Istorinis radinys
Vyskupas, metropolitas Gintaras Grušas pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje apie istorinį radinį juokavo, kad Trys karaliai atnešė tris karūnas.
„Vilniaus arkikatedros požemiai atskleidė daugiau nei prieš 90 metų paslėptų Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijų paslaptį“, – sakė jis.
Tačiau šimtmečio paslaptis dabar jau vitrinoje – XVI amžių menančios regalijos: trys karūnos, trys grandinės, medalionas, keturi žiedai, trys karto lentelės, skeptras bei valdžios obuolys, kurie priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui, tai Jogailos anūkas. Ir abiem Žygimanto Augusto žmonoms: Elžbietai Habsburgaitei bei mylimajai Barborai Radvilaitei.
„Šios karūnos nebuvo nešiojamos valdovams gyviems esant. Jos nukaldintos jau po valdovų mirties ir buvo skirtos būti įkapių dalimi“, – sakė G. Grušas.
Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė teigia, kad karūnos iš sidabro, o laikas jų būklei buvo pavaldus skirtingai. Karaliaus Aleksandro karūna nukentėjo labiausiai, o Barboros Radvilaitės – tarsi kaip šiandien nukalta.
Pasak jos, didžiausią žalą, kurią, ji tikisi, bus galima atstatyti, padarė surūdijusi geležinė dėžutė, kurioje buvo sudėtos smulkesnės vertybės. Tad rūdys tiesiog prikibo prie įvairių objektų, esančių šalia.
Tarp Elžbietos Habsburgaitės radinių akį traukia auksinis medalionas su Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto atvaizdais.
„Greičiausiai jis vienintelis yra auksinis išlikęs, nedaug jų valdovai pasigamindavo – tik artimiausiems savo bičiuliams ir giminėms. Jis tiesiog buvo įdėtas į karstą, primenant uošvį ir vyrą“, – LNK žinioms sakė Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.
Požemių brangenybes pavyko aptikti tik pernai, gruodžio 16 dieną. Vienoje iš Katedros laiptinių radus užmūrytą nišą.
„Paieškų nebuvo labai daug. Pirmiausia, tai turbūt sovietmečiu nelabai norėjo atrasti“, – svarstė Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė R. Pauliukevičiūtė.
Užvirė aistros
Bet po istorinio atradimo užvirė ir istorinis detektyvas – kas buvo pirmas: į brangenybių paieškas leidosi ir baudžiamosiose bylose dėl juodosios archeologijos dalyvavęs Saulius Poderis. Tačiau jis esą tai darė be savininko ir valstybės leidimo.
„Jaučiuosi tarsi mestas už borto šioje vietoje. Tai yra mano atradimas, pasisavintas tų žmonių ir padarytas be mano dalyvavimo ten“, – kalbėjo restauratorius S. Poderis.
S. Poderis feisbuke pasidalino įrašu, jog dar pernai pavasarį endoskopu privačiai atrado minimas vertybes, bet kiti praignoravo.
„Apžiūrint tą vietą pamačiau, kad sienoje skylė, tiesiog kyštelėjau pirštą ir pirštas lindo – buvo kiaurymė“, – šnekėjo S. Poderis.
Ne tik valdovų ženklai, bet ir kitos rastos vertybės valstybei – neįkainojamos. Planuojama jas ištirti, restauruoti ir pristatyti visuomenei, galbūt dar metų pabaigoje.
Insignijos turėtų atsirasti Arkikatedros požemiuose esančiame karalių palaidojimo mauzoliejuje, kur šiuo metu ant valdovų sarkofagų yra šių relikvijų kopijos.
„Atrastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijos yra neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžio Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai. Vilniaus, kaip sostinės, ženklai, įstabūs auksakalystės ir juvelyrikos kūriniai“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupas.
Aleksandro, Radvilaitės ir Habsburgaitės kriptos su palaikais ir keletas brangenybių rastos 1931 metais, po to meto didžiulių pavasario potvynių. Aleksandras yra vienintelis Vilniuje palaidotas Lenkijos karalius.
Tačiau iki šiol nepavyko įminti mįslės, kur yra kunigaikščio Vytauto Didžiojo kapas.
„Deja, Vytauto palaikų neradome, nors ne kartą ieškota“, – pabrėžė Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: