Tokie vaizdai, kokius matė tuo metu tarptautiniame Vilniaus oro uoste buvęs ne vienas keleivis, nėra įprasti, dar rečiau nuo keleivių nukentėję pasienio pareigūnai ryžtasi baudžiamojon atsakomybėn patraukti nepaklusnius keliautojus ir kaip įmanydami stengiasi bet kokius konfliktus išspręsti kuo taikiau, tačiau šįkart tokios galimybės nebuvo, todėl Agnei N. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl pasipriešinimo valstybės pareigūnui.
Vis dėlto jaunai moteriai pavyko išvengti teistumo – Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs jai atstovavusio advokato Tomo Januškevičiaus skundą, nusprendė panaikinti prieš tai priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo dėl pasipriešinimo pareigūnui jai buvo skirta 75 MGL (3 750 EUR) dydžio bauda.
Pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismas prieš tai buvo konstatavęs, kad Agnė N. oro uosto patalpose pasienio pareigūnui „nenustatytos rankos nagais apdraskė kairės rankos delną bei dešinės rankos bevardį pirštą“, padarydama odos nubrozdinimus dešinės plaštakos 4-ame piršte, kairiame delne.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai tai įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, o ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai nusprendė, kad moteris panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui.
Anksčiau reikalų su teisėsauga neturėjusi Agnė N. nesutiko su jai pareikštais kaltinimais ir pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus bei priimtą apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis.
Ji neslėpė, kad iš tiesų oro uoste vengė sulaikymo, nenorėjo, jog jai būtų uždėti antrankiai, o sulaikymo metu „neturėjo tyčios naudoti fizinį smurtą pareigūno atžvilgiu, nesudavė jokių smūgių, nesidraskė, neatliko kitokių intensyvių bei pavojingų veiksmų, kurie gali būti vertinami fiziniu smurtu“.
„Aš tik stangrinau rankas, jas atitraukinėjau, jog nebūtų uždėti antrankiai, – jauna moteris tikino, kad tuo metu buvo labai susijaudinusi, netgi vartojo necenzūrinius žodžius ir taip iš tiesų galėjo įžeisti oro uoste dirbantį pareigūną, dėl to jai labai gėda. – Man tai – pamoka, tačiau nemanau, kad tai, ką padariau, yra nusikaltimas.“
Ši istorija prasidėjo, kai Agnė N. kartu su nepilnamete dukra atvyko į Vilniaus oro uostą, iš kur turėjo išskristi į iš anksto suplanuotą poilsinę kelionę Hurgados kurorte Egipte – kad patektų į skrydžio laukimo zoną, jos turėjo pereiti pasienio kontrolės patikrą. O būtent čia ir paaiškėjo, kad moters nepilnametės dukros paso galiojimo data jau yra pasibaigusi.
Tai kaip reikiant sunervino iš Jonavos atvykusią Agnę N., ji to net nebandė slėpti: „Būdama oro uoste susinervinau dėl to, kad manęs su dukra neįleido į skrydį“.
Tądien pasienio poste budėjęs pareigūnas pasakojo, kad tikrinant dokumentus į postą oro uosto darbuotojai atvedė moterį su nepilnamete dukra – joms nebuvo leista išvykti, nes buvo pasibaigęs nepilnametei išduoto paso galiojimas.
„Tikrinant jų dokumentus, moteris pasišalino iš pasienio patikros ir pradėjo bėgti link bagažo skyriaus, todėl ėmiau ją vytis ir išreiškiau reikalavimą sustoti bei grįžti prie pasienio kontrolės, – pasakojo pasienietis. – Moteris nevykdė reikalavimų, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Dar kartą paprašiau sustoti, bet ji neklausė ir metusi rankoje turėtą išmanųjį telefoną bandė pasišalinti. Tada įspėjau, kad bus panaudoti antrankiai, bet moteris toliau aktyviai priešinosi – elgėsi agresyviai, visą laiką mojavo ir skėsčiojo rankomis. Bandžiau prie jos prisiliesti ir ramiai pasakyti eiti prie posto, tačiau keleivė bandė mane atstumti ir vėl šalintis link bagažo skyriaus… Tada įspėjau apie pasekmes, jeigu nepaklus reikalavimams, tačiau ši vis tiek nereagavo, todėl bandžiau ją surakinti – sulaikymo metu ji priešinosi, stangrino rankas, nenorėjo duoti savo rankos, įvyko grumtynės. Po kelių minučių pavyko paguldyti ją ant žemės, ji sulaikymo metu bandė išplėšti ranką, bet panaudojus fizinę jėgą, ji buvo sulaikyta bei uždėti antrankiai.“
Pareigūno teigimu, atliekant sulaikymo veiksmus Agnė N. apdraskė jo kairės rankos delną bei dešinės rankos bevardį pirštą. Tai jis pastebėjo tik tuomet, kai dėl šio įvykio atsisėdo rašyti pareiškimo.
„Įvykio metu jaučiau stresą, įtampą, todėl jokio skausmo nejaučiau“, – pasienietis pažymėjo, kad iki susidūrimo su keleive buvo sveikas, o jo sužalojimus matė ir kartu tądien dirbę kolegos.
Tuo metu Agnė N. aiškino, kad oro uoste eidama koridoriumi pajautė, jog kažkas ją sugriebė už kairės rankos ir pradėjo tąsyti – nesuprato, kas įvyko, o atsisukusi pamatė, kad tai pareigūnas.
