Palikti autentiškus akmenis, ar juos pjaustyti perpus ?
Per senąją Kauno dalį besidriekianti Vilniaus gatvė šiuo metu virtusis milžiniška statybų aikštele – tęsiasi vasarą prasidėję kapitalinio remonto darbai. Kai kuriose atkarpose jau baigti požeminiai darbai – pakeisti vamzdynai, įrengtos lietaus nuotekų sistemos, o kitur ekskavatoriai vis dar rausiasi žemėje. Senoji akmenų danga jau seniai išardyta, ją galima rasti tik gatvės prieigose.
Nors kalbama, jog iki kitų metų birželio turi būti paklota akmenų danga, gali būti, kad šis etapas užtruks ilgiau nei planuota. Kauno savivaldybės atstovams nusprendus, kad autentiškus tašytus grindinio akmenis vertėtų pjaustyti per pusę ir kloti sukuriant idealiai lygią dangą, kuria būtų patogu judėti neįgaliesiems bei šeimoms su vežimėliais, šiai idėjai prieštarauja paveldosaugininkai.
Nerandant bendro sutarimo, kaip po remonto turėtų atrodyti seniausia Kauno gatvė, Kultūros paveldo departamentas (KPD) rugsėjo pradžioje uždraudė savivaldybei pjaustyti istorinius grindinio akmenis, o savivaldybė kreipėsi į teismą prašydama šį reikalavimą panaikinti.
„Ilgą laiką, gal pusantrų metų vyko pokalbiai, kaip Vilniaus gatvės grindinį reikėtų išsaugoti darant kuo mažiau intervencijos. Savivaldybė, jos administracija, pasirinko kitą kelią. Vietoje to, kad pabaigti derybas išsaugant kuo daugiau autentiškumo, jie (teismui – red.) apskundė KPD Kauno skyriaus nurodymą nepjaustyti šio akmens“, – portalui „Delfi“ sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras.
Jis patikslino, kad jo vadovaujama institucija, nenorėdama stabdyti Vilniaus gatvės kapitalinio remonto darbų, suderino kitus etapus, tokius, kaip vamzdynų keitimas, tačiau neleido pjaustyti istorinio grindinio, kuris yra Kauno Senamiesčio vertingoji savybė.
Priekaištauja dėl nenoro išsaugoti autentiškumą
„Kauno savivaldybė nusprendė, kad ji yra teisi ir eis tuo keliu, kurį numatė. Pokalbių su mūsų specialistais metu pasirinko kelią, kaip lengviau daryti, o ne išsaugoti autentiškumą.
Labai nemalonu klausyti, kai iš savivaldybės žeriami priekaištai, jog KPD stabdo darbus, o stabdymo esmė yra ta, kad projekte pateikti su paveldosaugos principais nederantys sprendimai“, – sakė V. Bezaras.
KPD direktorius sakė manantis, kad preciziškai atrinkus istorinius grindinio akmenis ir juos sudėjus atgal, ne tik sumažėtų darbų kaina, bet ir būtų išsaugotas paveldas.
„Siūlymas akmenis pjaustyti per pusę – būtų tos vietos dvasios praradimas. Kito kelio nemanau, nes senamiestis yra miesto širdis, jo pažiba. Jeigu dabar diskutuojame apie grindinį, po kurio laiko pradėsime kalbėti apie fasadus ir taip toliau“, – sakė KPD vadovas.
V. Bezaras akcentavo, jog Vilniaus gatvės grindinys – neabejotinai istorinis elementas, nors ir nesiekiantis viduramžių, tačiau pakankamai senas ir autentiškas.
„Dalį šių akmenų prieš 100 metų rinko visi Lietuvos gyventojai, Kaune jie buvo tašomi ir klojami tiek čia, tiek ir A. Juozapavičiaus gatvėje. Būtent tai ir yra šimtmečio dvasią primenantis objektas, kurį tikrai reikia išsaugoti.
Kai kalbama, jog technologiškai lengviau sudėti (supjaustytus akmenis – red.), tai žodis „technologiškai“ senamiesčiams yra nelabai tinkamas. Juo labiau, pasidairius aplinkui, Rygoje, Taline, Stokholme ir kitur, kažkodėl autentiško grindinio sudėjimo kokybę „išspausti“ galima, o Kaune – atsiranda problemų. Tai mane labai glumina“, – sakė V. Bezaras ir šį Kauno savivaldybės sprendimą vadino akivaizdžiu prasilenkimu su elementariais paveldosaugos principais.
Norėta pakeisti visos gatvės dangą ?
Vilniaus gatvės kapitalinio remonto projekto autorė ir tvarkybos darbų projekto vadovė architektė Vilija Skėrienė portalui „Delfi“ sakė, jog idėja pjaustyti senovinio grindinio akmenis kilo būtent Kauno savivaldybės valdininkams.
Ji minėjo, kad pradžioje buvo planuota didžiąją dalį autentiško grindinio išsaugoti, tik patiesti granito plokštes, kad jomis būtų patogiau judėti neįgaliesiems vežimėliais bei akliesiems.
