„Aš jau pats turiu anūkes ir žiūrint į jas man labai liūdna, kai pagalvoju, kas jų laukia. Aš su grauduliu į jas žiūriu, nes žinau, kas darosi visoje toje sistemoje. Puikūs vaikai pateks į tikrai ne pačią palankiausią terpę“, – laidoje kalbėjo S. Jurkevičius.
Jo teigimu, nors šiuo metu mokyklose dar yra puikių vyresnio amžiaus mokytojų, po kelerių metų ugdymo įstaigose jų nebeliks.
„Mokykla baigia išsikvėpti. Tie puikūs mokytojai yra pavargę, didelė dalis jų jau yra pensinio amžiaus, galėtų jau ir nebedirbti. Didelė dalis mokytojų pasitraukė iš sistemos per karantiną dėl valstybės siūlomų kompensacijų. Tarsi sistemiškai buvo pabandyta galutinai iššluoti mokytojus. Galima kurtis iliuziją, bet šiuo metu situacija yra dramatiška, po trejų metų realiai bus visiškai katastrofinė situacija, nes tų mokytojų, kuriuos įsivaizduojame, beveik nebelieka“, – sakė Vilniaus licėjaus vadovas.
Pasak jo, bendra aplinka mokyklose prasidėjus naujiems mokslo metams nėra labai džiuginanti: „Visos tos kaitos, kurios vienokiu ar kitokiu būdu ateina į mokyklą, kelia tam tikrų abejonių. Kiekviena vyriausybė tarsi įsipareigoja padaryti vieną didelį nesėkmingą darbą. Prieš tai buvusi vyriausybė pabandė įgyvendinti etatinį apmokėjimą, kuris žinome, kokias pasekmes sukėlė, ta absurdiška apmokėjimo sistema ir toliau egzistuoja. Tai buvo didelis sukrėtimas.“
Dabar, kaip teigia S. Jurkevičius, į mokyklas ateina dar vienas didelis pokytis. „Jeigu etatinio apmokėjimo tvarka pajudino tik administraciją ir mokytojus, tai dabar užsimota dar stipriau – nuspręsta keisti ugdymo turinį. Tai palies ne tik administraciją ir mokytojus, bet ir mokinius, netiesiogiai palies ir tėvelius, apskritai visą švietimo bendruomenę“, – sakė jis.
Pasak Vilniaus licėjaus vadovo, sistemą tarsi norima pagerinti, bet ne visą laiką tai pavyksta padaryti: „Kai kurie sisteminiai dalykai, ugdymo turinys yra pakankamai stabilus ir neblogas, kad kažką ten kaitalioti, judinti, filosofuoti ir fantazuoti. Manau, kad mes užsižaidėme visose tose kaitose ir man jos atrodo savitikslės.“
Įsisenėjusi problema
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, lankantis šalies mokyklas, sakė pastebėjęs, kad tarp mokytojų atsiranda jaudulys ir dėl infliacijos, kuri stipriai apkarpė jų atlyginimus.
„Tie, kurie daug uždirba, dirba nerealiai – po 32–35 pamokas, vienoje mokykloje vienas mokytojas dalykininkas dirba net 42 pamokas. Tai yra nesuvokiama protu, apie kokybę šnekėti nėra ką“, – teigė G. Sarafinas.
Mokytojų trūkumas, kaip teigė pirmosios vyriausybės švietimo ir kultūros ministras Darius Kuolys, įsisenėjusi ir didėjanti problema.
„Mes turime labai daug gerai dirbančių, pasiaukojančiai dirbančių brandaus amžiaus mokytojų, bet jie trauksis. Jaunimas šiandien, ypač gabus, labai retai renkasi mokytojo profesiją. Mes šiandien apskritai į pedagogikos mokslus neturime pritraukę gabiausių protų. Tai yra toks intelektualinis mūsų nukraujavimas, intelektualinė bejėgystė, kurią mes užsiprogramavome“, – laidoje kalbėjo D. Kuolys.
„Nepriklausomybės laikais Meilės Lukšienės rūpestis buvo, kaip stipriausius Lietuvos protus pritraukti prie švietimo. Tuo metu garsūs profesoriai aukojosi, dirbo švietimui. Garsūs matematikai, kaip Algirdas Zabulionis, kūrė matematikos didaktikos katedrą Vilniaus universitete, stipriausioje aukštojoje mokykloje. Dabar visa tai yra sunaikinta.