„Prašiau mane paleisti ir nusiraminti, bet jis mane tempė už rankos ir liepė eiti kartu, – aiškino Jonavos gyventoja. – Pastovėjus maždaug 2 minutes, pareigūnas staiga mane sugriebė už dešinės rankos ir ją surakino antrankiais, paguldė ją ant žemės ir užlaužė dešinę ranką. Iki to laiko jam nesipriešinau, tačiau, kai jis mane paguldė ant žemės, nedaviau surakinti kitos rankos, šaukiau, jog skauda ir prašiau paleisti. Netrukus pribėgo kita pareigūnė, o mane sulaikyti norėjęs pareigūnas ir toliau bandė surakinti, tačiau kairės rankos taip ir nesurakino.“
Moteris tikino, kad jokių tyčinių smūgių pasieniečiui nesudavė, nagais apdraskyti taip pat negalėjo, nes šie esą yra labai trumpi, nulakuoti geliniu laku, todėl neįmanoma įbrėžti odos.
„Be to, mano viena ranka sulaikymo metu buvo po pilvu, o kita – surakinta antrankiais ir mane laikė pareigūnas, todėl jis galėjo susibraižyti delną su antrankiais, kurie man buvo uždėti“, – aiškino Agnė N.
Ji taip pat pabrėžė, kad net neketino pasišalinti iš oro uosto: „Niekur nebėgau, tiesiog ėjau.“
Po sulaikymo Agnei N. buvo užfiksuotas 0,72 promilių girtumas, o kartu su ja buvusią dukrą pareigūnai perdavė Vaiko teisių tarnybos specialistams.
Nors ir elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau taip ir liko neįrodyta, kad būtent Agnė N. sužalojo pasienio pareigūną – apeliacinės instancijos teismo teisėjai nurodė, jog baudžiamojoje byloje „nėra neabejotinų įrodymų, jog sužalojimai atsirado būtent dėl nuteistosios veiksmų.“
Nors prasidėjus ikiteisminiam tyrimui jam vadovaujantys pareigūnai Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto užkaros paprašė nedelsiant atsiųsti vaizdo įrašus iš oro uosto, tačiau tyrėjai jų taip ir negalėjo peržiūrėti, nes šie esą „buvo neteisingo, sugadinto formato“. Vaizdo kameros, kurią nešiojosi tarnybos metu, nepateikė ir nukentėjusiuoju pripažintas pareigūnas.
Kaip pabrėžė Agnei N. iškeltą bylą išnagrinėjusi teisėjos Giedrės Telksnienės pirmininkajama kolegija, nukentėjusiuoju pripažintas pareigūnas sužalojimusnurodė pastebėjęs tik pradėjęs rašyti tarnybinį pranešimą.
„Iš tokių nukentėjusiojo parodymų seka, kad paties tyčinio apdraskymo veiksmo jis neužfiksavo, to nepatvirtina ir jokie kiti byloje surinkti įrodymai“, – teismo teigimu, byloje apklausti liudytojai nematė paties apdraskymo fakto, tik jau po įvykio atsiradusius sužalojimus.
Pasak teismo, iš baudžiamosios bylos medžiagos nematyti, jog po įvykio būtų apžiūrėti Agnės N. nagai siekiant nustatyti, ar juose yra odos likučių, kraujo pėdsakų, kurie galėtų padėti išsklaidyti abejones dėl jos panagėse galimai buvusių nukentėjusiojo biologinių pėdsakų, tuo tarpu byloje esanti specialisto išvada patvirtina tik tiek, kad nukentėjusiojo sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku, mažą kontaktuojantį paviršių ar/ir briauną turinčiu daiktu, tačiau kokiu ir kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta, koks sužalojimo padarymo mechanizmas, išvadoje nėra nustatyta ir patvirtinta.
„Neatmestina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas bet kokiu buku, mažą kontaktuojantį paviršių ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais), pvz., antrankiu“, – teismas pabrėžė, kad antrankių dėjimo metu buvo atliekami pakankamai intensyvūs veiksmai, uždėjus antrankius ant vienos rankos, Agnė N. muistėsi, neleido antrankio uždėti ant kitos rankos.
Todėl, teisėjų nuomone, atitinkamai išlieka nepašalinta abejonė, kad pareigūnas galėjo susižeisti dėl savo paties aktyvių veiksmų, pavyzdžiui, pats į metalinio antrankio briauną ar kitokiu būdu.
Dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui Agnę N. išteisinę teisėjai akcentavo, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones liko nepaneigtos pagrįstos abejonės, jog pareigūnas dėl sulaikymo metu atliktų veiksmų galėjo susižaloti pats.
„Vien tai, kad tarp Agnės N. ir pareigūno buvo fizinis kontaktas, negali būti laikoma pakankama konstatuoti baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo sudėties buvimą“, – teismas nurodė, kad neginčijamai nenustatyta, kad Agnė N. sąmoningais ir apgalvotais veiksmais, keliančiais grėsmę tarnybos funkcijas atliekančiam pareigūnui, panaudojo smurtą pareigūno atžvilgiu, siekdama pasipriešinti ir tokiu būdu trukdyti jam atlikti tarnybines funkcijas.
Teismas pažymėjo, kad Agnės N. veiksmai galėtų būti įvertinti administracine tvarka, o kadangi jai iškeltoje baudžiamojoje byloje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, iš valstybės lėšų jos advokatui bus sumokėtas tūkstantis eurų patirtoms bylinėjimosi išlaidoms padengti.
