Po to, kai Lietuva dėl pasaulyje plintančios ligos ėmėsi papildomų atsargumo priemonių – išplatino rekomendacijas, pradėjo konsultuoti atvykstančius gyventojus oro uostuose, į medikus pradėjo kreiptis dėl savo sveikatos ir savijautos sunerimę lietuviai. Apie tai pirmadienį vykusioje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) spaudos konferencijoje pranešė Nacionalinio Visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
„Galbūt aš neaiškiai išsireiškiau sakydama, ką reikia daryti žmonėms, keliavusiems po Kiniją (...), kurie pasijuto blogai. Iš tikrųjų sunerimo Santaros klinikų medikai, turbūt gavę daug skambučių, kad jų darbas gali būti sutrikdytas. Aš labai dar kartelį noriu pasakyti, kada gi reikia sunerimti. Jeigu kažkoks žmogus dviejų savaičių laikotarpy keliavo po Kiniją, (...) grįžęs pasijuto blogai, t.y. jam pakilo 38 laipsnių arba aukštesnė temperatūra ir jaučia panašius į gripą simptomus – skauda galvą, kosti, pasunkėjęs kvėpavimas, laužomi kaulai, tik tokiu atveju reikia kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC). Dėl visų kitų negalavimų turi būti kreipiamasi taip, kaip yra įprasta, įprasta tvarka“, – spaudos konferencijoje akcentavo specialistė.
Patikrinimui į infekcinę ligoninę buvo nuvežtos dvi šeimos
Vis dėlto BPC atstovė Vilma Juozevičiūtė ryškaus skambučių pagausėjimo dėl koronaviruso pavojaus DELFI patvirtinti negalėjo.
„Bendrasis pagalbos centras kol kas negali teigti sulaukęs daug gyventojų skambučių – gauti tik keli pavieniai kreipimaisi. Mūsų specialistai konsultacijų tokiais atvejais neteikia: išsiaiškinę nusiskundimo pobūdį ir gyvenamosios vietos adresą, sujungia skambinantį asmenį su atitinkamos greitosios pagalbos stoties dispečerine“ , – pirmadienį DELFI teigė V. Juozevičiūtė.
Kad keli po užkrato šalis keliavę ir prastai pasijutę gyventojai iš tiesų kreipėsi į medikus, patvirtino ir Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties (VGMP) Dispečerinės tarnybos vadovas Igoris Lukaševas. Jo teigimu, iki šiol patikrinimui dėl koronaviruso į Santaros klinikų Infekcinių ligų centrą buvo atvežtos dvi šeimos, t.y., šeši asmenys, visi jie lankėsi Kinijoje.
„Pirmiausiai, žmonėms reikia pasakyti, kad nebūtų panikos, nes kol kas Lietuvoje nėra nustatytas nė vienas koronaviruso atvejis. Mes žmones, kurie yra atskirdę iš Kinijos arba bendravo su Kinijos piliečiais prieš 14 dienų (iki pasireiškiant pirmiesiems simptomams – DELFI), kai dar yra inkubacinis periodas, ir jeigu jie pajuto, kad jiems pakilo temperatūra, kažkoks bendras silpnumas, negalavimas kaip prie virusinės infekcijos, nuvežame į Infekcinių ligų ligoninę, kur jiems bus padarytas tyrimas“, – teigia I. Lukaševas.
Kam būtina kreiptis į medikus ir kaip tai padaryti?
NVSC pabrėžia, kad į medikus kreiptis reikia tik tiems asmenims, kurie save priskiria rizikos grupei (keliavo po Kiniją ar kitas užkrato šalis, turėjo kontaktą su sergančiais koronavirusu), ir kurie pasijuto prastai (temperatūra, kosulys, bendras silpnumas, kaulų laužymas). Sveikatos specialistai pabrėžia, kad pajutus tokius simptomus kreiptis į medikus būtina ir tai nedelsiant reikia daryti bendruoju pagalbos telefonu, nesilankyti poliklinikose, kitose viešose vietose, vengti kontakto su žmonėmis.
„Jei simptomai pasireiškė keliaujant po Kiniją ar grįžus iš jos, ar per dvi savaites po kontakto su žmonėmis, neseniai buvusiais toje šalyje, tokiu atveju reikia nedelsiant skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas. Jei simptomai pasireiškia skrendant lėktuvu, nedelsiant informuoti lėktuvo įgulą“, – pabrėžia NVSC.