Mes mėginame atnaujinti ugdymo turinį, bet kur mūsų ugdymo turinio mokslų daktarai, gavę europinį, pasaulinį išsilavinimą, kurie strateguotų? Ugdymo turinio reformos yra pačios subtiliausios, pačios sudėtingiausios. Jos daromos su labai rimtais tyrimais. Mes Lietuvoje vieninteliai darome esminę reformą, kuri 30 metų lems mūsų mentalitetą, viešųjų pirkimų būdu“, – sakė D. Kuolys.
Nors šiuo metu kalbama, kad Lietuvos mokykloms trūksta apie 600 pedagogų, G. Sarafino teigimu, tai tik ledkalnio viršūnė. „Iš principo jų stinga maždaug 4000, tačiau kadangi didina krūvius, atrodo, kad jų stinga mažiau. Manoma, kad lituanistui normalu turėti 20 valandų, matematikui – 24, bet jei žmogus ima virš 30 kassavaitinių pamokų, jis tiesiog užkaišo skyles, gelbėja, bet kalbėti apie kažkokį individualumą, pagalbą, ten jokių šansų“, – sakė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.
Ateina nekvalifikuoti žmonės
S. Jurkevičius laidoje teigė, kad šiuo metu šalies švietimo pagrindas laikosi ant kartos, kuri dar sovietiniais laikais baigė pedagoginį institutą.
„Reiktų aiškiai pasakyti, kad nuo 1990 metų, kai atgavome nepriklausomybę, visas procesas sistemingai prastėjo, kol galų gale sunaikinome iš esmės viską: institutą, pedagoginį, sugriovėme mokytojų kvalifikaciją. Tarsi [mokytojų] buvo per daug, bet paaiškėjo, kad šiuo momentu jų paprasčiausiai nebėra. Ir šiuo metu nėra mokyklos, kurioje netrūktų mokytojų“, – atkreipė dėmesį S. Jurkevičius.
Vilniaus licėjaus direktorius pasakojo, kad dabar mokyklos jau net negali daryti konkurso, skelbti atranką ieškodamos vienos ar kitos disciplinos mokytojo.
„Vyresnioji karta tarsi buvo idėjiškai angažuota išmokyti, padėti kažkokį pamatą. Dabar yra nueita vadybine linkme, kaip sukurti aplinką, kurioje būtų gera nesimokant, nieko neveikiant ir sukurti kažką tokio neva patrauklaus. Galų gale jau šiek tiek pradėta kalbėti, kad mokykloje reikia mokytis“, – kalbėjo S. Jurkevičius.
„Tame ugdymo turinyje ir visame ugdymo kontekste tiek paleista absurdiškų, kenksmingų, ant nesąmonės ribos balansuojančių idėjų, kad tai visiškai sugriovė bent kažkokį pagrindą, kurį įgydavo mokiniai. Prieisime prie to, kad [mokiniai] „Tautiškos giesmės“ nesugebės išmokti mintinai, nes nieko nebereikia mokėti, nereikia atsiminti, galima daryti kažkaip kitaip. Pati mokymo idėjinė linija yra visiškai sugriauta. <…> Ateina pamokas stebėti žmogus, kuris neišmano dalyko. Aš galiu daryti nesąmones, nuolatines dalykines klaidas, bet pravesti neva išoriškai gražią pamoką. Viskas tame kontekste yra išbalansuota“, – pasakojo jis.
Tai, kad į mokyklas mokyti ateina nekvalifikuoti žmonės, anot jo, rodo ir situaciją aukštosiose mokyklose, kurios rengia pedagogus, prastą studijų kokybę jose.
„Kažkada atėjo kandidatė matematikos mokytoja. Žiūrint ir kalbantis atrodė tarsi tinkama, bet paskui pabandžiau paklausti, ar ji nenorėtų išspręsti valstybinio brandos egzamino užduoties. Ji sako: gerai. Aš pasodinau matematikos mokytoją ir ištraukiau atsitiktinių metų matematikos užduotį. Situacija buvo tokia, kad matematikos mokytoja susiėmė už galvos“, – prisiminė Vilniaus licėjaus vadovas.
„Ateina nekvalifikuoti žmonės, kurie daro ir gali toliau daryti didžiulę žalą valstybei“, – laidoje „Iš esmės“ teigė S. Jurkevičius.