Jau anksčiau V. Germanas „Delfi“ duotame interviu pasakojo, kodėl pasikeitė vardą ir pavardę iš Viliaus Židelio į Vilhelmo Germano. Jis tai esą padarė ne dėl to, kad nusimestų galimai įvykdytų nusikaltimų šleifą, bet dėl esą turtingos motinos giminės istorijos.
„Ta interpretacija dabartiniame fone iškelta kaip skandalingas faktas, nors tai buvo labai racionalus ir paprastas gyvenimiškas procesas. Mano vardas Vilhelmas yra nuo vaikystės. Mano mama yra iš Ukrainos. Tėtis yra iš Lietuvos. Vardas buvo sulietuvintas tada, kai mes atvykome gyventi į Lietuvą. Aš nematau didelio skirtumo tarp vardo Vilhelmas ir Vilius. Vilius gali būti Vilhelmo trumpinys. Tai nėra kažkokie kardinalūs vardų pakeitimai.
O dėl mano pavardės yra šeimyninė istorija. Besiskiriant mano šeimai aš pasirinkau mamos pavardę, kuri turi didelę istoriją ir šeimos liniją. Aš didžiuojuosi ta istorija. Tai nebuvo bandymas pakeisti kažką. Tai daro ir kiti asmenys Lietuvoje ir kitose šalyse“, – tąkart aiškino jis.
Vis dėlto po šio interviu kaltinimų V. Germanui tik daugėjo, paaiškėjo ir daugiau skandalingų faktų, jis buvo suimtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas spalio 17 d. leido suimti V. Germaną dviejų mėnesių laikotarpiui. Teismo nutartis remiasi trimis pagrindiniais motyvais: įtariamasis galimai gali slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui ir galimai gali daryti naujus nusikaltimus.
Įtarimų ikiteisminiame tyrime dėl galimai neskaidrios įmonės „Foxpay“ veiklos sulaukęs V. Germanas taip pat lapkričio mėnesį siekė išeiti į laisvę, siūlydamas 1 mln. eurų dydžio užstatą.
Kokia V. Germano praeitis?
Žinoma, kad V. Germanas buvo gabus, siekė tapti chirurgu, bet galiausiai pasuko į IT verslą. LRT.lt šaltinis papasakojo, kad jis gyveno name su mama ir broliu per daug neišsiskiriančioje vienoje Vilniaus sodininkų bendrijų.
„Jam netrūko pasitikėjimo savimi, puikiai mokėjo manipuliuoti kitais žmonėmis ir suburti juos bendram tikslui. Laisvai kalbėjo lietuvių, anglų, vokiečių, rusų ir kitomis kalbomis“, – pasakojo jis.
LRT.lt šaltinis tikino, kad būdamas 25–30 metų V. Germanas stengėsi rengtis solidžiai.
„Įvaizdis jam buvo priemonė padaryti įspūdį. Drabužiai, automobilis, aksesuarai jam padėdavo sudaryti sėkmingo žmogaus įvaizdį. Ratas žmonių, su kuriais bendravo, buvo tikrai platus, – pasakojo pašnekovas. – Buvo sportiškas, užsiiminėjo įvairiomis sporto rūšimis ir stengėsi palaikyti gerą formą.“
Pašnekovas pastebėjo, kad V. Germanas jau tada turėjo tam tikrą skonį merginoms – tiek dabartinė jo gyvenimo partnerė Ieva Trinkūnaitė, tiek tuometė draugė buvo turtingų tėvų dukros.
„Mokėjo bendrauti, tad merginų dėmesio netrūko. Ankstesniame gyvenimo etape jo dabartinės vaikų motinos I. Trinkūnaitės nebuvo, turėjo kitą antrą pusę taip pat iš pasiturinčios šeimos“, – pasakojo neįvardintu likti panoręs šaltinis.
Jau dabar aišku, kad ir iki „Foxpay“ skandalo, V. Germanas ne kartą buvo sučiuptas už vykdytas nusikalstamas veikas.
„Delfi“ anksčiau bendravo su keliais asmenimis, kurių tapatybė redakcijai žinoma. Jie teigė nukentėję nuo V. Germano, tikino, kad buvo patekę į jo pinkles. Vienu atveju, norėdamas atgauti pinigus, su V. Germanu susidėjęs žmogus esą turėjo kreiptis į I. Trinkūnaitę ir į jos tėvą, Lietuvoje gerai žinomą verslininką Valdą Trinkūną.
