Tyčiniu nužudymu, sukčiavimu ir kitais nusikaltimais kaltinamas A. Raziūnas, kuris apsimesdavo „advokatu Eimantu“, į laisvę buvo paleistas po Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų nutarties paskelbimo – teismas nurodė kaltinamajam taikyti intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams. Šį laikotarpį A. Raziūnas įpareigotas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, jei tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose.
Šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. Raziūnas kartu su savo suburtos organizuotos nusikalstamos grupuotės moterimis teisiamas dėl sukčiavimo, turto prievartavimo ir tyčinio nužudymo iš savanaudiškų paskatų siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą. Šioje byloje Vilniaus apygardos prokuratūra nukentėjusiaisiais pripažino net 36 žmones, kurie yra pareiškę 615 tūkstančių eurų ieškinius dėl turtinės žalos padarymo. Dar daugiau kaip 150 žmonių bus kviečiami liudyti į teismą.
Apie tai Delfi rašė straipsnių cikle „Skolų valdovo užburti“ – skaitykite susijusius straipsnius.
A. Raziūnas už grotų buvo buvo laikomas nuo 2017 m. vasario pradžios.
Jam skirtas suėmimas buvo nuolat tęsiamas – A. Raziūnas už grotų yra laikomas beveik 3 metus 4 mėnesius.
Griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimą apeliacinės istancijos teismui apskundęs A. Raziūnas nurodė, kad „net ir sudėtingose bylose suėmimo terminas negali būti tęsiamas automatiškai, o nacionaliniai teismai turi rimtai apsvarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybę“.
Pasak kaltinamojo, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) taip pat yra pažymėjęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime.
„Nesant priimto apkaltinamojo nuosprendžio aš jau faktiškai atlieku laisvės atėmimo bausmę“, – kaltinamasis pažymėjo, kad suėmimas jam yra tęsiamas vien formaliais pagrindais, nevertinant suėmime jau išbūto laiko, teisminio bylos nagrinėjimo vilkinimo priežasčių.
Jis taip pat pabrėžė, kad jo socialiniai ryšiai su Lietuva yra stiprūs.
„Nors santuoka su Agne Raziūne (ji yra oficiali „Turtuvos grupės“ vadovė – Delfi) yra iširusi, aš turiu sugyventinę, su kuria ketinu sukurti šeimą, taip pat turiu nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą“, – A. Raziūnas tikino, kad nėra pagrindo teigti, kad būdamas laisvėje jis trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo argumentais, nutarė A. Raziūną išleisti į laisvę.
„Skundo nagrinėjimo dieną A. Raziūnas iš viso suėmime yra praleidęs beveik 40 mėnesių (3 metus ir 4 mėnesius) – teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, byla teisme buvo gauta 2018 m. birželio 29 d., tačiau iki šiol buvo surengta tik apie 20 teisiamųjų posėdžių, – nurodė teismas. – Kiti iš anksto suplanuoti teisiamieji posėdžiai neįvyko dėl įvairių nuo kaltinamojo nepriklausančių priežasčių (teisėtų teisėjų kolegijos narių nebuvimo darbe, teisėjų kolegijos sudėties pasikeitimo ir kt.). Šiuo metu bylos nagrinėjimas yra apsunkintas dėl Lietuvos paskelbto karantino. Skundą nagrinėjančio teismo duomenimis, tolesnis bylos nagrinėjimo grafikas šią dieną nėra sudarytas.“
Pasak teismo, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad artimiausiu metu A. Raziūno kaltės klausimas, padarius jam inkriminuojamas veikas, negalės būti išspręstas iš esmės.
„Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius tokiais situacijai didėja tikimybė, kad ilgą laiką laikant asmenį suėmime galės būti pažeistos BPK, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos“, – nurodė teismas.
Pasak teisėjų, A. Raziūnui iškelta baudžiamoji byla yra pakankamai sudėtinga ir didelės apimties, tačiau nei bylos sudėtingumas, nei didelis joje dalyvaujančių proceso dalyvių skaičius, nepateisina tokios ilgos suėmimo trukmės.
„EŽTT praktikoje nurodoma, kad atskirais atvejais ilgesni suėmimo terminai pateisinami tiriant ir nagrinėjant bylas, susijusias su organizuotu nusikalstamumu, tačiau A. Raziūnui pareikšti kaltinimai pagal jų sunkumą, pavojingumą negali būti prilyginami minėto pobūdžio byloms“, – pabrėžė teismas.
Delfi skelbė, kad viena nuo „Turtuvos grupės“ nukentėjusi moteris buvo rasta negyva – pareigūnai įtaria, kad ji buvo nužudyta. Byloje yra ir garsių pavardžių – liudytojais buvo apklaustas buvęs futbolininkas Edgaras Jankauskas, buvęs Kauno meras ir Seimo narys Vytautas Šustauskas, kuriam A. Raziūnas prisipažino talkinęs įkalinimo įstaigoje renkant parašus, kurių reikėjo kuriamai „ubagų karaliaus“ partijai. V. Šustauskas net keletą kartų buvo aplankęs A. Raziūną, kai šis kalėjo Pravieniškėse esančioje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o A. Raziūnas net planavo vadovauti tuomečio politiko įkurtai partijai.
Šioje byloje – daugybė itin jautrių garbaus amžiaus žmonių pasakojimų apie prarastus pinigus ir itin cinišką advokato Eimanto elgesį, netikėtai užmegztą ir dar netikėčiau pasibaigusį romaną su turtinga Kauno verslininke, įtartinus sandorius, apie kuriuos žmonės sužinodavo tik tuomet, kai netekdavo pinigų. Moterys, susipažinusios su A. Raziūnu, dėl jo pamesdavo galvą – negailėdavo ne tik savo ilgai kauptų santaupų, bet net jam patikėdavo ir savo brangenybes. O kiti, praradę savo pinigus ir tikėjęsi juos susigrąžinti, kreipęsį į garsiai reklamuojamą bendrovę buvo apgauti dar kartą.
Teisėsaugos pareigūnai „Turtuvos grupe“ susidomėjo dar 2016 m. viduryje, kai į policiją dėl galimo sukčiavimo kreipėsi keli nukentėjusieji. Tyrimą dėl įtartinos bendrovės paprašė pradėti ir tuometis Seimo narys Remigijus Ačas.
O kai apie šią istoriją paskelbė Delfi, policijos pareigūnai sulaukė daugybės nukentėjusiųjų pagalbos prašymų.