Vilniaus centre sudarkytas namas pritrenkė vilniečius: jo savininkei tai – ne pirmas kartas

Vilniuje neatpažįstamai pasikeitęs saugomas pastatas vilniečius privertė aiktelėti. Ir ne dėl savo grožio. Feisbukas ūžia, kad po atnaujinimo pastatas buvo tiesiog sudarkytas. Tačiau pasirodo, kad jo savininkę panašūs architektūriniai nesusipratimai yra lydėję ir anksčiau.

Restauracija sukėlė furorą

Kražių kolonijos dalimi Vaižganto gatvėje esantis pastatas penktadienį Feisbuke ėmė kelti tikras aistras. Tiksliau ne pastatas, bet jo atnaujinimas. Į tai sureagavo ir Lietuvoje gerai žinomi architektai.

Vis dėlto, kaip nurodyta Registrų centre, šis statinys yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Taigi, jo atnaujinimas turėjo būti suderintas su Kultūros paveldo departamentu.

Kultūros paveldo objektų atnaujinimui keliami griežtesni reikalavimai. Pastatai po atnaujinimo turi išsaugoti vertingąsias savybes, būtina laikytis medžiagiškumo reikalavimų.

Todėl vilniečiams pamačius pasikeitusį šio statinio veidą kilo nuostabos banga.

Delfi išsiaiškino, kad Vaižganto g. 6 esantis statinys priklauso Lietuvoje gerai žinomai verslininkės Ingos Malinauskienės įmonei „Amerigas“. Sklypas taip pat priklauso šiai įmonei. Sklypo plotas – 0.0266 ha.

Šis turtas UAB „Amerigas“ atiteko 2020 metų rudenį. Tai yra maždaug prieš metus pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį.

UAB „Amerigas“ akcininkė yra I. Malinauskienė. Ji, Registrų centro duomenimis, susijusi ir su eile kitų įmonių. Ši verslininkė yra UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ akcininkė ir valdybos pirmininkė. Taip pat ji yra UAB „Europos medicinos centras“ vadovė, VšĮ „Baltijos sveikatos centras“ valdybos narė. Be to, vadovauja VšĮ „Foreign Investors council“ ir VšĮ „Vilties klinika“.

UAB „Amerigas, Registrų centro duomenimis, vadovauja Aušra Ivanauskienė.

Projekte viskas nurodyta

Delfi susipažino su pastato tvarkybos projektu ir jame aiškiai nurodyta, kaip turėjo atrodyti pastatas po atnaujinimo. Žvelgiant į projektą, nurodyta, kad fasado plytelių spalva – esama, fasado dekoras - pilkas.

Taigi, to ir reikėjo laikytis. Plytų dažyti nebuvo galima. Ir tokios spalvos, kurios yra dabar, projekte nebuvo numatytos.

Kilus skandalui penktadienį į susiklosčiusią situaciją sureagavo ir kultūros ministras Simonas Kairys. Situaciją jis įvertino savo Feisbuko paskyroje.

Jis tokiam namo atnaujinimui negailėjo kritikos ir pavadino tai savivalės reiškiniu.

„Balandį Montvilos koloniją paskelbiau valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Prabėgo vos keli mėnesiai – ir šio sprendimo svarba tapo dar didesnė. Būti kultūros paveldo objekto savininku reiškia ne tik privilegiją, bet ir tam tikras teises bei pareigas. Visada pasisakau už tai, kad paveldas būtų aktualizuojamas ir atitinkantis šiandienos visuomenės poreikius, kad į jo tvarkybą aktyviau įsitrauktų ne tik valstybė, bet ir verslas bei privatūs asmenys. Bet tai nereiškia, kad tvarkant paveldo objektus galima kliautis logika „kuo pigiau, greičiau ir paprasčiau“.

