Tai BNS patvirtino teismo posėdyje dalyvaujantis byloje nukentėjusiuoju pripažintas per kruvinuosius Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis.
M.Gorbačiovo pavardė dažnai minima teismo procese
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė sakė, kad liudytoju gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, turintis bylai svarbių duomenų.
„Atsižvelgiant į nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis bei į tai, kad Michailo Gorbačiovo, kaip asmens galimai turinčio žinių apie teismo nagrinėjamos bylos aplinkybes, pavardę apklausų metu nurodė ne vienas liudytojas, tai yra sovietų armijos kariškiai tiek parodymuose, kurie buvo pagarsinti, tiek asmenys, kurie buvo apklausiami teismo posėdyje. Buvo paminėta pavardė, todėl teismas tokį nukentėjusiojo advokato prašymą tenkino“, – pirmadienį žurnalistams sakė teisėja.
Ji pranešė, kad dėl M.Gorbačiovo iškvietimo į apklausą bus kreipiamasi teisinės pagalbos į Rusijos institucijas per Teisingumo ministeriją.
Teisingumo viceministras Julius Pagojus teigė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas bus išverstas į rusų kalbą ir išsiųstas Rusijos Federacijos teisingumo ministerijai.
„1992 metais pasirašyta Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Pagal ją, kai gausime Vilniaus apygardos teismo sprendimą, išversime jį ir persiųsime Rusijos Federacijos teisingumo ministerijai, ir lauksime jų atsakymo. Sutartis nenustato termino, per kurį Rusija turėtų atsakyti“, – sakė viceministras.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius teigė, kad anksčiau Rusija atsisakydavo tenkinti Lietuvos prašymus apklausti M.Gorbačiovą ir kitus buvusius aukštus Sovietų sąjungos pareigūnus Sausio 13-osios byloje.
„Taip, ne kartą buvo pranešta, kad vadinamojoje Burokevičiaus byloje 1994 metais buvo siunčiami teisinės pagalbos prašymai Rusijai, tačiau jie buvo be atsakymų. Atliekant šioje (dabar teismo nagrinėjamoje) byloje ikiteisminį tyrimą buvo išsiųsti teisinės pagalbos prašymai apklausti M.Gorbačiovą, tuometinį jo padėjėją. Gavome atsakymą, kad prašymai nebus vykdomi“, – teisme žurnalistams sakė prokuroras.
Jo teigimu, net ir neigiamų atsakymų iš kaimyninės šalies tekdavo laukti apie pusmetį.
Teisėjos vertinimu, net ir ilgas atsakymo laukimas Vilniaus apygardos teisme vykstančiam procesui netrukdys.
„Tikrai netrukdys bylai neatvykimas, kadangi dar yra daug liudytojų, vyks nukentėjusiųjų apklausos, tas pusmetis šitoje byloje didelės įtakos neturės, nes yra itin didelis apklausiamų asmenų skaičius. Ar keliais mėnesiais vėliau, ar anksčiau tas bus padaryta, šioje byloje įtakos neturės“, – teigė A.K.Macevičienė.
Kokios svarbos M.Gorbačiovo parodymai galėtų būti, ji svarstė, kad kol kas sunku numanyti.
„Jeigu tie parodymai būtų tik tokie, kas yra visuotinai žinoma, kad nieko nežinojo, nieko nematė, nieko negirdėjo, (...) tai didelės įtakos neturėtų. Jeigu parodymai būtų kokie nors kitokie, galimas daiktas, kad ir turėtų. Sunku vertinti, neišklausius ir neištyrus parodymų visos kitos bylos kontekste“, – tvirtino teisėja.
Turės reaguoti
Prašymą apklausti M.Gorbačiovą liudytoju teismui pateikė R.Povilaitis ir jo advokatas.
Nukentėjusysis pirmadienį sakė tai padaręs dar gegužę, tačiau tik dabar Vilniaus apygardos teismas apsisprendė dėl jo.