Tačiau „Delfi“ pašnekovai tikino, kad V. Germanas yra labai charizmatiška asmenybė, sugebanti greitai įtikinti ir palenkti į savo pusę. Taip pat šaltiniai aiškina, kad jis labai greitai perpranta žmones ir sugeba jais manipuliuoti.
„Jo galva kaip šachmatininko, kuris numato kelis ėjimus į priekį. Jis labai protingas, kuris tikrai išmano vadybą, IT ir finansų rinką. Ir tikrai gerai išmano, kaip apeiti įstatymus“, – kalbėjo su V. Germanu susidūręs žmogus.
Vilhelmo Germano padaryti nusikaltimai
2013 m. portale „Delfi“ buvo publikuotas straipsnis, antrašte „Verslininku apsimetęs sukčius pasisavino prekių už šimtus tūkstančių“.
Kaip rašoma straipsnyje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Tyrimo metu sulaikytas V. Ž., gim. 1986 m., kuris prisistatydavo Lietuvos ar Latvijos bendrovių atstovu ir iš Lietuvos įmonių pirkdavo įvairias prekes, kurių vertė kartais siekdavo kelis šimtus tūkstančių litų.
„Už parduodamas prekes įtariamasis atsiskaitydavo atlikdamas pervedimą per elektroninės bankininkystės sistemą. Įmonių atstovams buvo rodoma kompiuteriu atliekama operacija, įrodinėjama, kad pervedimas įvyko ir iš pirkėjo sąskaitos nurašyta reikiama suma.
Prekės būdavo perduodamos V. Ž. nelaukiant, kol pinigai bus įskaityti į įmonių sąskaitas. Vėliau paaiškėdavo, kad pinigai už parduotas prekes pardavėjų nepasiekė, o pinigų pervedimas buvo imituojamas iš nesančių sąskaitų, pirkėjo pateiktos SWIFT pinigų pervedimo kopijos suklastotos“, – rašė Delfi.
Taip pat teismas pripažino dalį daiktų nekonfiskuotinais, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jie buvo naudoti nusikaltimams padaryti. Siekiant užtikrinti tinkamą skundžiamo nuosprendžio įvykdymą civilinių ieškinių atlyginimo dalyje, nuteistajam priklausantis nekonfiskuotinas turtas nukreiptas civilinių ieškinių atlyginimui.
Kaip buvo rašoma „Delfi“ straipsnyje, V. Ž. apsimesdavo įmonių atstovu ir pirkdavo prekes už dideles sumas, tačiau nepervesdavo pinigų pardavėjams. Nuo vyro veiksmų nukentėjo ir pavieniai asmenys, ir įmonės. Iš V. Židelio yra priteista 61 998,59 Eur padarytai žalai atlyginti.
2015 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį apskundęs vienas iš nukentėjusiųjų prašė paskirti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, t. y. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą pagal Baudžiamojo kodekso 75 str.
2016 m. Vilius Židelis nuteistas net dėl 16 skirtingų sukčiavimo epizodų, o sumos, kurias įgijo ar bandė įgyti įvairiausiomis aferomis siekia ir šimtus tūkstančių eurų. Be to, per kratas jo piniginėje rasta 19-a padirbtų 500 eurų banknotų.
Vyras sukčiaudavo prisistatydamas solidžiu verslininku ir įsigydamas įvairiausius daiktus.
Dėmesio centre – dėl ryšio su ministrės vyru
Vyriausybinė sandorių komisija neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonę LITLAB, kurios vienintelis akcininkas buvo ministrės Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas.
Ministrės vyras plėtojo verslą Vilniaus oro uoste, tad galimi pirkėjai buvo griežtai vertinami. Galimybė įsigyti LITLAB I. Trinkūnaitei užkirsta dėl jos ryšių su abejotinos reputacijos žmonėmis. Ji nutylėjo apie savo ryšius su teistu sukčiumi V. Germanu.
Teisėsaugai dabar atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įvairių turtinių ir korupcinių nusikaltimų, susijusių su finansinių technologijų įmone „Foxpay“, sulaikyta jos akcininkė I. Trinkūnaitė buvo paleista už 50 tūkst. eurų užstatą, o buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės M. Navickienės vyras M. Navickas – už 100 tūkst. eurų.