Tikiuosi, kad ir šiuo atveju Kultūros paveldo departamentas imsis visų būtinų priemonių daromai žalai sustabdyti, įvertinti ir panaikinti. O aš savo ruožtu noriu padėkoti neabejingiems piliečiams, kurių reakcijos ir bendruomeniškumas padeda tramdyti panašius savivalės reiškinius. Visuomenės supratimas, vertybių puoselėjimas kalbant apie paveldotvarką yra ne mažiau svarbu nei tam skiriamos lėšos“, - rašė S. Kairys.

M. Pakalnis: tai yra klaiku

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis penktadienį su Delfi kalbėdamas apie Montvilos kvartalo pokyčius, apie „tiramisu spalva“ išdažytą segmentą sakė, kad tai, kas atsitiko, yra klaiku.

„Peržvelgėme projektą, jame viskas gerai, klaida padaryta statybos darbų metu. Yra techninė, autorinė pastato priežiūra, tie, kas vykdo fasado restauravimą – tie žmonės turi būti profesionalai, atsakyti už tai, kas yra atsitikę. Kiek žinau, Kultūros paveldo departamentas aiškinasi, kas ten įvyko. Reikės taisyti, taip negali likti“, – griežtai vertino atliktus restauravimo darbus M. Pakalnis.

Projektas, kaip tikino M. Pakalnis, kuriam išduotas statybos leidimas – toli gražu ne tai, kas dabar matoma realybėje. „Pakėlėme medžiagą – statybos projektą, turėjo išlikti esama pastato spalva, turėjo būti restauruotos pilkos spalvos dekoro detalės. Autoriai sako, kad spalva pakito dėl pigmento reakcijos su šlapiu fasadu, nežinau, tegu tikrina specialistai. Tos baltos kvarbatkos (kaip sakydavo mano teta) papuošimai – tik pirmas sluoksnis dažo, esą bus pilki. Kad ir kaip būtų – viskas turės būti pataisyta. Niekas nepriims tokio pastato eksploatacijai, svarbu, kad nebūtų padaryta nepataisomų pažeidimų autentui“, – kalbėjo architektas.

Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovas Vidmantas Bezaras portalui 15min teigė, kad departamento Vilniaus skyriaus specialistai jau šios savaitės pradžioje stabdė darbus ir fiksavo kieme pažeidimus.

„Dabar kaip tik rašo protokolą dėl fasado. Čia jau yra pažeidimas. Bet ten yra ant viršaus uždėta hidroizoliacija būtent tokios spalvos. Bus paprašyta tikrai nuplauti tą hidroizoliaciją. Iš tikrųjų negaliu kol kas konstatuoti ir pasakyti, kokie tie veiksmai bus, dar turi ištirti tą daiktą, ar nuplovus pasiliks plytos, ar dar turės pridėti pigmento, kad tą raudonumą atstatytų. Tas rudas dalykas yra hidroizoliacija, o ne tinkas“, – kalbėjo jis.

Pateko į abejotino teisėtumo statybų skandalą

Tačiau įdomu tai, kad Baltijos ir Amerikos klinikos savininkė į abejotino teisėtumo statybų skandalą jau kartą yra patekusi 2016 metais. Ir taip pat Vilniuje. Viename iš Verkių regioninio parko direkcijos valdomame draustinyje. Tąkart ji į aplinkosaugininkų nemalonę pateko dėl gyvenamojo namo statybų.

Delfi užfiksavo, kad Vilniuje esančiame Riešės hidrografiniame draustinyje prestižinės klinikos vadovei, verslininkei I. Malinauskienei priklausančiame sklype ėmė dygti didžiulis namas. Negana to, draustinyje buvo išlyginta didžiulė šlaito dalis, sudarkyta miško paklotė, galimai iškirsti medžiai, buvo prisodinta svetimžemių augalų ir visa tai padaryta ne privačiame sklype, o valstybinėje žemėje.

Tuo metu statybos buvo prasidėjusios Verkių regioniniame parke esančioje Gulbinų gatvėje.

Lietuvos respublikos Saugomų teritorijų įstatymas nurodo, kad draustiniuose draudžiama: naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus; statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose <...> statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.

