgirdo, jog tai suaugusieji vadina išprievartavimu.
„Apie tai papasakojau vienuolei, – sakė jis. – Tada ji visus berniukus pakvietė į virtuvę ir pradėjo aiškintis. O paskui kelis berniukus pasiliko, tikriausiai jiems buvo skirta bausmė – iš visų atėmė kompiuterį. Vienuolė prašė, kad niekam apie tai nesakyčiau, o už tai pažadėjo nupirkti žaislą. Vėliau nupirko didelį, raudoną džipą.“
Vaikas prisipažino, kad po šio įvykio vienas jį nuskriaudęs berniukas ne kartą teiravosi, ar jis tikrai daugiau niekam apie tai nepasakojo.
Nepasakojo, nes bijojo – berniukas guodėsi, kad kartu gyvenę vaikai buvo vyresnio amžiaus, dažnai jį užgauliodavo ir tyčiodavosi, įvairiausiais žodžiais pravardžiuodavo.
„Jie mane vydavo iš savo kambario, su manimi nebebendravo, kartais man net niekas „labanakt“ nepasakydavo“, – apie gyvenimą globos namuose kalbėjo vaikas.
Jis taip pat prisipažino matęs, kaip vyresni berniukai savo kambaryje per kompiuterį „žiūrėjo seksą“: „Kai jie pamatė, kad atidariau duris, mane išvijo – liepė dingti, nuo tada jie į mane pradėjo piktai žiūrėti.“
„Niekam dar nepasakojau, tik mamai“
Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre „Užuovėja“ prieš teismo apklausą apgyvendintą mažametį stebėjusi ir su juo keletą dienų bendravusi psichologė prisiminė, kad vos tik atvykęs berniukas atrodė kiek nedrąsus ir pasimetęs, iš pradžių buvo linkęs laikytis arčiau kartu atvykusios globėjos ir tik su ja bendrauti, tačiau vėliau, nors ir nedrąsiai, bet užmezgė kontaktą su kitu berniuku.
Psichologė atkreipė dėmesį, kad vaikas iki šiol patiria emocinių sunkumų, o apie išgyvenamą nerimą ir nesaugumą liudijo jo kūno kalba konsultacijų metu: vaikas tik epizodiškai palaiko akių kontaktą, kalbantis emociškai reikšmingomis temomis apie gyvenimą globos namuose, biologinę šeimą, santykius su bendraamžiais jis ėmė gręžioti rankas, muistytis kėdėje, sukiotis. Be to, jos teigimu, buvo pastebėtas psichoseksualinės raidos neatitinkantis susirūpinimas lytiškumu: piešdamas žmones jis uždengdavo arba išvis nevaizduodavo lyties organų srities.
„Tai gali būti sietina su turimomis intymiomis trauminėmis patirtimis“, – pabrėžė specialistė.
Psichologei buvo duota nelengva užduotis – prakalbinti berniuką apie globos namuose patirtą seksualinę prievartą. Sunkiai, bet pavyko: nors vaikas konkretaus įvykio nenurodė, tačiau sakė, kad „tai nutiko seniai, kai dar globos namuose gyvenau“; „aš buvau mažiukas, o visi kiti – dideli“; „šlykštu“; „net nenoriu kalbėti“; „net liežuvis neapsiverčia sakyti“.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad laukdamas šios apklausos vaikas labai nerimavo ir net prisipažino, kad jam yra baisu, nes apie tai, kas nutiko, „niekam dar nepasakojau, tik mamai“. O kartą per bendrus užsiėmimus su kitais vaikais jis išprovokuotas vienos mergaitės pasakė, kad „aš esu čia, nes mane išprievartavo“.
„Tai tu galėsi viską papasakoti“, – sakė slogių prisiminimų vengiantis mažametis. Jis taip pat prisipažino, jog labai bijojo jį filmuojančių vaizdo kamerų (apklausa buvo įrašinėjama), sakė, jog jam apie „tai“ nemalonu kalbėti, net užgniaužia balsą.
Vaikus užrakindavo vienus
Tuo metu įstatyminė berniuko globėja teigė, kad apie patirtą prievartą globos namuose iš vaiko ji išgirdo, kai su berniuku dėl sveikatos problemų apsilankė pas gydytoją. Po medikų apžiūros į namus grįžęs vaikas pasidžiaugė, kad „daktaras nieko nepastebėjo, nes jis gyveno globos namuose su iškrypėliais – nesveikais vaikais“.
Tokie žodžiai moterį ne juokais išgąsdino – vaikas, nors ir nedrąsiai, atsivėrė.
