Savininko teigimu, šansų, kad šiuo metu užkonservuotas Vijūnėlės „dvaras“ liks stovėti, nebėra.
„Griaunam, dabar ieškom rangovų, kurie nugriautų. Bandome ieškoti vietinio rangovo, kuris galėtų nugriauti, kad nereikėtų iš Kauno arba iš Vilniaus vežti žmones“, – BNS sakė Ž. Povilonis.
Jis pridūrė, kad rangovai galėtų pradėti dirbti per mėnesį.
Ž. Povilonis 2017-aisiais taip pat teigė esąs pasiruošęs nugriauti Vijūnėlės „dvarą“, buvo parinktas ir rangovas bendrovė „Expolita“, tačiau tuomet „dvaro“ savininkas skundėsi negaunantis Druskininkų savivaldybės leidimo sunkiasvore technika atlikti darbus parko teritorijoje.
Dėl Vijūnėlės „dvaro“ Ž. Povilonis yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Jo teigimu, sprendimas tikriausiai bus susijęs su žalos atlyginimu.
„Jei bus palankus sprendimas, tai aš galvoju, kad Lietuvos Vyriausybė su teismu turės šį sprendimą išanalizuoti. Neaišku, koks tas sprendimas bus – jei jau priėmė nagrinėti bylą, tai iš jau yra gerai. Čia greičiausiai bus dėl žalos atlyginimo, mes laukiam to dalyko“, – teigė verslininkas.
Pasak jo, kol kas žala, kurią jis norėtų prisiteisti už Vijūnėlės „dvaro“ nugriovimą, nesuskaičiuota.
Dėl vėlavimo vykdyti teismo sprendimą Ž. Poviloniui jau skaičiuojamos baudos.
„Esu sumokėjęs tarp 3-4 tūkst. eurų (baudų – BNS)“, – sakė jis.
Penktadienį priimtas jau antrasis LAT sprendimas dėl Vijūnėlės „dvaro“. LAT 2017 metų birželį pirmą kartą paskelbė, kad Vijūnėlės pastatas turi būti nugriautas, nes pastačius gyvenamąjį pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti įstatymai.
Ž. Poviloniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pareikšti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas ir epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.
R. Malinauskas penktadienį BNS teigė, kad LAT sprendimas nugriauti pastatą yra „politinio užsakymo dalis“.
Pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės „dvaru“, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui, vienos saugos įmonės apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams Ž. ir Zinai Poviloniams.