Vieta, kur gyveno tik „išrinktieji“: vos apie 20 gyventojų turėjęs pajūrio kampelis

Atokią ir ramią vietą visai šalia Klaipėdos pamėgo į uostamiestį vykdavę pirkliai. Iškilęs ištaigingas ir tam laikmečiui itin modernus viešbutis puikiai sergėjo nuo smalsių akių, o į Kuršių Neriją kurį laiką galėjo patekti tik išrinktieji. Visgi čia nuo miesto triukšmo mėgo glaustis ir Klaipėdos aukštuomenė, ir pigesnės gyvenamos vietos ieškoję žmonės.

Vos apie 20 gyventojų turėjęs pajūrio kampelis

Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad Smiltynėje, Kopgalyje, gyvenimas pagyvėjo tik XIX amžiuje, kai po truputį ėmė kisti smėlingas vaizdas, kopose imtasi apželdinamo darbų, o pakrantėje pradėtas statyti fortas. Minima, kad vandeniu sunkiai aprūpinama Kuršių nerija nebuvo patraukli pastoviam gyvenimui, tad čia gyveno apie 20 žmonių, kurių dauguma buvo žvejai, apie XX amžių gavę leidimus rinkti gintarą.

Žvejai mielai priimdavo atvykėlius, kurie mielai pasprukdavo iš miesto vasaros metu. Kaip pasakoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė, vasaroti Smiltynėje buvo pigiau, nes buvo mažiau patogumų nei mieste, o pramogas čia išpopuliarino pirkliai, kurie apie 1900-1901 metus pastatė tam laikotarpiui itin modernų ir architektūriškai iki šiol išsiskiriantį viešbutį.