Norėjo pinigų
Priminsime, kad iš pradžių puoselėjusi viltis atgauti tarpukariu pirktą senąjį ambasados pastatą Lietuva nieko nepešė - jame toliau šeimininkauja Rusijos diplomatai. Tačiau Italija sutiko šį nuostolį kompensuoti.
Lietuvos derybininkai norėjo, kad Italijos valdžia už ambasados pastatą atsilygintų pinigais. "Mums atrodė, kad geriausia alternatyva yra piniginė kompensacija. Tada mūsų rankos būtų laisvos, mes pasižiūrėtume, kas yra Romos rinkoje, ir už tuos pinigus įsigytume pastatą", - prisiminė Užsienio reikalų ministerijos (URM) valstybės sekretorius Algimantas Rimkūnas.
Motyvuodama ilgomis teisinėmis procedūromis Italija vietoj pinigų Lietuvai pasiūlė du pastatus Romoje. Kaip kompensaciją už prestižiniame diplomatinių atstovybių kvartalo centre esančią "Villa Lituania" italai mūsų derybininkams pasiūlė ne tokioje prestižinėje vietoje ir nuo kitų diplomatinių atstovybių gerokai nutolusį pastatų kompleksą.
"Tai ne tokia tradicinė diplomatinė vieta, tačiau ir ne užmiestis, pastatai netoli Italijos užsienio reikalų ministerijos. Darbo atžvilgiu negalima sakyti, kad tai nepatogu", - LŽ aiškino URM sekretorius.
Maža to, Italijos vyriausybės Lietuvai kaip kompensacija siūlomi pastatai yra pigesni, nei buvęs mūsų šalies ambasados pastatas. Neseniai pastatą "Villa Lituania" įvertinę nepriklausomi Italijos ekspertai nustatė, kad buvusi Lietuvos ambasada verta 20 mln. eurų (apie 70 mln. litų).
Mūsų šalies derybininkai žvelgia ne į piniginę, bet į istorinę siūlomų pastatų vertę. "Tai vertingi XVI amžiaus pastatai. Vien tai yra vertybė. Negalima visko matuoti vien pinigais", - įsitikinęs A.Rimkūnas.
Prašo remonto
Vienas Lietuvos derybininkų nemano, kad Lietuvai priėmus dabar italų siūlomą variantą išloštų tik Italijos valdžia. "Dėl to mes ir derėsimės. Dabar esame nuėję tik nedidelę kelio dalį", - nepaminti Lietuvos interesų derybose su italais žadėjo A.Rimkūnas.
Neoficialiai teigiama, kad baimindamiesi ilgam įstrigsiančių derybų mūsų šalies derybininkai jau rimtai svarsto galimybę priimti Italijos valdžios siūlymą ir Lietuvos ambasadą Italijoje įkurdinti senovinių pastatų komplekse. Beje, lietuviai pageidauja, kad prieš tai Italijos vyriausybė pasirūpintų pastatų remontu.
"Mums nėra iki galo aišku, ką Italija ruošiasi padaryti savo lėšomis, kad tie pastatai, jų aplinka būtų tinkama, o vieta tiktų Lietuvos ambasadai", - aiškino derybininkas.
Neseniai Lietuvos diplomatai į Romą išsiuntė smulkų remonto darbų sąrašą. "Mūsų oficialus paklausimas italams buvo detalus darbų, kuriuos, mūsų manymu, reikia padaryti, sąrašas. Laukiame, kad italai patvirtintų, jog yra pasirengę juos atlikti", - aiškino A.Rimkūnas.
Lietuvos ir Italijos derybos jau pasistūmėjo iš mirties taško, tačiau neaišku, kada kompensacijos klausimas už prieškariu prarastą "Villa Lituania" bus galutinai išspręstas. Labiausiai šį klausimą apsunkina tai, kad svarstymuose dalyvauja kelios Italijos ministerijos ir kitokios įstaigos, kurios viską turi derinti tarpusavyje.
"Norėtume, kad viskas baigtųsi kaip įmanoma greičiau. Italai sako tą patį, tačiau pabrėžia, kad Italijoje tai yra kelių institucijų reikalas. Jos daugelį dalykų turi derinti tarpusavyje", - aiškino A.Rimkūnas.
Šeimininkauja rusai
Lietuva nuo nepriklausomybės pradžios reikalavo Italijos vyriausybės grąžinti tarpukariu mūsų šaliai priklausiusį ambasados pastatą. Tačiau vilčių atgauti 1937 metais išsimokėtinai Lietuvos įsigytą ambasados pastatą Romoje nebuvo, nes čia šeimininkauja rusai.
Jie į "Villa Lituania" atsikraustė po Lietuvos aneksijos 1940-aisiais.
Tai ne pirmas Lietuvos diplomatinės atstovybės pastatas, dėl kurio kilo panašių ginčų. Prieš kelerius metus Prancūzijos valdžia išmokėjo mūsų šaliai piniginę kompensaciją už rusams po Lietuvos aneksijos perduotą ambasados pastatą Paryžiuje.
Už šiuos pinigus Lietuva įsigijo kitą ambasadai tinkamą pastatą.