„Susitikimo tikslas buvo aptarti Aukštojo mokslo ir studijų įstatymą ir universitetų valdymo struktūrą, kuri yra tobulinama, ruošiami nutarimai dėl universitetų senatų, tarybų atskaitomybės, nes nuo to priklauso, kaip darbuotojams skirstomi pinigai“, - sakė dr. A. Lapinskienė.
Pasak profsąjungų atstovės, šiuo metu galioja tokia tvarka, kad rektoriams atlyginimus paskiriantys senatai niekam neatsiskaito už sprendimus. „Neįvardysiu konkrečių universitetų, bet gali rektoriui paskirti 10 tūkst. eurų mėnesio algą, o visiems kitiems paskirstyti, kas liko, ir nesvarbu, kad vargšai dėstytojai ar laborantai gauna po 300-400 eurų per mėnesį“, - sakė dr. A. Lapinskienė.
Kaip akcentavo Eltos pašnekovė, šiuo metu rektoriaus alga nepriklauso nuo jo darbo rezultatų. „Priklauso tik nuo jo sutarimo su taryba. Šitaip negali būti. Turi būti atsakomybė, atskaitomybė. Apie tai ir kalbėjome su Seimo pirmininku“, - sakė profsąjungų susivienijimo vadovė, pridurdama, kad V. Pranckietis tam linkęs pritarti.
Kaip pakartojo dr. A. Lapinskienė, universitetų tarybų funkcijos apibrėžtos, bet atskaitomybės nėra.
„Užtat gali daryti bet ką. Ateina iš išorės žmonės, gali priimti universiteto bendruomenei svarbius sprendimus, bet niekam neatsiskaito ir todėl daro bet ką“, - sakė dr. A. Lapinskienė.
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės nuomone, atsiskaityti už sprendimus reikėtų tiesiogiai steigėjui: „Šiuo atveju - Seimui, Seimo Mokslo ir švietimo komitetui ar pan. Kaip akcinėje bendrovėje - jei yra savininkas, skiria pinigus, jam ir reikia atsiskaityti“.
Dr. A. Lapinskienės žiniomis, universitetuose - didžiuliai skirtumai tarp paprastų darbuotojų ir rektorių, prorektorių. „Rektoriaus atlyginimas gali siekti 15 tūkst. eurų, o mažiausias atlyginimas - 300 eurų, net nesiekia minimumo“, - sakė ji.