„Manau, kad tai labai reikšmingas įvykis. (Svarbus) pats faktas, kad tuometinis Sovietų sąjungos prezidentas, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, kuriam buvo pavaldūs daugybė žmonių, tarp jų ir kaltinamieji šioje byloje, kad jis yra kviečiamas liudyti teismo procese, kuris nagrinėja nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus“, – žurnalistams sakė R.Povilaitis.
Jis pabrėžė, kad dabar M.Gorbačiovas turės reaguoti į kvietimą atvykti liudyti.
„Ar jis dalyvaus, kiek realu, kad jis dalyvaus, kiek realu, kad Rusijos Federacija bendradarbiaus šiuo klausimu, turbūt laikas parodys. Suprantu, kad iki šiol trūko Rusijos Federacijos geranoriškumo, bet reikšmingiausias dalykas – kad teismas kviečia ir kad atsakomybė už dalyvavimą ar nedalyvavimą tenka jau kitai pusei“, – sakė R.Povilaitis.
Anot jo, ir Lietuvai svarbu padaryti viską, kad būtų iškviesti ir išklausyti žmonės, kurie tuo metu turėjo didelę įtaką, kurie vadovavo ginkluotosioms pajėgoms, priėmė sprendimus.
Siekė padaryti įtariamuoju
R.Povilaitis taip pat apgailestavo, kad Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti vykdyti ikiteisminį tyrimą M.Gorbačiovo atžvilgiu.
„Manau, kad padaryta didelė klaida“, – kalbėjo jis.
Per sovietų agresiją tėvo netekęs R.Povilaitis anksčiau siekė įtikinti teisėsaugą pradėti atskirą tyrimą dėl M.Gorbačiovo vaidmens ir suteikti jam specialaus liudytojo statusą. Prokurorai, atsisakydami pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą, nurodė, kad esami duomenys neleidžia daryti išvados, jog M.Gorbačiovas žinojo apie ketinamus įvykdyti karinius veiksmus ir kad nesiėmė priemonių šiems veiksmams nutraukti.
Prokurorai, atsakydami į R.Povilaičio prašymą, taip pat pažymėjo, kad dar nuo 1992 metų buvo stengiamasi gauti M.Gorbačiovo paaiškinimus dėl 1991 metų sausio mėnesio įvykių, tačiau bandymai rezultatų nedavė. Prokurorė Daiva Skorupskaitė nurodė, kad būtent todėl, jog M.Gorbačiovas atsisako bendradarbiauti su Lietuvos generaline prokuratūra, nėra galimybių suteikti jam specialiojo liudytojo statuso ir nėra kitų priemonių, kurios įpareigotų užsienio valstybės pilietį atvykti į Lietuvą duoti parodymų.
R.Povilaitis savo ruožtu teigė, kad sovietų prezidentas galėjo žinoti, tačiau sąmoningai ignoravo informaciją, jog pavaldiniai ketina daryti bei daro karo nusikaltimus, ir nesiėmė jokių veiksmų, kad tam būtų užkirstas kelias.
Kaltinamasis – ligoninėje
Šiuo metu dalis Sausio 13-osios bylos nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
Pirmadienį teismui posėdžio tęsti nepavyko, nes dėl ligos neatvyko kaltinamasis Genadijus Ivanovas.
Jo duktė teismą informavo, kad naktį tėvas pasijuto blogai, rytą iškviesta greitoji medicinos pagalba.
„Problema su širdimi, vakar buvo greitąja nuvežtas į ligoninę, paguldytas. Per savaitę bus aišku, diagnozės nustatytos ir kas bus“, – teigė G.Ivanovo gynėja Julija Žukienė.
Byla toliau bus nagrinėjama lapkričio 3 dieną.
Šiemet sukako 25 metai nuo Sausio 13-osios nakties, kai dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato buvo nužudyta 14 civilių.
Dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami 65 asmenys, byla teisme pradėta nagrinėti šių metų sausį. Savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi tai yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Visi kaltinamieji, išskyrus du, teisiami už akių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų anksčiau kalėti buvo nuteisti šeši asmenys.