Todėl užfiksavus statybas kilo abejonių dėl statinio teisėtumo. Tąkart nebuvo aišku, ar tik statinys nebus pastatytas per arti šlaito ir ar yra išlaikomas 50 m atstumas iki jo. Taip pat ar statinys neviršija draustinyje leidžiamo statyti dydžio?

Vis dėlto leidimą statyti naują statinį Vilniaus miesto savivaldybė išdavė dar 2014 metų liepos 25 dieną. Tai Delfi buvo patvirtinusi Vilniaus miesto savivaldybė: „2014 m. liepą buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas vienbučio gyvenamojo namo statybai nuosavybės teise valdomame sklype Gulbinų g.“.

Tuometinė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė Vida Petiukonienė Delfi taip pat patvirtino, kad parkas pritarė statyboms 2014 metais.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė V. Petiukonienė, nors ir derino statybos leidimus, anąkart Delfi situacijos išsamiai komentuoti nenorėjo ir didžiąja dalimi klausimų siūlė kreiptis į miškininkus. „Būtų gerai, kad jums atsakytų miškų valdytojai. Už sklypo ribos yra valstybinio miško fondo žemė, todėl į visus klausimus, susijusius su mišku, turi atsakyti miško valdytojas – Vilniaus miškų urėdija“, - laiške rašė V. Petiukonienė.

Teritorijoje valstybinėje žemėje užtvaru buvo užtvertas viešas kelias. Tačiau, pasak parko direktorės, tai padaryta dėl apsaugos nuo šiukšlintojų: „Kelio užtvaras, esantis ant įvažiavimo link Balsio ir Gulbino ežerų, yra pastatytas tuo pačiu pagrindu. Tad pravažiavimas ir praėjimas yra tik dviratininkams ir pėstiesiems.“

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tada komentavo, kad leidimo kirsti medžiams toje vietoje nebuvo išduota. „Jokie leidimai medžių kirtimui šiuo adresu nebuvo išduoti. Teritorija palei minėtą sklypą yra Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos žinioje“, - komentavo savivaldybės atstovai.

Taip pat per draustinį yra išasfaltuotas kelias, vedantis iki šio namo. Už namo asfaltas pasibaigia, stovi užtvaras ir likusi kelio dalis yra neasfaltuota, todėl asfaltavimas naudingas tik šios valdos gyventojams. Kaip paaiškėjo, kelias asfaltuotas su savivaldybės žinia.

„Gulbinų g. sklypo savininkė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl minėtos gatvės dalies projektavimo ir įrengimo. Savininkas savo lėšomis atliko Gulbinų g. dalies projektą, jam buvo išduotas statybos leidimas. Norime atkreipti dėmesį, kad tai nėra kelias, vedantis link namo, o Vilniaus miesto Gulbinų gatvės dalis. Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar 2011 m. patvirtino tvarką pagal kurią prie gatvių remonto finansiškai gali prisidėti ir patys verslininkai ir vietos gyventojai, o tai lemia spartesnę darbų eigą. Vilniaus savivaldybė visada prisideda finansiškai, jei gyventojai ar įmonės prisideda prie projektų įgyvendinimo“, - Delfi tada komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyriaus vadovas Arūnas Visockas.

Pareigūnai nustatė pažeidimų

Negana to, kad sklype draustinyje buvo pradėtas statyti didelis abejotino teisėtumo namas, ten buvo nustatyta ir daugiau galimų pažeidimų. Gerai informuotų Delfi šaltinių duomenimis, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) darbuotojai buvo apsilankę teritorijoje ir pamatė nemažai galimų pažeidimų. Buvo teigiama, kad draustinyje savavališkai buvo pasodintos introdukuotos augalų rūšys, t.y. svetimšaliai augalai, kuriuos draustinyje sodinti draudžiama.

Taip pat, kai buvo valytas miškas, Delfi šaltinių teigimu, valstybinėje žemėje buvo pastatyta malkinė, šašlykinė, suoliukai. Šaltinių teigimu, buvo sumokėta 16 tūkstančių litų bauda už savavališkus veiksmus ne savo teritorijoje ir duotas nurodymas atstatyti buvusią padėtį. Be to, paviršiaus reljefas buvo išlygintas ir šlaite matomas užpylimas, dirbtinai buvo paaukštintas šlaitas.