„Savivaldybė paskui nusprendė, jog 120 centimetrų pločio yra per mažai, reikia daugiau, pradėta kalbėti apie tai, kad jie viską pakeis nauja danga. O tai reiškia – dar viena Laisvės alėja, nes akmenys būtų imamai iš karjerų, vienspalviai ir tvarkingai, it kareivukai sukapoti.
Dėl to buvo prieita sprendimo, jog turėtų likti ta pati medžiaga“, – pasakojo architektė V. Skėrienė bei patikslino, jog tašytų akmenų grindinys su šonuose esančiais bortais yra vertingoji Vilniaus gatvės savybė.
Architektė mano, jog vertingoji savybė turi būti išsaugota
Paklausus, kaip nutiko, jog architektei, istorinės Kauno gatvės remonto projekto autorei ima savo sąlygas diktuoti savivaldybės valdininkai, V. Skėrienė atsiduso.
„Projekto autorius, projekto vadovas įspraudžiamas į sutartinius dalykus. Tu turi padaryti projektą, kuris tiktų visiems. Sau aš galiu projektuoti ką noriu, bet šiuo atveju projektą turi patvirtinti užsakovas“, – kalbėjo architektė.
Užsiminus, jog tarsi savaime suprantama, kad remontuojant Vilniaus gatvę turi būti išsaugotos jos vertingosios savybės, projekto autorė V. Skėrienė su tuo sutiko.
„Be abejo, jeigu būtų taip dirbama – nebūtų teismų. O dabar, kaip žinia, vyksta teismas“, – sakė V. Skėrienė.
Ji sakė laukianti teismo verdikto, procese yra patraukta trečiuoju asmeniu. Anot architektės, ji įsitikinusi, kad pagal įstatymą grindinio akmenys visgi turi būti išsaugoti.
Pats Vilniaus gatvės remontas – apima daug darbų. Tai ir lietaus kanalizacijos įrengimas, kurio anksčiau įrengta nebuvo, požeminių komunikacijų keitimas, šaligatvių įrengimas. V. Skėrienės teigimu, paveldosaugininkai šiems darbams pretenzijų neturėjo, ginčas kilo tik dėl Kauno sumanymo perpus pjaustyti grindinio akmenis ir istorinę senamiesčio gatvę iškloti kažkuo panašiu į nugludinto akmens trinkeles.
Kauno savivaldybės pozicija: jaučiamės teisūs
Paklausus Kauno savivaldybės atstovų, ką jie mano apie teismą pasiekusį ginčą su paveldosaugininkais dėl istorinių grindinio akmenų likimo, ryšių su visuomene skyrius perdavė lakonišką Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio komentarą.
„Manome, kad turime visus suderintus dokumentus ir veikiame taip, kaip numato teisės aktai. Šiuo metu dėl akmenų vyksta teisinis ginčas.
Laikomės nuomonės, kad Vilniaus gatvė turi būti pritaikyta visiems gyventojams, o tarp jų ir neįgaliesiems bei šeimoms su vežimėliais.
Darbai Vilniaus gatvėje vyksta intensyviai ir jau artimiausiu metu kai kuriose atkarpose bus leidžiamas pėsčiųjų eismas“, – teigė Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas A. Pakalniškis.
4,6 mln. eurų vertės Vilniaus gatvės kapitalinio remonto darbus planuojama užbaigti iki kitų metų vasaros.
Kiek anksčiau Kauno savivaldybės atstovai minėjo, kad požeminių komunikacijų darbus planuojama baigti iki Kalėdų. Tada pagrindinę Kauno Senamiesčio gatvė bus atverta pėstiesiems.
Patyrus pirmąjį pralaimėjimą nepalankų teismo sprendimą apskundė
Paveldosaugininkams nesutinkant leisti, jog Vilniaus gatvės akmenys būtų pjaustomi pusiau, panašu, kad remonto darbų pabaiga, o būtent grindinio klojimas gali užsitęsti ilgesniam nei planuota laikui.
Juolab, kad Kauno savivaldybė inicijavo teisminė procesą, kuris gali trukti metus ir ilgiau. Spalio 4 dieną savivaldybė su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus dėl KPD reikalavimo išsaugoti autentiškus grindinio akmenis jų nepjaustant panaikinimo. Skundas priimtas nagrinėti, šiuo metu vyksta pasirengimas bylinėjimuisi, ginčo šalys pateikia dokumentus.
„Delfi“ pavyko sužinoti, jog nelaukdama teismo verdikto Kauno savivaldybė bandė siekti, kad nepaisant paveldosaugininkų nepritarimo, darbai būtų tęsiami toliau. Motyvuota tuo, jog kitais metais Kaunas taps Europos kultūros sostine, mieste, o ypač senojoje jo dalyje vyks nemažai renginių, tad būtina užtikrinti remonto darbų tęstinumą. Taip prašyta teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kitaip tariant – suspenduoti paveldosaugininkų reikalavimą saugoti grindinį.
Tačiau teismas laikėsi kitos pozicijos ir savivaldybės prašymą atmetė.
