Dešimtbalėje sistemoje Seimo darbą apklausos dalyviai įvertino 4,62 balo, Seimo sprendimus socialinės politikos srityje – 4,67 balo, mokesčių politikos srityje – 4,45 balo.
Vyriausybės vertinimas kiek aukštesnis – šios institucijos darbą respondentai įvertino 5,09 balo, sprendimus socialinės politikos srityje apklaustieji įvertino 4,85 balo, o mokesčių politikos srityje – 4,49 balo.
Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu 20 procentinių punktų. Dabar gyventojai kadenciją baiginėjančios prezidentės darbą bendrai vertina aštuonetu, o už vykdytą užsienio politiką stipriu septynetu.
„Prezidentės reitingas priklauso ne tiek nuo vidaus politikos, kiek nuo kitų dalykų. Ne nuo užsienio politikos, o kaip ji ką pasakė kokiu klausimu, gal visiškai nesusietų ir su politika, gal kokios nedidelės nesėkmės nulemia“, – svarstė laidoje „DELFI Diena“ dalyvavęs „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
V. Gaidys pastebėjo, kad gegužę įvykęs susirašinėjimo skandalas taip numušė prezidentės D. Grybauskaitės reitingus, kad jie iki šiol nepasiekia buvusio rezultato.
O kas lemia tokį aukštą prezidentės reitingą? „Aš į tą klausimą bandau atsakyti dešimt metų ir kol kas neatsakiau, kodėl tie reitingai tokie aukšti, – teigė V. Gaidys. – Jos įvaizdis – kad ji nepriklausoma. Ji atėjo ir pirmame ture laimėjo su tokiu įvaizdžiu, kad yra nepriklausoma nuo politikų, nuo verslininkų, nuo šeimos narių, giminių, nuo nieko. Tai labai svarbu.“
Prezidentės darbo vertinimai, lyginant su Vyriausybės ir Seimo, yra ganėtinai aukšti. Pastarųjų institucijų darbą respondentai įvertino maždaug penkiais balais. „Vyriausybės pozicija turbūt yra sunkiausia, nes ji tarsi atsakinga už mūsų kasdienę gerovę. Ta kasdienė gerovė, matyt, nėra tokia gera ar tokia, kokios mes norėtume tikėtis, dėl to tradiciškai Vyriausybės reitingai Lietuvoje yra žemi“, – teigė kitas laidos svečias I. Zokas.
O Seimo reitingai, anot I. Zoko, priklauso ne tik nuo darbų, bet ir nuo vidinių rietenų. „Tos rietenos yra brangiai apmokamos pačių mokesčių mokėtojų pinigais. Manau, kiekvienas Seimo narys tai iš savo rinkėjų yra girdėjęs ne vieną kartą, – kalbėjo I. Zokas. – Būtent tas rietenų įspūdis ir negatyvas kuria žemą reitingą.“
V. Gaidys tikino, kad Lietuvos reitingai niekuo nėra išskirtiniai ir pabrėžė, kad dažniausiai „kalbančios“ institucijos turi neigiamus reitingus, o „tylinčios“ – teigiamus. „Trys institucijos Lietuvoje, kurios turi neigiamą balansą, yra kalbančios, daugiakalbės institucijos. Ypač Seimas, partijos. O teigiamą reitingą turi tos institucijos, kurios tyli, bet dirba. Pavyzdžiui ugniagesių reitingas – arti šimto procentų“, – teigė V. Gaidys.
Daugiau nei penktadalis šalies gyventojų Ramūną Karbauskį laiko nepatikimu politiku. Ar tai stebina? „Jo reitingas buvo labai aukštas (kadencijos pradžioje – DELFI). Tai buvo vienas iš populiariausių žmonių Lietuvoje“, – teigė V. Gaidys ir įvardijo, kad ir jo reitingas pradėjo kristi tuomet, kai jis įsivėlė į skandalus.
Vis dėlto, „Vilmorus“ vadovas pridūrė, kad R. Karbauskio reitingas nėra blogas.
„Kuo ryškesnė rampų šviesa, tuo didesnis šešėlis, – pridūrė I. Zokas. – Yra dalis, kuri juos labai stipriai palaiko, bet yra dalis, kuri jų labai nemėgsta.“ I. Zokas pabrėžė, kad ryškiausius politikus visuomenės nariai arba palaiko, arba nepalaiko.
DELFI primena, kad D. Grybauskaitės prezidentavimą apskritai dešimties balų sistemoje apklaustieji įvertino 7,94 balo.
Tyrėjai taip pat aiškinosi, kaip gyventojai vertino D. Grybauskaitės iniciatyvą sutaikyti valdančiąją daugumą ir opoziciją. 32,4 proc. respondentų manė, kad tai yra graži ir teisinga iniciatyva. 15,7 proc. manė, kad valstybės vadovei to daryti nevertėjo, nes opozicija nelinkusi įsiklausyti. 12,8 proc. apklaustųjų pritarė teiginiui, kad prezidentei to daryti nevertėjo, nes valdančioji dauguma nelinkusi įsiklausyti. O 11,7 proc. respondentų manė, kad jie ir turi nesutarti, dėl to nereikėjo to daryti.
27,4 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės tuo klausimu.
Apskritai Seimo darbą ir jo priimtus sprendimus dažniau palankiau įvertino moterys, jauniausi (18–25 metų) respondentai, tačiau pastarieji dažnai apskritai neturi nuomonės, taip pat vidutinio išsimokslinimo, rajonų centrų gyventojai.
Vyriausybės darbą ir priimamus sprendimus dažniau palankiai vertina 26–45 metų bei vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimo gyventojai.
Laida „DELFI Diena“: