Vienas aktyviausių iniciatyvos paviešinti dalį Lietuvoje nepageidajamų asmenų rėmėjų vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis teigė negalintis atsakyti, kodėl institucijos, turinčios teisę inicijuoti nepageidaujamų asmenų paskelbimą, kol kas to nedaro.
„Galbūt kol kas tarp nepageidaujamųjų nėra žinomų ar „rezonansinių" asmenybių – o galbūt duomenys tų, kurie šiandien nepageidaujami Lietuvoje, nėra skelbtini dėl tam tikrų valstybės interesų“, - sakė S. Skvernelis. Ministro komentarą BNS perdavė jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
„Institucijos, įvertinusios turimą informaciją ir kitus dalykus, gali priimti sprendimą neskelbti“, - pridūrė jis.
Visgi jis sakė, kad sprendimas viešinti dalį „juodojo sąrašo“ yra „geras žingsnis, leidžiantis geriau užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą“.
Lietuvoje inicijuoti asmenų įtraukimą į nepageidaujamų asmenų sąrašą gali saugumo, teisėsaugos, diplomatinės institucijos, o pats sąrašas skelbiamas Migracijos departamento interneto svetainėje.
Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovas spaudai Vytautas Makauskas BNS sakė, kad VSD viešinti nepageidaujamų asmenų neskuba, nes pagrindinis departamento veiklos prioritetas yra „prevencija, kad keliantis nacionaliniam saugumui grėsmę asmuo į Lietuvą nepatektų“, o „tokių asmenų paviešinimas nėra VSD veiklos prioritetas“.
„Mes turime galimybę siūlyti viešinti nepageidaujamus Lietuvoje asmenis, bet ne prievolę“, - teigė V. Makauskas.
Jis pridūrė, kad nepageidaujamų asmenų viešinimas gali išprovokuoti dažnesnį bylinėjimąsi dėl asmens duomenų apsaugos ir skundų dėl paties įtraukimo į „juodąjį sąrašą“ fakto.
Tuo metu Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad dėl asmenų, įtrauktų į nacionalinį nepageidaujamų asmenų sąrašą, „paviešinimo poreikio kiekvienu konkrečiu atveju svarstoma atskirai“. Taip ministerija atsakė į BNS klausimą, kodėl ji per pusę metų paviešinimui neteikė nei vieno nepageidaujamo Lietuvoje asmens.
Nacionaliniame nepageidaujamų asmenų sąraše esančių asmenų skaičius yra nežinomas. Tačiau viešai žinoma apie keletą šiemet Lietuvoje nepageidaujamais paskelbtų asmenų, kurie irgi nepateko į viešą „juodąjį sąrašą“. Rugpjūtį į Lietuvą buvo neįleisti istoriku prisistatantis Aleksandras Ržavinas, visuomenininkas Josifas Korenas ir etninių mažumų teisių gynėju prisistatantis Aleksandras Kuzminas. Šie Latvijos gyventojai vyko į Lietuvoje vykusią konferenciją. Dėl A.Kuzmino neįleidimo į šalį Lietuva susilaukė kritikos iš tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“.
Rugpjūtį nepageidaujama Lietuvoje taip pat buvo paskelbta Rusijos žurnalistė Galina Sapožnikova. Lapkritį į „juodąjį sąrašą“ buvo įtrauktas ir laikino leidimo gyventi Lietuvoje neteko Ukrainos pilietis Eduardas Akopovas. Jis Rusijos remiamų separatistų pusėje kariavo Rytų Ukrainoje.