– Jei priskiriate save rizikos grupei ir pasijutote prastai skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kuo aiškiau nurodykite simptomus bei tai, kad viešėjote padidintos rizikos zonose (kur konkrečiai ir kada)
– BPC operatoriai sujungs jus su greitosios medicinos pagalbos medikais. Jei jiems, išklausius jūsų nusiskundimų, kils įtarimų dėl koronaviruso grėsmės, medikų brigada atvyks pas jus į namus
– Atvykę medikai, esant realiai rizikai, detalesniems tyrimams jus gali nuvežti į infekcinių ligų centrą
Medikai kilus įtarimams atvyksta su papildomomis apsaugos priemonėmis
Jei greitosios pagalbos medikams kyla įtarimas dėl koronaviruso grėsmės ir jie nutaria pas pacientus atvykti, kaip visa tai vyksta?
„Be abejo, mes imamės papildomų apsaugos priemonių. Tą pradėjome daryti nuo šeštadienio, kai buvo pirmas pranešimas. Jeigu, pavyzdžiui, vežame tokį pacientą, tai mūsų medikai ir vairuotojas – visi brigados nariai dedasi respiratorių, kadangi infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Pacientui taip uždedama kaukė“, – aiškina I. Lukaševas.
Specialistas aiškina, kad papildomus apsauginius drabužius, specialias pirštines, skafandrus greitosios pagalbos medikai viltųsi tik tokiu atveju, jei pacientas, kuris gali sirgti pavojinga infekcine liga, būklė būtų itin sunki ir jam skubiai reikėtų teikti pagalbą.
„Jeigu mums reikėtų teikti pagalbą tokiam pacientui, kuris staiga prarastų sąmonę ir mums reikėtų jam statyti lašelinę sistemą, mes dar automobiliuose turime apsauginius neperšlampamus chalatus, antbačius. Jeigu pacientas jau sunkios būklės, be sąmonės, užsikrėsti galima per išskyras, t.y., seiles, prakaitą, kraują, teikiant pagalbą tokiam pacientui su įtarimu mūsų brigada pasirūpins apsaugos priemonėmis. Mes esame pasiruošę pagal mūsų ekstremalių situacijų planą, jeigu yra tokia kažkokia infekcija.
Mes neseniai turėjome ir Ebolos pratybas oro uoste, ten dalyvavo visos organizacijos. Vilniaus Greitosios pagalbos stotis jau yra nusipirkusi specialų konteinerį pervesti infekuotam pacientui“, – teigia I. Lukaševas.
Ar galima pasitikrinti profilaktiškai?
Koronavirusas neabejotinai privertė suklusti tuos, kurie pastaruoju metu lankėsi Kinijoje, kitose viruso paliestose šalyse ar ką tik iš ten sugrįžo. Ar galima pasitikrinti profilaktiškai?
„Remiantis tiek Pasaulio sveikatos organizacijos, tie Europos ligų prevencijos kontrolės centro duomenimis, iki galo apskritai nėra aišku apie to viruso keliamą grėsmę dėl inkubacinio periodo trukmės. Prieš savaitę jis buvo 14 dienų, vakar žiniomis, galbūt tai bus 7 dienos. Nuo to priklauso, kada žmogus pats nesirgdamas jau pradeda į išsorę išskirti virusą.
Žmogui tirtis dėl to, kad jis buvo Kinijoje nepasireiškus pirmiesiems simptomams, tikrai nereikia. Jeigu būtų aišku, kad inkubacinis periodas yra 14 dienų ir aišku, kad prieš pirmų simptomų atsiradimą žmogus 3 ar 4 dienas į išorę jau išskiria virusą pats nesirgdamas, tada būtų galima žmonėms kažką realesnio, konkretesnio pasakyti. Dabartiniu metu tokių duomenų nėra ir tokio tyrimo atlikinėti tikrai neverta“, – aiškino NVSC Užkrečiamų ligų valdymo skyriaus vyr. spec. Daiva Razmuvienė.
NVSC taip pat akcentuoja, kad į rizikos grupę pakliūva tik po šalis, kuriose fiksuoti pavojingos ligos atvejai, keliavę ir simptomus pajutę asmenys. Visiems kitiems dėl sveikatos sutrikimų reikia kreiptis į šeimos gydytojus.
„Šiuo metu prevenciškai tikrintis sveikatos dėl naujojo koronaviruso žmonėms, kurie nėra buvę Kinijoje ar nėra artimai bendravę su žmonėmis, sergančiais ar įtariamais sergant naująja koronavirine infekcija, nėra tikslinga.
Jei žmogus nekeliavo į Kiniją, neturėjo kontaktų su šioje šalyje buvusiais asmenimis 14 dienų iki susirgimo, tokiu atveju pajutus šiuos simptomus: karščiavimas, kosulys, dusulys, gerklės skausmas, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – pabrėžia sveikatos specialistai.