„Jis trumpai papasakojo, kaip vyko orgijos ir jį prievartaudavo, kaip vienuolė visus vaikus užrakindavo, o pati išeidavo sportuoti arba į bažnyčią“, – globėja neslėpė, kad po tokio vaiko prisipažinimo patyrė šoką ir iš karto nutarė susisiekti su vienuole, kuri patikėjo vaiką globai.
„Įvyko griežtas pokalbis – klausiau, kodėl ji nepasakė apie globos namuose vykusias orgijas, bet ji tik verkė, siūlė susitikti, sakė, kad žino, kaip gali padėti, teisinosi, jog norėjo vaikams tik gero ir davė jiems pramogų – nors ir nepasakė, bet supratau, jog sesuo žinojo, kas vyko globos namuose, – kalbėjo moteris. – Po šio pokalbio su manimi susisiekė kita sesuo vienuolė, kuri anksčiau taip pat dirbo globos namuose. Ji labai verkė, pergyveno dėl berniuko, siūlė psichologę, kuri tuo metu buvo atvykusi iš JAV, taip pat įvairias terapijas. Sesuo teisinosi, kad tuo metu neturėjo patirties su „sunkiais vaikais“, padarė klaidų.“
Vaiką globojanti moteris sakė, kad vos tik pradėjusi globoti iš biologinių tėvų paimtą berniuką suprato, jog jam labai trūksta šilumos.
„Kai sesuo vienuolė jį man atvežė globoti, iš karto pasakė, kad jis yra bailiukas ir kad miegočiau kartu su vaiku, – pasakojo moteris. – Netrukus supratau, ką ji turėjo omeny – vaikas labai bijojo tamsos, taip pat – likti vienas. Kai paklausiau, kodėl, jis atsakė, kad jam vaidenasi, jog jį kažkas tempia už kojų, užmigti gali tik prie šviesos. Ir tai tęsiasi iki šiol, nors jo globa man patikėta dar 2013 m. “
Spjūvis Dievui į veidą
Vaiko globėja įsitikinusi, kad sesuo nesusitvarkė su savo pareigomis, o berniukui žadėtos psichologo pagalbos taip ir nesuteikė.
„Vėliau seserys persigalvojo ir su manimi nutraukė visus ryšius, nepadėjo gydyti vaiko, neprisiėmė atsakomybės už padarytas klaidas – savo elgesiu jos dar labiau sutraumavo vaiką, nes šis nesupranta, kaip vienuolė gali meluoti ar slėpti, dangstyti nusikaltimą“, – nurodė moteris.
Ji neslėpė, kad pasikarščiavusi seseriai buvo parašiusi ne vieną SMS žinutę, kurią, kaip vėliau paaiškėjo, užfiksavo telefoną patikrinę pareigūnai.
„Tiesa mus išlaisvins...“; „Ar bijai“; „Padarei vaikui žalą, nuslėpei tiesą – spjovei Dievui į veidą. Koks demonas apsėdęs?“; „Kodėl negydei vaiko? Turėsi atsakyti ne tik danguje – tau tik bus į naudą. Užteks žaisti slėpynėm...“ – SMS pranešimais vienuolę atakavo berniuko globėja.
Ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo pradėjusi policija apklausė ne tik globos namuose dirbusias ir vaikus prižiūrėti turėjusias vienuoles, kurios prisipažino jau prieš apklausas iš vyresniosios sesers sužinojusios apie pradėtą tyrimą, bet ir beveik visus čia gyvenusius vaikus – kai kurie jau yra sulaukę pilnametystės ir emigravę iš Lietuvos, todėl tyrėjai nutarė, jog jų apklausos nebūtinos.
Be to, gavę teismo leidimą tyrėjai slapta klausėsi vienuolės ir trijų buvusių globos namų auklėtinių, kurie esą galėjo būti susiję su prieš mažametį panaudota prievarta, pokalbių bei stebėjo susirašinėjimus. Tačiau jokios reikšmingos informacjos nebuvo gauta.
„Jis daugiausiai laiko praleisdavo su auklėtojomis, su jomis žaisdavo, – sakė vienas liudytojų. – Kartais matydavau, kaip jis verkia – paklausus, kas nutiko, jis sakydavo, kad labai pasiilgo tėvų, labai nori namo. “
Santykiai buvo labai artimi
Kad vaikas ilgisi savo tėvų, prisipažino pastebėjusi ir sesuo vienuolė – ją tyrėjai buvo apklausę kaip specialiąją liudytoją. Toks statusas yra suteikiamas asmenims, kai byloje yra duomenų, jog galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nepakanka, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas. Specialiojo liudytojo statusas ikiteisminio tyrimo metu buvo suteiktas ir keliems buvusiems vaikų globos namų auklėtiniams.
Sesuo tyrėjams sakė, kad globos namuose vienu metu gyvendavo vos keli vaikai, visi berniukai tarpusavyje gerai sutardavo ir, rodos, tarp jų nebuvo kilę jokių konfliktų.
„Vaiko iniciatyva buvome sutarę, kad jam būsiu mama, mūsų santykiai buvo labai artimi, – vienuolė prisiminė, kad berniuku ėmė rūpintis, kai šiam tebuvo sukakę vos keturi metukai. – Vaikas nebijodavo su manim kalbėtis – tikslios datos negaliu pasakyti, tačiau vieną vakarą jis atėjęs gan drąsiai pasakė, kad ką tik kitas berniukas liepė laižyti ar tai čiulpti. Klausiau, ką jam liepė laižyti ar tai čiulpti, tada jis nurodė, kad pirštą... Kad niekas neišgirstų mūsų pokalbio, nusivedžiau jį pasikalbėti į kambarį, paklausiau, ką jam liepė daryti, bet jis negalėjo pasakyti. Kai dar kartą paklausiau, ką liepė čiulpti, jis atsakė, kad pirštą. Berniukas tuo metu atrodė lyg supykęs, įsižeidęs, gal net buvo nustebęs, kad dėl to ėjome rimtai pasikalbėti.“
Vienuolė neslėpė, kad šio pokalbio metu berniuką „pagyrė, kad jis to nedarė“ ir sutarė, jog kitą kartą pasakys, jeigu kiti vaikais vėl lieps ką nors daryti. O paskui pasikalbėjo su berniuku, kuris mažyliui liepė čiulpti...
„Aš jį apibariau, kad tokių liepimų vaikams negali skambėti, taip pat pasakiau, kad namuose negali būti vartojami tokie žodžiai kaip „čiulpk“ ar panašiai, – teigė sesuo.
Ji buvo įsitikinusi, kad berniukas globos namuose nepatyrė prievartos, o jo pasakojimai apie prievartavimą – neįtikėtini.
„Stengdavausi jo nepalikti vieno su vyresniais vaikais, saugojau nuo jų agresijos“, – sesuo pabrėžė, kad jos santykiai su berniuku buvo labai atviri, jis šia pasitikėjo ir tikrai būtų papasakojęs, jeigu vyresni vaikai būtų jį nuskriaudę. Be to, ji esą būtų tai pastebėjusi iš jo elgesio.
Netiki vaiko pasakojimu
„Negaliu paaiškinti, kodėl dabar berniukas pasakoja apie globos namuose patirtą seksualinę prievartą – tikrai tokio atvejo nežinau, o jeigu būčiau žinojusi, į jį būčiau sureagavusi“, – sakė sesuo vienuolė.
Vaiko ir jo globėjos pasakojimu nepatikėjo ir policijos atliekamą ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokuratūra – po kelis mėnesius trukusio tyrimo tyrimą nutraukė, nes nepadaryta jokia nusikalstama veika. Anot prokurorų, nė vienas apklaustas asmuo nenurodė žinantis ar turintis kokią nors informaciją, susijusią su vaiko seksualiniu prievartavimu.
Nutarime nutraukti tyrimą Kauno prokurorai citavo ir dalį psichologės, bendravusios su berniuku, išvadų – esą vaikui atmintyje gali būti išlikusios sunkios patirtys šeimoje, santykiai su biologiniais tėvais ir globėjų šeima.
„Vertinant visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, galima teigti, kad nesurinkta konkrečių duomenų apie buvusius draudžiamus lytinius santykius ar tvirkinamuosius veiksmus, taip pat nenustatyta netinkamo tarnybos pareigų atlikimo, todėl baudžiamasis procesas nutrauktinas, konstatuojant, jog nepadaryta jokia veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – nurodė prokurorai, kurių priimtą sprendimą dabar sukritikavo Strasbūro teisėjai.
Vienuolių įkurti Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo vargdienių seserų kongreacijos vaikų globos namai jau yra uždaryti. Tokį sprendimą priėmė pačios seserys, pasitarusios su Bažnyčios valdžia.
| *Seksualinio pobūdžio prievartą patyrusios moterys iš visos Lietuvos gali kreiptis tel. +370 65500775, el. paštu kmd.asoc@gmail.com (teikiama profesionali teisininko, psichologo pagalbą bei atstovavimas bylose)* | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (+370 65052858) |