Ir ši jo svajonė vos neišsipildė – Marijampolės kalėjimo komisija buvo nusprendusi, kad šaltakraujis žudikas gali būti paleistas į laisvę. Šį sprendimą įkalinimo įstaigos komisija priėmė tada, kai J. Dambrauskui iki išėjimo į laisvę buvo likę 6 metai.
Tokį sprendimą priėmusi komisija pažymėjo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu „yra geras“, bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o anksčiau nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos jau yra negaliojančios.
„Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. Dambrauskas laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų“, – nurodė komisijos nariai.
Bet tokiam jų sprendimui nepritarė teismas, konstatavęs, kad ne viskas taip yra gražu, kaip piešia kalėjimo komisija, – jeigu J. Dambrauskas dabar būtų paleistas į laisvę, būtų pažeistas viešasis interesas.
Buvęs boksininkas buvo nuteistas dėl advokato, kuris tuo metu taip pat buvo Vilniaus miesto tarybos narys, S. Novikovo nužudymo: dar 2011 m. birželio 1 d. sostinę sudrebino dar neregėto masto nusikaltimas, kai miesto centre esančioje K. Kalinausko gatvėje, netoli banko „Citadele“, buvo aptiktas mirtinai subadytas politikas ir teisininkas.
47 metų S. Novikovas į savivaldybės tarybą buvo patekęs pagal Darbo partijos sąrašą, nors partijos nariu nebuvo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Dambrauskas nutarė sutrukdyti šiam sandoriui – jis tikėjosi, kad akcijas įsigys tuometis Vilniaus laidojimo rūmų direktorius ir Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos vadovas Vitalijus Gasperovičius ir jo tėvas. J. Dambrauskas planavo dalį šių akcijų apmokėti ir taip užsitikrinti nuolatines pajamas iš dividendų ir išvengti tikėtino V. Gasperovičiaus atleidimo iš bendrovės direktoriaus pareigų.
Nužudymui buvęs boksininkas pasirengė iš anksto – birželio 1-ąją, panaudojęs Latvijos sostinėje įgytą motorolerį „Piaggio X9“, atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Šventaragio g., kur sulaukė iš savo darbo vietos išeinančio S. Novikovo ir ėmė jį sekti. Advokatas atvažiavo prie „Citadele“ banko, kur sutvarkė reikalus, o kai pamatė, kad šis grįžta prie savo automobilio, peiliu pradūrė dešinės pusės galinį ratą, o tada S. Noviką pašaukė pasikalbėti – kai šis prisiartino, kumščiu sudavė vieną smūgį jam į veidą, nuo smūgio jis nukrito, o kai atsisėdo ant šaligatvio, J. Dambrauskas peiliu dūrė ne mažiau kaip tris kartus jam į krūtinę. Dūriai buvo mirtini – S. Novikovas netrukus mirė.
Iš įvykio vietos J. Dambrauskas paspruko motoroleriu – kitą dieną jį nuvežė autoservisą ir paprašė nuplauti. Per savaitę jo taip ir nepasiėmė.
Vyro žudiką pareigūnams pavyko surasti tik kiek ilgiau nei po savaitės – jis buvo sulaikytas, kai vyko į Klaipėdą dalyvauti „Harley Davidson“ klubo narių suvažiavime.
Tyrimo metu J. Dambrauskas kategoriškai neigė, kad nužudė S. Novikovą, tiesa, kartą kaltę buvo pripažines, tačiau vėliau ėmė kratytis kaltės. O pareigūnai kaip įmanydami bandė surinkti jo kaltės įrodymų – vėliau, kai jis ėmė neigti kaltę, atsirado įslaptintas liudytojas, kuris nurodė, jog J. Dambrauskas ieško būdų, kaip išvengti atsakomybės už šaltakraujišką nužudymą.
„Jis man sakė, kad kvailas buvo, jog prisipažino dėl advokato nužudymo, sakė, kad neatlaikė nervai“, – baudžiamojoje byloje yra užfiksuoti anoniminio liudytojo žodžiai.
Teismui nekilo abejonių dėl J. Dambrausko kaltės, jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio nepakeitė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pažymėjęs, kad nuteistasis tyrimo metu taip pat buvo iškėlęs versiją, kad advokatą esą nužudė kitas asmuo.
Ne kartą Lietuvoje ir užsienyje teistas J. Dambrauskas buvo įkalintas 18 metų, jo bausmės pabaiga – 2029 m. birželio 10 d. Šiuo metu jau yra suėjęs terminas, kai nuteistasis gali būti išleistas į laisvę, todėl Marijampolės kalėjime kalintis buvęs sportininkas nutarė pasinaudoti įstatyme numatyta lengvata – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema.
Anot jos, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Išnagrinėjęs J. Dambrausko bylos medžiagą, teismas pažymėjo, kad nekelia abejonių tam tikri J. Dambrausko asmenybės pokyčiai, nes jis bausmės atlikimo metu dirba, palaiko ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat dalyvauja įgyvendinant pozityvaus užimtumo priemones, laikosi vidaus tvarkų taisyklių bei režimo reikalavimų ir t. t.
Pasak teismo, J. Dambrauskas bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turi leidimą išvykti į trumpalaikes išvykas, pagal išgales dengia finansinius įsipareigojimus.
„Tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių egzistavimo nepakanka išvadai, kad nuteistasis J. Dambrauskas bausmės atlikimo metu iš tiesų pakeitė nuostatas ir savo elgesį teigiama linkme“, – pažymėjo teismas.
Teisėja atkreipė dėmesį, kad net ir po gana ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo bei įvairių programų išklausymo J. Dambrauskui yra nustatytas net keturių dinaminių (kintamųjų) kriminogeninių veiksnių skaičius: lėšų tvarkymas ir pajamos (turimi dideli finansiniai įsipareigojimai); gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; kriminalinė istorija. Anot teismo, jų egzistavimas nesuponuoja išvados, kad nuteistasis J. Dambrauskas savo elgesį bei nuostatas pakeitė esmingai ir paleistas lygtinai sugebės savarankiškai valdyti šiuos nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti veiksnius.
„Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis net ir būdamas įkalinimo įstaigoje, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau net aštuonis kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą 2019 m. kovo 29 d. už draudžiamų daiktų turėjimą (modemą)“, – teisėja J. Sungailaitė pabrėžė, kad būtina įvertinti ir šias aplinkybes, jos sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.
„Taigi teismo įsitikinimu, šių aplinkybių egzistavimas rodo, kad pataisos procesas nuteistajam J. Dambrauskui dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus“, – nutartyje nurodė teisėja.
Jos teigimu, J. Dambrauskas nuteistas dėl tyčinio nužudymo iš savanaudiškų paskatų, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis „stokoja jautrumo kitiems visuomenės nariams ir nepaiso bendrų, visuotinai priimtų moralės normų“.
„Todėl daryti išvados, kad nuteistojo J. Dambrausko elgesys šiuo metu yra jau pakankamai pakitęs ir kad jam taikoma probacija bus sėkminga, vis dėlto pagrindo nėra“, – nurodoma teismo nutartyje.
Pasak teisėjos, nors teistumų skaičius ir nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šių aplinkybių egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes ir tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y., kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
„Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant“, – teismo vertinimu, kuo didesnis laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, tuo didesnė dalis jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra svaresnė.
Anot teisėjos J. Sungailaitės, jeigu J. Dambrauskas būtų paleistas į laisvę neatlikęs likusios beveik 6 metų laisvės atėmimo bausmės, būtų nepasiekti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai.