Rezoliucijoje numatyta, kad paminklą kol kas saugotų savivaldybės administracija, vėliau jis būtų perduotas valstybei. Taip pat bus prašoma tarybos sutikimo perduoti valstybei keturias sovietines skulptūras, iki 2015-ųjų stovėjusias ant sostinės Žaliojo tilto.
Savivaldybės vadovai anksčiau tvirtino, kad visos sovietinės skulptūros galėtų būti atiduotos saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
„Vilniaus miesto savivaldybės taryba (...) teigia, kad Petro Cvirkos paminklas turi būti nukeltas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn“, – rašoma valdančiųjų konservatorių iniciatyva parengtame rezoliucijos projekte.
Galimybė nukelti P. Cvirkos paminklą atsirado po to, kai rugpjūtį nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsisprendė išbraukti paminklą iš kultūros vertybių registro.
P. Cvirkos paminklo klausimas pastaraisiais dešimtmečiais kelia daug diskusijų visuomenėje.
Monumento nuėmimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad P. Cvirka kolaboravo su sovietų valdžia ir prisidėjo prie kitų to meto rašytojų represijų.
Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.