„Objektas iš esmės, pats savaime, turi išskirtinę paveldosauginę vertę Kauno miestui, todėl tenkinus pareiškėjos (Kauno savivaldybės – red.) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atsakovės (KPD – red.) reikalavimo sustabdymas leidžiant autentiškų akmenų apdorojimą vykdyti pagal pareiškėjos sprendinius, kuriems atsakovė nepritaria, gali padaryti iš esmės nepataisomą žalą kultūros vertybėms ir negrįžtamai sunaikinti istorinio objekto vertingąsias savybes“, – pasisakė Kauno savivaldybės prašymą atmetę Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai.
Šio verdikto esmė ta, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir leidus toliau tęsti darbus pjaustant akmenis, tolimesnis ginčo nagrinėjimas teisme taptų beprasmis. Nes tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad savivaldybė neturi teisės pjaustyti grindinio akmenų, jau būtų per vėlu ką nors pakeisti.
Spalio 28 dieną jai nepalankų Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą savivaldybė apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Kitų šalių patirtį kauniečiai analizavo per „Google Maps“
Nelaukdama teismo sprendimo šį penktadienį Kauno savivaldybė Rotušės aikštėje surengė improvizuotą spaudos konferenciją, kurios metu aiškinta, jog Vilniaus gatvės dangą pakeitus šlifuotais akmenimis pagrindinė Senamiesčio arterija taptų kur kas patogesnė neįgaliesiems bei šeimos su vežimėliais.
Tarsi bandant sustiprinti šį argumentą į spaudos konferenciją buvo pakviesti ir neįgaliųjų atstovai su vežimėliais, taip pat dalyvavo ir už autentiško grindinio išsaugojimą pasisakantys kauniečiai. Kilus diskusijai vienas neįgaliųjų juos pavadino „akmenų brolija“ bei tikino, kad sprendimas dėl Senamiesčio vizijos turi būti orientuotas į patogumą.
Kauno savivaldybė taip pat įrengė stendą, kuriame vaizduojami kitų miestų senamiesčiai su lygių akmenų grindiniu. Tačiau paklausus, ar ten irgi naudota akmenų pjaustymo technologija, ar akmenys tiesiog preciziškai atrinkti ir lygiai sudėti, konkrečiai atsakyta nebuvo.
„Pažiūrėjome kituose miestuose, paprastuoju keliu einant per „Google Maps“ nuotraukas. Per tam tikrus laikotarpius einant matosi kaip prieš keletą metų buvo nelygaus akmens grindinys, panašaus tipo, nuotraukos jau yra kaip tas akmuo pritaikytas ir matosi tikrai lygintas. Manau, kad dviračio mes tikrai neišradinėjame, pasitikrinome, kad ir kitos Europos šalys elgiasi panašiai. Tas pritaikomumas, manau, yra šios dienos neišvengiamybė“, – kalbėjo Kauno savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėjas A. Pakalniškis.
Priminus, jog KPD vadovas V. Bezaras minėjo, kad kitose Europos šalyse grindinio akmenys nėra pjaustomi, A. Pakaniškis minėjo, kad lyginimo technologijų esama įvairių, o pjovimas – viena jų.
„Bent mes tokią pasirinkę, kitų – nežinau“, – sakė A. Pakaniškis.
Jeigu teismo sprendimas bus nepalankus – klos trinkeles ?
Paklausus, kiek truks ginčo su akmenų pjaustyti neleidžiančiais paveldosaugininkais nagrinėjimas teismuose, A. Pakaniškis atsakyti negalėjo.
„Kol kas mes akmens nepjaustome ir laukiame informacijos iš teismo“, – sakė A. Pakalniškis.
KPD atstovams savivaldybė žada pateikti darbo projekto sprendinį, kuris iš esmės atkartos tą situaciją, dėl kurios iš kyla ginčas – visą Vilniaus gatvę ketinama iškloti lygintais akmenimis.
„Kitokių sprendinių mes negalime teikti, tik tą sprendinį, kurį jie mums suderino“, – sakė A. Pakalniškis.
Kas bus, jeigu Kauno savivaldybė sulauks jai nepalankaus teismo ir bus neleista pjaustyti grindinio akmenis?
Savivaldybės atstovai užsiminė, kad tuo atveju akmenys bus saugomi, tačiau Vilniaus gatvė bus grindžiama lygia, nauja danga. Tai gali būti akmens plokštės arba trinkelės. Formaliai tai ji vadintųsi laikina gatvės danga.
Apie galimą tokį scenarijų kalbėjo ir Vilniaus gatvę remontuojančios bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas.
Kauno savivaldybė taip pat ruošiasi inicijuoti virtualią apklausą, kad kauniečiai internetu galėtų pareikšti savo nuomonę dėl istorinės miesto dalies ateities.
„Tai leis žinoti daugumos kauniečių nuomonę. Mes ją paskelbsime viešai“, – sakė Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius.
Paklausus, ką lems ši apklausa, T. Jarusevičius patikslino, jog absoliučiai nieko, tik leis žinoti daugumos joje dalyvavusių kauniečių nuomonę.