Įtarimų VSTT sukėlė ir pastatas, mat pagal įstatymus draudžiama statyti arčiau nei 50 m nuo šlaito. Be to, iš vienos pusės užtvaru yra užtvertas kelias, vedantis į sklypą. Kai Delfi žurnalistai lankėsi sklype pirmą kartą, valstybinėje žemėje dar stovėjo malkinė, tačiau šašlykinės jau nebebuvo. Antro apsilankymo metu po mažiau nei savaitės valstybinėje žemėje nebeliko ir malkinės.

Iš Delfi informaciją apie statinį draustinyje sužinojusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) buvo pradėjusi patikrinimą ir aiškinosi dėl statinio teisėtumo draustinyje.
Taip pat gavusi informaciją, patikrinimą dėl galimo miško iškirtimo atliko ir Valstybinė miškų tarnyba. Mat pagal archyvines žemėlapių nuotraukas puikiai matoma, kad teritorijoje anksčiau buvo nemažai medžių, o dabar belikęs vos vienas kitas.

Teritorijoje lankėsi ir situaciją sklype fiksavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) darbuotojai, kurie nustatė nemažai pažeidimų. VSTT direktorius Albertas Stanislovaitis Delfi teigė, kad tai yra sisteminė problema, mat kažkodėl parkas įtakingiems verslininkams leidžia tvarkyti valstybinę žemę, o nesuprasdami, kaip tai daryti saugomoje teritorijoje, žmonės padaro pažeidimų, išdarko miško paklotę.

„Žinau situaciją. Ten yra tam tikri sisteminiai dalykai. Būtent direkcijos leidimai, sutartys fiziniams asmenims tvarkyti. Gaunasi toks kaip delegavimas tam tikrų parko funkcijų, o žmonės, savaime suprantama, tai daro taip, kaip jie supranta. Ten yra ir paklotė sunaikinta. Ten esame apsilankę, medžiaga ruošiama“, - kalbėjo A. Stanislovaitis.

Delfi turimi dokumentai rodė, kad VSTT sklype nustatė gausybę pažeidimų. Privačiame žemės sklype vietoje buvusios sodybos šiuo metu pastatytas vienas gyvenamasis namas, kurio užstatymo plotas yra 300 kv. m, naujo pastato tūris 2250 kubinių metrų, t.y. 6 kartus didesnis už buvusio gyvenamojo namo.

Gyvenamieji namai (tiek naujas, tiek anksčiau stovėjęs) pateko į pakrantės apsaugos juostą. Nustatyta, kad gyvenamasis namas, vizualiai žiūrint, yra tik apie 14-15 m atstumu nuo šlaito briaunos. Be to, nustatyta, kad pastatytas miesto tipo gyvenamasis namas, o ne perstatyti sodybos pastatai. Visa sodyba (50 m atstumu) yra Riešės upelio pakrantės apsaugos juostoje. Pagal įstatymą pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėną. Nuo nagrinėjamo sklypo pertvarkyta Riešės upelio slėnio šlaito dalis, išlygintas paviršius, apsėta veja. Už sodybos (kitoje gatvės pusėje) esantis valstybinis miškas pertvarkytas taip pat galimai neteisėtai: suardyta miško paklotė, iškirsti krūmai, pomiškis.

Be to, VSTT nustatė, kad užtvaru užtverta Gulbinų gatvė, einanti pro sodybą toliau per valstybinį mišką taip, kad net ir pėstieji ar dviratininkai nebegali naudotis keliu. Tarnybos nuomone, pastatant keliuko užtvarą, užkirsta galimybė visuomenei lankytis valstybinėje žemėje.

Delfi kreipėsi į pastatą valdančios įmonės akcininkę I. Malinauskienę turėtais el. pašto adresais. Tačiau ji į klausimus kol kas neatsakė. Jei atsakymus pateiks vėliau, tekstą papildysime.