Kad iš policijos sąskaitos nepagrįstai didelės pinigų sumos pervedamos buvusiai darbuotojai, kuri jau pusmetį dirbo Policijos departamente, pirmasis pastebėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas. Informacija apie kilusius įtarimus jis pasidalijo su tuomečiu policijos generaliniu komisaru, dėl įvykio iš karto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Jo metu ne tik patvirtinta informacija, bet ir paaiškėjo, kad buvusi Atsiskaitymo poskyrio vedėja Snieguolė Bartkevičienė, vėliau užėmusi Finansų skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas, į savo sąskaitas dviejuose bankuose įvairias sumas nepagrįstai pervedinėjo daugiau kaip metus.
Tyrimo duomenimis, į S. Bartkevičienės sąskaitas iš Vilniaus policijos nepagrįstai buvo pervesta 18 tūkst. 231,18 Eur.
Baudžiamojon atsakomybėn dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi patraukta S. Bartkevičienė pateikė neįtikėtiną pasiteisinimą – esą ji niekada netikrindavo savo sąskaitų, todėl ir nepastebėjo, kad iš policijos jai buvo pervestos gerokai didesnės, nei priklausė, pinigų sumos.
Tačiau tokie jos pasiteisinimai neįtikino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Remigijaus Matevičiaus, šis ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą perdavė Vilniaus apygardos teismui. Su baudžiamosios bylos duomenimis susipažinusi ir daugybę liudytojų apklaususi Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė paskelbė, kad neginčijamais duomenimis įrodyta S. Bartkevičienės kaltė ne tik dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, bet ir turto pasisavinimo.
Anot teismo, S. Bartkevičienė pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą policijos turtą ir dėl to buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai: „Šiais savo veiksmais neabejotinai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, taip pat sumenkino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Policijos departamento, kaip valstybės institucijos, prestižą, akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir padarė didelę žalą valstybei, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai.“
„Kaltinamosios asmenybės pavojingumas nėra didelis, be to, įvertintina tai, kad kaltinamosios atskyrimas nuo darbo, šeimos gali neigiamai paveikti jos socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus ją nuo visuomenės“, – pažymėjo apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi teisėja V. Pakalnytė-Tamošiūnaitė.
Teismas nutarė, kad S. Bartkevičienė į valstybės biudžetą privalės sumokėti 180 MGL dydžio baudą – 9 tūkst. Eur. Jeigu nuteistoji su nuosprendžiu nesutiks, turės galimybę jį apskųsti apeliacine tvarka.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad S. Bartkevičienės veikla Vilniaus apskrities policijos vadovybė susidomėjo dar 2017 m. gruodžio pabaigoje, kai policijos viršininkas S. Gagas buhalterijos dokumentuose pamatė, jog jau pusmetį komisariate nedirbančiai finansininkei prieš pat Naujuosius metus buvo pervesta 1,6 tūkst. Eur.
„S. Bartkevičienė dirbo Finansų skyriuje vedėjos pavaduotoja, bet po centralizacijos buvo perkelta į Policijos departamentą, kur dirbo Buhalterinės apskaitos valdyboje patarėja, – per apklausą teisme kalbėjo S. Gagas. – Gruodžio 29 d. man buvo pateikta pasirašyti darbo užmokesčio pavedimus už gruodžio mėnesį. Kadangi buvo metų pabaiga ir buhalteriai norėjo greičiau sutvarkyti metinę buhalteriją, buvau skubinamas pasirašyti pavedimus, – kas tai darė, dabar nepasakysiu, bet, atrodo, skambino ir S. Bartkevičienė, prašė pasirašyti. Pasirašęs pavedimus, patikrinau sąrašą ir jame pamačiau S. Bartkevičienės pavardę. Tai man sukėlė įtarimų, nes ji tuo metu Vilniaus policijoje nebedirbo.“
Policijos viršininkas sakė, kad iš karto susisiekė su Buhalterinės apskaitos valdyba ir jos darbuotojams davė nurodymą patikrinti, ar tai yra techninė klaida ir kodėl pervedami pinigai nebedirbančiam darbuotojui.
Pasak S. Gago, vėliau nustatyta, kad žiniaraščiuose buvo nurodytos vienos sumos, o realiai gaunamos visai kitos: „Pasinaudojus žmogaus pavarde, pinigai buvo pervedami kitur.“
„Kai sužinojau šitą faktą, kreipiausi dėl tyrimo pradėjimo“, – pabrėžė policijos viršininkas.
O S. Bartkevičienė kaltės dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo nepripažino ir teigė, kad stengėsi savo darbą atlikti kiek įmanoma geriau.
„Aš ir pati nesuprantu, kaip pinigai galėjo patekti į mano asmeninę sąskaitą“, – teisme aiškino moteris.
Kaltinamoji sakė, jog „nepastebėdavo, kad sąskaitoje pinigų yra per daug“.
„Savo sąskaitos niekada netikrindavau, jeigu būčiau ją tikrinusi, tai būčiau pastebėjusi, – kalbėjo S. Bartkevičienė. – Sąskaitos neatsidarydavau ir nepasižiūrėdavau, tik pasitikrindavau pinigų likutį eidama į parduotuvę. O dėl didesnių sumų man abejonių nekildavo, nes pinigų į mano sąskaitą pervesdavo ir mano vyras.“
Apie tai, kad į jos sąskaitą nepagrįstai buvo pervesti pinigai, ji esą pirmą kartą sužinojo tik 2017 m. pabaigoje, kai paskambino kita finansininkė ir pranešė, jog į sąskaitą „pervesta didelė suma“, kuri yra nurodyta Vilniaus policijos žiniaraščiuose.
Moteris pripažino, kad, nors ir buvo atleista iš Vilniaus policijos, tačiau ir toliau gaudavo atlyginimą: „Po atlikto patikrinimo paaiškėjo, kad vienu metu gavau atlyginimą ir iš Policijos departamento, ir iš Vilniaus policijos, tačiau to nepastebėjau, nes savo sąskaitų netikrinau.“
Paaiškėjus galimam turto iššvaistymui, S. Bartkevičienė buvo nušalinta nuo pareigų. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ji policijai sugrąžino daugiau kaip 11 tūkst. Eur, dar 7 tūkst. sumokėjo teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, todėl policija ieškinio dėl žalos atlyginimo atsisakė.